- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- eAN2-50-526/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00563-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Administravimo departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-2404-2025 V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30,00 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės mėn., 19 d. 08 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.10. punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę TESLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš), kiemą (-o), taip padarydamas ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-2404-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. nutraukė.
Šalies argumentai
3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Administravimo departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vedėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 17 d. priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog KET 150.10. punkto draudimu nustatoma, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os ), trukdytų į lipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Nurodo, jog skundžiamo nutarimo atveju, V. K. automobilis Tesla buvo užfiksuotas stovintis kiemo teritorijoje, važiuojamojoje kelio dalyje taip, kad automobilio nebuvo galima apvažiuoti, tokiu būdu pastatytas automobilis trukdė išvažiuoti kitai transporto priemonei iš bendro kiemo bendro naudojimo pravažiavimo keliu. Tokiu būdu pastačius automobilį bendro naudojimo kelyje, kai tai draudžia KET taisyklės, buvo kliudymas transporto priemonių eismui ir toks V. K. veiksmas laikytinas KET 150.10. punkto draudimo pažeidimu padarius administracinį nusižengimą. Pažymėjo, kad elektra valdomą automobilį galima įkrauti tam skirtose vietose, t. y. viešose įkrovimo stotelėse, namuose naudojant standartinį elektros lizdą arba specialią įkrovimo stotelę, ar įmonių įrengiamose įkrovimo stotelėse. Visais atvejais įkraunant automobilį privalu laikytis KET taisyklių reikalavimų. Pažymėjo ir tai, kad nei turimos nuosavybės teise priklausančios patalpos daugiabučiame name, nei turimas elektra varomas automobilis, vairuotojui nesuteikia pranašumo kitų atžvilgiu, juo labiau teisės nesilaikyti KET taisyklių reikalavimų, todėl, norint arčiau priparkuoti automobilį prie nuosavybės teise priklausančių patalpų ketinant įkrauti automobilį, vairuotojui privalu automobilį pastatyti taip, kad automobilis netrukdytų kitiems eismo dalyviams naudotis bendro naudojimo keliu. Pažymėjo ir tai, kad ne asmuo, norėdamas įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) teritoriją, turi ieškoti kito išvažiavimo ar įvažiavimo, o asmuo, sustodamas ar statydamas automobilį, privalo jį pastatyti taip, kur tai nedraudžia KET taisyklės. Institucijos atstovo manymu, svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs „Dėl automobilio palikimo bendrojo naudojimo pravažiavimo kelyje“, kad bendrojo naudojimo kelyje, esančiame valstybinės žemės plote, kuriuo gali nedraudžiamai naudotis ir kiti asmenys ir vyksta transporto priemonių judėjimas, eismas, būtina laikytis KET. Automobilio palikimas stovėti ant KET 3.7. papunktyje apibrėžto kelio, nepalikus kitam transporto eismo dalyviui jokios galimybės tokį stovintį automobilį apvažiuoti įvertintas kaip trukdymas kitam transportui įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) teritoriją, todėl toks veiksmas pažeidžia KET 150.10. papunktį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-489/2025). Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo priimtus argumentus, kad bendrojo naudojimo kelyje, esančiame valstybinės žemės plote, kuriuo gali nedraudžiamai naudotis ir kiti asmenys ir vyksta transporto priemonių judėjimas, eismas, būtina laikytis KET. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuotraukoje užfiksuota stovintis automobilis su atidarytu įkrovimo dangteliu, kas ir leidžia teigti, ką ir pats V. K. patvirtino, jog buvo planuojama įkrauti automobilį, kuris, kaip ir matoma, stovėjo bendro naudojimo pravažiuojamo kelio dalyje, kur automobilio nebuvo galimybės apvažiuoti. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Tesla vairuotojo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paprašius geranoriškai patraukti automobilį, vairuotojas piktybiškai atsisakė. Institucijos atstovo vertinimu, nekilnojamojo turto bei elektra varomo automobilio turėjimas nesuteikia jokių privilegijų prieš kitus eismo dalyvius bendro naudojimo kieme. KET 4 p. numato, kad „ Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“, KET 9 p. numato, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Institucijos atstovo manymu, V. K. nesilaikė šių pamatinių KET reikalavimų, o savo interesus (pasikrauti elektromobilį) iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie laikosi KET, teisės nekliudomai pravažiuoti bendro naudojimo kiemu. Institucija pažymėjo, kad tyrimas dėl KET pažeidimo buvo pradėtas ne jos iniciatyva, o gavus skundą piliečio, kurio teisės buvo pažeistos.
4. Atsiliepimu į apeliacinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Administravimo departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vedėjo skundą V. K. prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-12-12 priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-2404-2025 V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30,00 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės mėn., 19 d. 08 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.10. punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę TESLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš), kiemą (-o), taip padarydamas ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-2404-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. nutraukė. Teismas nutarime nurodė, jog ištyręs visą bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs dalyvaujančių byloje paaiškinimus, nusprendė, kad vien pateiktos fotonuotraukos neįrodo V. K. veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Teismo vertinimu, iš fotonuotraukų negalima spręsti apie asmens veiksmų subjektyviąją pusę, t. y. vien fotonuotraukos neįrodo asmens tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis nebuvo paliktas nuotraukose užfiksuotoje vietoje, jo vairuotojas tuo metu parkavosi ir ruošėsi elektra pakrauti automobilį, nes tame pačiame namo kieme yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, todėl jo veiksmai parkuojant automobilį negali būti traktuojami automobilio palikimu stovėti taip, kad jis trukdo kitiems eismo dalyviams išvažiuoti iš kiemo. Teismas pažymėjo, jog iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, matyti, kad fotonuotraukas padaręs asmuo užfiksavo trumpą akimirką ir iš kiemo išvažiavo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo trukdoma kitiems vairuotojams įvažiuoti/išvažiuoti iš kiemo. Taigi, Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino nagrinėjamą situaciją ir taikė įstatymo nuostatas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame Apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, kad šiuo atveju nesurinkta pakankamai V. K. kaltės įrodymų, nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis.
9. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.
10. V. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis valdo elektra varomą automobilį, kurio nebuvo palikęs stovėti pažeidimo vietoje, tiesiog jis buvo užfiksuotas tuo metu, kai buvo išlipęs aiškintis su asmeniu, kuriam neva trukdė pravažiuoti. Pažeidimo padarymo metu jis tiesiog parkavosi ir ketino įkrauti automobilį bei pastatyti šalia jam nuosavybės teise priklausančio buto. Nurodė, kad nekenkė viešajam interesui ir jo elgesys negali būti traktuojamas kaip piktybinis veiksmas, be to nėra nurodyti asmenys, kuriems jis trukdė pravažiuoti, juolab, kad iš kiemo galima išvažiuoti per du išvažiavimus, ką sėkmingai ir padarė neva jo pažeidimą užfiksavęs pranešėjas. Šie V. K. parodymai administracinio nusižengimo byloje nėra paneigti.
11. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog skundžiamo nutarimo atveju, V. K. automobilis Tesla buvo užfiksuotas stovintis kiemo teritorijoje, važiuojamojoje kelio dalyje taip, kad automobilio nebuvo galima apvažiuoti, tokiu būdu pastatytas automobilis trukdė išvažiuoti kitai transporto priemonei iš bendro kiemo bendro naudojimo pravažiavimo keliu. Tokiu būdu pastačius automobilį bendro naudojimo kelyje, kai tai draudžia KET taisyklės, buvo kliudymas transporto priemonių eismui ir toks V. K. veiksmas laikytinas KET 150.10. punkto draudimo pažeidimu padarius administracinį nusižengimą. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien pateiktos fotonuotraukos neįrodo V. K. veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma ir iš fotonuotraukų negalima spręsti apie asmens veiksmų subjektyviąją pusę, t. y. vien fotonuotraukos neįrodo asmens tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog automobilis nebuvo paliktas nuotraukose užfiksuotoje vietoje, jo vairuotojas tuo metu parkavosi ir ruošėsi elektra pakrauti automobilį, nes tame pačiame namo kieme yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, todėl jo veiksmai parkuojant automobilį negali būti traktuojami automobilio palikimu stovėti taip, kad jis trukdo kitiems eismo dalyviams išvažiuoti iš kiemo. Sutiktina ir su Apylinkės teismo išvada, jog iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų yra akivaizdu, kad fotonuotraukas padaręs asmuo užfiksavo trumpą akimirką ir iš kiemo išvažiavo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo trukdoma kitiems vairuotojams įvažiuoti/išvažiuoti iš kiemo. Pažymėtina ir tai, kad esant priešingai situacijai, t. y. asmeniui tikrai negalint išvažiuoti iš kiemo, jis būtų kvietęs policijos pareigūnus į įvykio vietą, o ne savarankiškai užfiksavęs V. K. automobilį ir sėkmingai pasišalinęs iš įvykio vietos.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Apylinkės teismas, priimdamas šioje administracinio nusižengimo byloje nutarimą, neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo priimtus argumentus, kad bendrojo naudojimo kelyje, esančiame valstybinės žemės plote, kuriuo gali nedraudžiamai naudotis ir kiti asmenys ir vyksta transporto priemonių judėjimas, eismas, būtina laikytis KET. Tačiau Apygardos teismas nesutinka su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog jie nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas nutarimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstė savo argumentus įvykio vietos - vidinio namo kiemo ir KET taikymo jame, t. y. nurodė, jog darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjama situacija įvyko vidiniame namo kieme, kuriame matomi sustatyti automobiliai, užfiksuotas krovinis automobilis ir visa tai leidžia teigti, kad šioje teritorijoje vyksta eismas – juda tiek žmonės, tiek transporto priemonės, todėl sutiktina su Institucijos vertinimu, kad šioje teritorijoje galioja KET reikalavimai. Todėl nesutarimo šiuo klausimu - taikomi KET reikalavimai šiuo konkrečiu atveju, ar ne, nėra.
13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Administravimo departamento Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.