- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-361-462/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Daugėlos ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad jis 2017-06-15 apie 1 val. (duomenys neskelbtini), namų kambaryje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su sutuoktine G. R. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai G. R. į dešinę veido pusę, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendį, nesant galimybės nuosprendį pakeisti – netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniame skunde V. R. nurodo, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl paskirtos griežtos bausmės. Nurodo, jog savo kaltės nepripažįsta, tačiau gailisi dėl įvykio bei savo netinkamo elgesio aiškinantis santykius su sutuoktine. Teigia, jog prieš sutuoktinę nesmurtavo, ji iškvietė policiją keršydama, pabrėžia, jog policiją sutuoktinė nepagrįstai kviečia ne pirmą kartą, nurodo nebūtas aplinkybes, tai, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino tiek pati nukentėjusioji, tiek liudininke apklausta policijos pareigūnė E. V., 2017-06-15 atvykusi į iškvietimą. Nors apeliantas pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi anksčiau išduota charakteristika, charakterizuojančia apeliantą neigiamai. Pažymi, jog yra įrašytas į darbo biržą, pagal galimybes dirba viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, su nukentėjusiąja susitaikė, susitarė, kad padarys išvadas. Abu keletą mėnesių nevartoja alkoholio, yra užsiregistravę (duomenys neskelbtini), lanko kursus bei naudoja paskirtus vaistus. Apeliantas teigia, jog neįrodyta, jog jis sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo ar smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, todėl prašo jį išteisinti. Be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, mano, jog jam turėtų būti taikoma su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Pažymi, jog yra susiradęs darbą, nori integruotis į visuomenę.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. V. R. savo kaltės nepripažįsta, nesutinka su jam paskirta bausme. Pažymėtina, jog iš karto po konflikto su kaltinamuoju nukentėjusioji paaiškino įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis jai trenkė į veidą. Baudžiamojoje byloje esančiame 2017-06-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje Nr. ROIK 0117000322239 (b. l. 2-5) tyrėja E. V. nurodė, jog įvykio vietoje nustatė, kad V. R. du kartus kumščiu sudavė G. R. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, prie pastabų, kaip buvo patirtas sužalojimas, tyrėja nurodė – „guzas“. Šios aplinkybės taip pat sutampa su byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 15-16), iš kurių taip pat matyti, kad nukentėjusiajai nuo dešiniojo antakio link smilkinio yra susidaręs guzas. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede (b. l. 45) E. V. papildomai parodė, jog įvykio vietoje G. R. teigė, kad kaltinamasi nuolat prieš ją smurtauja. Be to, iškart po įvykio kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 66, 95, 105). Nors kaltinamasis teigia, kad prisipažinti jam neva liepė tyrėja, tačiau pažymėtina, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ne tik tyrėjai, taip pat ir apklausos teismo posėdžio metu (b. l. 111). Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog nuteistojo V. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, jo paties ikiteisminio tyrime metu prisipažinimu, nukentėjusiosios bei policijos pareigūnės parodymais. Nuteistojo pozicija neigti padarius nusikalstamą veiką vertintina kaip pozicija siekiant išvengti baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijos už jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą.Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam V. R. apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, be to, pažymėjo, jog žmonos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, teisiamas ne pirmą kartą.Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis V. R. anksčiau teistas 3 kartus, įskaitant ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, smurtines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui. Asmens teistumas apibūdina jo asmenybę, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama, sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes neturi teisėto pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė gerokai švelnesnes laisvės atėmimo bausmes nei numatyti šios teisės normos sankcijos vidurkis – artimą minimaliai. Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam V. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą ir teisingą bausmės rūšį bei dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.