Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. D., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovams – L. V. ir P. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. spalio 27 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 13 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis apsaugos inspektorius B.D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010-09-13 apie 1215-20 val. Jūrinių tyrimų departamento pareigūnai paėmė vandens mėginius iš AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų Nr.3 ir Nr.5. 2010 m. rugsėjo 14 d. 14⁴² val. Šilutės aplinkos apsaugos agentūra gavo mėginių tyrimo rezultatus, kuriuose buvo užfiksuotas teršalų patekimas į Šyšos upę per išleistuvą Nr.3. Apie taršos patekimą pastebėjo AB (duomenys neskelbtini) laborantė-ekologė S.V. rugsėjo 13 d. apie 9 val. Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūra nebuvo informuota apie užteršto aušinimo vandens išleidimą į Šyšos upę, kaip tai nurodyta AB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimo Nr. (11.2)-38-50/2006 II dalies 12 punkto 3 papunktyje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 83 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau- ir ATPK) 51 straipsnio 1 dalį.

2010 m. spalio 27 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarime Nr.61 AM 049488 nurodyta, kad B.D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 83 punkto reikalavimus, B.D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51 straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 350 litų bauda.

- panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūno 2010-10-27 nutarimą Nr.61 AM 049488.

Institucijos atstovė L. V. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Institucijos pareigūnai netinkamai kvalifikavo veiką ir prašo nutarimą panaikinti ir perkvalifikuoti veiką į ATPK 51⁶ str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas dalinai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. spalio 13 d. B.D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad atlikus iš AB (duomenys neskelbtini) išleistuvų Nr.3, Nr.5 paimtų vandens mėginių tyrimus, 2010 m. rugsėjo 14 d. 14⁴² val. Šilutės rajono agentūra gavo mėginių tyrimo rezultatus, kuriose buvo užfiksuotas teršalų patekimas į Šyšos upę per išleistuvą Nr. 3. Apie taršos patekimą į Šyšos upę pastebėjo AB (duomenys neskelbtini) laborantė-ekologė S.V. 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 9 val., tačiau Šilutės rajono agentūra nebuvo informuota apie užteršto aušinimo vandens išleidimą į Šyšos upę kaip to reikalauja AB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimo Nr.(11.2)-38-50/2006 II dalies 12 punkto 3 papunkčio reikalavimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad B.D. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 83 punktą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog padaryta veika kvalifikuojama pagal ATPK 51 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už valstybinėse gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose arba gamtos išteklių naudojimo leidimuose numatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimas laiku, tyčia arba dėl aplaidumo. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr.: LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr.: LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr.: Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p., LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (žr.: Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 23) suformuotas kaltinimas B. D. už tai, kad AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pastebėję, kad į Šyšos upę išsiliejo teršalai, neinformavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apie įvykusią avariją. Nurodoma, kad tokiais veiksmais B.D. pažeidė Taisyklių 83 punktą, kuris numato, kad Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai vykdo Leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų kontrolę. Taigi kaip matyti, protokolu suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, nes nurodyta tik Leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų laikymąsi kontroliuojanti institucija, o kokie konkrečiai teisės aktų reikalavimai pažeisti nėra nurodyta. Todėl teismas konstatuoja, kad toks protokolas yra su esminiais trūkumais, jį būtina tikslinti, šių trūkumų pats teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, todėl bylos medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str.). Tai, kad Institucija aukščiau aptariamo protokolo pagrindu 2010 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą ir jame nurodė Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nešalina procesinių pažeidimų, kurie pripažįstami esminiais, trukdančiais bylą iš esmės nagrinėti teisme.

Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato gamtos išteklių naudotojams prievolę, paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas. Už ekologinės informacijos nuslėpimą, nepateikimą arba iškraipymą šio pareigos nevykdymą atsakingi asmenys yra traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁸ straipsnį. Administracinė atsakomybė pagal minėtą ATPK straipsnį kyla už nepranešimą apie įvykusias avarijas, kuriomis padaroma žala aplinkai. Teleologine prasme ši teisės norma skirta tam, kad būtų išvengta pavojingų aplinkai įvykių nuslėpimo. Todėl kyla pagrįsta abejonė ar Institucija iš vis yra tinkamai taikiusi administracinę atsakomybę numatančią normą. Šios aplinkybės turi būti įvertintos ir nustatytos protokole nurodžius tas normas, kurių pažeidimu yra kaltinamas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tikslus atsakomybės teisiniu pagrindu esančių teisės normų įvardijimas yra tinkamos kvalifikacijos pagrindas.

Teisminio nagrinėjimo metu Institucijos atstovė nurodė, kad ne visos veikos yra inkriminuotos, nes neinkriminuota veika už aplinkos teršimą nuotėkomis, t.y. ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Už aplinkos teršimą nuotėkomis numatyta savarankiška atsakomybė, todėl nustačius taršos faktą, akivaizdu, kad turėjo būti sprendžiamas ir atsakomybės pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį klausimas.

Taigi veikos kvalifikavimas iš esmės turėtų būti keičiamas pritaikant ATPK straipsnius, numatančius sunkesnę atsakomybę. Procesinių kliūčių veikų perkvalifikavimui ir naujų veikų inkriminavimui nėra, tačiau teisme tai negali būti padaryta, nes turi būti pareikštas naujas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo įvykdymu, kuris iš vis nebuvo nurodytas nei protokole, nei nutarime. Tuo siekiama išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, nes esant pagrindui manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalis, apie tokią galimybę pranešant asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-3103/2008, N444-4071/2009, N575-3493/2009). Todėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus įvardijamoms aplinkybėms, byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo, medžiagos, kuri buvo pagrindu administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas (žr.: LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N756-446/2010; Nr. N63-707/2010).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo, įpareigojant protokole aiškiai ir tiksliai atskleisti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, t.y. nurodant, kokios (ių) veikos (ų) padarymu asmuo yra kaltinamas, tinkamai kvalifikuoti inkriminuojamos veikos (ų) sudėtį. Tik nustačius kaltinimo apimtį, tinkamai teisiškai kvalifikavus veiką, teismas gali spręsti ar pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo. Esant šioms aplinkybėms, dėl kitų skunde išdėstytų asmens patraukto administracinėn atsakomybėn keliamų klausimų pagrįstumo teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti.

Baigus bylą nagrinėti teismo posėdyje ir atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, Institucija ir AB (duomenys neskelbtini) teismui paštu atsiuntė pranešimus, kuriais teismas informuojamas apie tai, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-2-00037-10 pagal požymius, nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d. dėl taršos pateikimo į Šyšos upę. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus, jei dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Tačiau iš teismui teikiamų duomenų nėra aišku nei kokia apimtimi, nei kieno atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar yra nustatyti kaltininkai ir pareikšti įtarimai, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo vadovaujantis ABTĮ 82 straipsnio 8 dalimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismui konstatavus, kad byla dėl įvardijamų aukščiau padarytų procesinių pažeidimų turi būti grąžinama institucijai nagrinėti iš naujo, Institucija šalindama teismo įvardintus trūkumus privalės įvertinti ir ikiteisminio tyrimo medžiagą bei nustatyti ar yra pagrindas vadovaujantis ATPK 258 straipsniu perduoti administracinės bylos medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nutarė:

B. D. skundą tenkinti dalinai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūno 2010 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.61 AM 049488 panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūrai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.