- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-444-1502-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimo A. P. (A. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. P. (A. P.) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 14 d., apie 20 val., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. Nurodė, kad iš A. P. paaiškinimų, pateiktų administracinio teisės pažeidimo protokole, matyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra paimtas ir šiuo metu yra Minsko (Baltarusija) valstybinėje automobilių inspekcijoje (toliau – ir VAI), nes jis nėra sumokėjęs baudos už padarytą KET pažeidimą Baltarusijoje, tačiau jį sustabdę policijos pareigūnai tokį Minsko VAI išduotą laikiną leidimą pripažino negaliojančiu Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 4 dalis numato galimybę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje turint laikiną leidimą, o atskirų apribojimų šiuo atveju užsienio šalių piliečiams vairuoti transporto priemones turint tokį leidimą, išduotą ne Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybėje, teisės aktuose nenumatyta. Pažymėjo, jog ne vairuotojo pažymėjimas ar laikinas leidimas vairuoti suteikia asmeniui teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis 3 dalis), o jie tik patvirtina asmens teisę vairuoti transporto priemonę, kuri gali būti atimta tik įsiteisėjusiu teismo ar kompetentingos įstaigos sprendimu (nutarimu). Pridūrė, jog byloje taip pat nepateikti policijos pareigūno (pareigūnų) tarnybinis pranešimas (tarnybiniai pranešimai) ar A. P. išduoto laikino leidimo vairuoti nuorašas (kopija), taip pat nėra kitų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad inkriminuojamo teisės pažeidimo metu A. P. neturėjo teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones. Padarė išvadą, jog įvertinus A. P. pateiktus paaiškinimus ir tik nesant jokių duomenų apie jam išduotą laikiną leidimą vairuoti, Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba turėjo pateikti užklausimą Minsko VAI (Baltarusija) apie jo turimą teisę vairuoti, nes, kaip žinia, nekaltumo prezumpcija įpareigoja, kad asmens kaltę dėl teisės pažeidimo padarymo privalo įrodinėti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašanti įstaiga.
II.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba, nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimu, padavė apeliacinį skundą (b. l. 23 – 24), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, jog nustatytos formos dokumento nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Priduria, jog pagal tą pačią nuostatą 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Teigia, jog A. P. pateiktas Baltarusijoje išduotas laikinas leidimas neatitinka minėtose konvencijose vairuotojo pažymėjimui keliamų reikalavimų. Taip pat atkreipia dėmesį, jog ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatyta ne galimybė vairuoti transporto priemones turint laikiną leidimą, o nustatyta pareiga suteikti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, asmeniui padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę. Mano, kad kitose valstybėse išduoti laikini leidimai vairuoti transporto priemonę neatitinka tarptautiniams teisės aktams keliamų reikalavimų, nesuteikia teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvoje, o A. P. veika buvo kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu A. P. administracinės bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą, sudėties.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta nebuvo ir mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Pažymėtina, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju, byloje yra duomenų, jog sustabdytas policijos pareigūnų A. P. pateikė Baltarusijoje išduotą laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, tačiau jis, Institucijos nuomone, neatitiko 1926 metų Paryžiaus konvencijoje dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijoje dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijoje dėl kelių eismo numatytų vairuotojo pažymėjimui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje šio dokumento kopijos nėra, todėl nėra ir galimybių patikrinti šio Institucijos teiginio pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 128 straipsnio 1 dalis administracinę atsakomybę numato už vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Tuo tarpu teisės normų, imperatyviai draudžiančių užsieniečiams vairuoti Lietuvoje transporto priemones su jų šalyse išduotu laikinu leidimu vairuoti transporto priemones, nėra. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog vairuotojo pažymėjimas pats savaime nesuteikia teisės vairuoti transporto priemonės, kuri gali būti atimta tik įsiteisėjusiu teismo ar kompetentingos įstaigos sprendimu, o tik ją patvirtina. Atsižvelgus į tai, pasakytina, jog policijos pareigūnai privalėjo tirti ir tikrinti A. P. versiją apie vairuotojo pažymėjimo sulaikymą kitos šalies institucijose ir tik susisiekę su valstybine automobilių inspekcija Minske bei įsitikinę, jog nėra pagrindo VAI išduotąjį laikiną leidimą laikyti suteikiančiu teisę A. P. vairuoti B kategorijos transporto priemones, patraukti jį administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucija neįrodė A. P. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Taigi, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.