Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojos) pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. R. (T. R.) (skolininkas), D. R., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

5. Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas (be kitų vykdomųjų bylų) vykdo vykdomąją bylą 0179/23/33728 dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. R. pagal VMI 2023 m. spalio 11 d. išduotą nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-201791, išieškotoja VMI.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Vykdymo procesą reglamentuojančios įstatymo normos nustato, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

7. Atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkas T. R. yra santuokoje su D. R., santuoka sudaryta 2006 m. liepos 22 d. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2023 m. spalio 26 d. patvarkymu areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-23-179-28572 areštavo skolininko sutuoktinei D. R. priklausančias pinigines lėšas.

8. Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis antstolis 2023 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. S-23-179-28573 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą, nei skolininkas, nei sutuoktinė sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka; 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-179-30446 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

9. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja – VMI, gavusi antstolio siūlymą, su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.

10. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje aptarta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

11. Iš vykdomosios bylos medžiagoje esančių Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad skolininkas T. R. 2006 m. liepos 22 d. sudarė santuoką. Iš vedybų sutarčių registro duomenų matyti, kad T. R. ir D. R. nėra sudarę vedybų sutarties, nėra duomenų apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos ir skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis. Duomenų, patvirtinančių, kad šios nutarties 7 punkte aptartu antstolio patvarkymu areštuotos piniginės lėšos yra D. R. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

12. Kaip minėta, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir (ar) kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas T. R. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

14. Nesant priešingų duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui T. R. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės D. R. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų; piniginių lėšų esančių banko sąskaitose (CK 3.87, 3.88 straipsniai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų; piniginių lėšų esančių banko sąskaitose.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.