- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- e2-992-617/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- M. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. B. 1064,88 € įsiskolinimą, kurį sudaro 140,56 € skolos pagal tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo 2006-06-10 pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 910,27 € delspinigių, 14,06 € bauda, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas, gavęs teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2006-06-10 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo M. B. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – Sutartis ), pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ suteikė atsakovui M. B. 898,99 Lt ( 260,37 € ) sumą turtui – namų kino sistemai „Philips HTS 3610“, iš pardavėjo UAB „Buteka“ išpirkti. Atsakovas turėjo sumokėti pradiniam kreditoriui 898,99 Lt skolą, 164,63 Lt palūkanas ir 33,32 Lt sutarties mokestį iki 2008-06-20. Atsakovas nuo 2007-07-20 jokių įmokų pagal Sutartį nemoka, todėl skolingas 140,56 € ( 485,32 Lt ). UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininką M. B. 660,04 Lt sumai. Iš pranešimų dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs.
Pagal LR CK 6.38 str. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašomos priteisti skolos dydžio neginčija, todėl laikytina, jog su reikalavimu sutinka visiškai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 140,56 € dydžio skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 910,27 € delspinigius, 14,06 € baudą. LR CK 6.71 str. 1 d. nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai ). Pagal LR CK 6.73 str. 2 d. jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Sutarties 11.1. p. nustato, kad nuomininkas, pažeidęs mokėjimų grafiką, įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kai Sutarties 11.2. p. nustato, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas pareigas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefono numeris, banko rekvizitai, darbovietė, turto laikymo vieta nuomininkas turi sumokėti lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.
Iš ieškovės reikalavimo matyti, kad ieškovė reikalauja priteisti delspinigius ir baudą, taigi reikalauja dvigubų netesybų. Ieškovė baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso ir kitų buvimo vietos duomenų pasikeitimą nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima, todėl ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkintinas.
Ieškovė reikalauja priteisti 910,27 € delspinigius laikotarpiu nuo 2007-07-20 iki 2016-05-31, 0,2 % dydžio už 3238 dienas. Ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi teisę į atsakovo skolą įgijo 2009-03-04, skola susidarė iš 174,72 Lt ( 50,60 € ) delspinigių ir 140,56 € ( 485,32 Lt ) pagrindinės skolos. Matyti, kad skolos perleidimo metu ieškovė jau žinojo, kad atsakovas jokių įmokų pagal Sutartį nemoka nuo 2007-07-20. Nuo 2009-03-04 iki 2016-05-31 ieškovė į teismą nesikreipė septynerius metus ir dėl nežinomų teismui priežasčių didino delspinigių sumos dydį. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. 0,2 % delspinigių dydis, kuris sudaro 73 % per metus yra aiškiai per didelis ir jį taikant ieškovė nepagrįstai praturtėtų padengdama ne tik susidariusius nuostolius, bet ir gaudama nepagrįstų pajamų. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas turi teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai ir neprotingai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į nesumokėtos skolos sumos, nuo kurios paskaičiuoti delspinigiai, ir prašomų priteisti delspinigių santykį, terminą kurį skaičiuoti delspinigiai, į ieškovės veiksmus išieškant skolą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas, išanalizavęs kredito sutarties sąlygas, daro išvadą, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl delspinigių dydžio nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šitokiu būdu yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir ekonomiškai silpnesnės sutarties pusės – vartotojo – teisės ir interesai. Pažymėtina, kad 2011-04-01 įsigaliojo LR Vartojimo kredito įstatymas, kuris nustatė vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus. Sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo metu šis įstatymas negaliojo, todėl netaikytinas, tačiau šio įstatymo 11 str. 8 d. nustatė bendrą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų dydį, kuris yra 0,05 %, todėl juo vadovaujamasi kaip rekomendaciniu kriterijumi nustatant delspinigių dydį. Ieškinį ieškovė pareiškė galiojant minėtam įstatymui, todėl ieškovės prašomas netesybų dydis mažintinas taikant 0,05 procento koeficientą laikotarpiu nuo 2009-03-04 iki 2016-05-31 už 2646 dienas, nemažinant reikalavimo perleidimo sutartimi perleisto reikalavimo į skolininką delspinigių dydžio ir ieškovei iš atsakovo priteistina 185,96 € delspinigių ( 140,56 € x 0,05 proc. x 2646 d.). Atsakovas įsipareigojimų pradiniam kreditoriui nevykdė nuo 2007-07-20, todėl iš atsakovo priteistini ir reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perleisti 50,60 € delspinigių reikalavimai, iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiant 236,56 € delspinigių.
LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2016-05-31 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 24 € žyminį mokestį ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo M. B. ieškovės naudai priteistinas minimalus 15 € dydžio žyminis mokestis (( 140,56 € + 236,56 € ) x 3 proc. – 25 proc. ) ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d. ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. B. UAB „Kapitalo valda“ naudai 140,56 € negrąžintą skolą, 236,56 € delspinigius, 15 € žyminį mokestį, iš viso – 392,12 € ( tris šimtus devyniasdešimt du € 12 ct ), bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 377,12 € ), nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas M. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.