- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-261-2347-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
2007 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. už tai, kad jis, būdamas UAB „Stogo gama“ statybos darbų vadovu, nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. birželio 7 d., savarankiškai surastame darbo objekte, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, keisti stogo dangą, nesudaręs darbo sutarties, nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, įdarbino A. J. ir leido dirbti jam stogdengiu minėtame objekte. Protokole buvo nurodyta, kad tuo V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 98 ir 99 straipsnių reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutarimu grąžino bylą VDI Klaipėdos skyriui tirti iš naujo. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka šiam dokumentui keliamų pagrįstumo reikalavimų: kaltinimas nepakankamai aiškus ir nepagrįstas būtinais įrodymais. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino institucijai tirti iš naujo, kad nustatyti tikslų nelegalaus darbo buvimo faktą ir kaltus asmenis, kurie galėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismo vertinimu, nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp V. St., V. S. ir A. J. bei J. L. atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp jų susiklostę sutartiniai santykiai dėl stogo uždengimo, atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn arba nustačius, kad minėti santykiai atitinka rangos sutarties santykius, šią bylą nutraukti.
Šalies argumentai
VDI Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu prašė panaikinti šį Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi Inspekcijos skundą atmetė.
2008 m. vasario 29 d. Inspekcijos pareigūnas surašė patikslintą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog V. S., būdamas UAB „Stogo gama“ statybos darbų vadovu, ne UAB „Stogo gama“ darbo objekte, o savarankiškai surastame darbo objekte, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laisvu nuo darbo UAB „Stogo gama“ laiku, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2007 m. birželio 7 d., kaip fizinis asmuo – darbdavys su savo pasamdytu darbuotoju, nesudaręs darbo sutarties, nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, įdarbino Ag. J., gim. 1987 m. birželio 6 d., ir leido jam dirbti minėtame objekte, kur jis montavo pastolius, o susitarimas su namo savininku buvo pakeisti stogo dangą. Dėl šio darbo V. S. samdė darbuotojus. Kitas tame pačiame objekte dirbęs darbuotojas Y. L. turėjo verslo liudijimą. Tai patvirtina namo savininko V. St. paaiškinimai bei pateikta atliktų darbų sąmata, sudaryta ir pasirašyta V. S., A. J. paaiškinimas, A. J. ir G. N. paaiškinimai. Protokole nurodyta, jog V. S. pažeidė DK 93, 95, 98, 99 straipsnius. Už šį pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad teismų nutartyse nurodyti trūkumai iš esmės nepašalinti. Taip pat nurodė, jog darbą suteikė ir už darbą mokėjo namo savininkas V. St.. Tą patvirtino ir pats V. St.. Todėl teismo nuomone, iškilo ir subjekto klausimas, kadangi pagal ATPK 41³ straipsnį atsako darbdavys. Teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad V. S. buvo A. J. darbdavys, pats A. J. nurodė, kad jis dirbo UAB „Stogo gama“, o V. S. buvo tos bendrovės darbų vadovas. Be to, teismas pažymėjo, kad nuobaudos skyrimo terminai dėl pažeidimo, padaryto nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. birželio 7 d., suėjo 2007 m. gruodžio 7 d. Šis terminas, remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, nebuvo pratęstas. VDI Klaipėdos skyrius, gavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta tvarka nepratęsė termino administracinei nuobaudai skirti. Todėl, remdamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų priimti sprendimą (asmenų paaiškinimai, nelegalaus darbo tyrimo aktas). Pirmosios instancijos teismas nutarimo nepagrindė visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, neatsižvelgta į surinktus įrodymus, remiamasi tik teisminio nagrinėjimo metu pateiktais parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. S. sąmoningai klaidino tyrimą atliekančias institucijas. Jo paveikti liudytojai V. St. ir Y. L. pirminiuose paaiškinimuose nurodė klaidingas aplinkybes. Pažymi, kad V. S. protokolas dėl nelegalaus darbo surašytas kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip UAB „Stogo gama“ darbuotojui. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo praleisti nuobaudos skyrimo terminai, kadangi 2007 m. gruodžio 7 d. byla buvo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. VDI Klaipėdos skyrius bylą gavo tik 2008 m. rugpjūčio 19 d. Inspekcijos nuomone, surinktoje ir pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog tarp V. S. ir A. J. stogo keitimo metu 2007 m. birželio 7 d. buvo atsiradę faktiniai darbo teisiniai santykiai, apibrėžti DK 93 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. birželio 7 d. leido dirbti Ag. J., nesudaręs su juo darbo sutarties.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamuoju atveju pažeidimas buvo užbaigtas 2007 m. birželio 7 d., todėl nuobauda V. S. turėjo būti paskirta iki 2007 m. gruodžio 7 d. Pirmosios instancijos teismas nutarimą grąžinti bylą Institucijai buvo priėmęs 2007 m. lapkričio 20 d. Tačiau Institucija šį nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pabrėžtina, jog minėtu nutarimu atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo paskirta jokia nuobauda, todėl medžiagos grąžinimas Institucijai termino nuobaudai skirti automatiškai nepratęsia, apeliacinio skundo padavimas termino nuobaudai skirti eigos nesustabdo (pvz., nutartis adm. byloje Nr. N444-2563/2009). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, V. S. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. birželio 7 d. (b. l. 4). Šiuo metu jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą jam nėra pritaikyta. Įvertinus tai, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai, ir nėra aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3, 4 d.), spręsti dėl V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn nebėra teisinio pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliacinis skundas taip pat negali būti tenkinamas, nes suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, V. S. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, tenkinti Institucijos apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.