Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-348/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
1-80-348/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00015-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
J. K.
Advokatai
Haroldas Juška
Baudžiamoji byla Nr. 1-80-348/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00015-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei, Indrei Vitkutei, Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,kaltinamajam J. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Haroldui Juškai,rusų kalbos vertėjai V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, šeiminė padėtis - vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) darbuotojas bei pensininkas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. K. apgaulingai tvarkė UAB „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-17 būdamas UAB „A“ komercijos direktoriumi ir veikdamas per nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinantį savo sūnų, UAB „A“ direktorių J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), vengdamas būti oficialiu bendrovės vadovu, tačiau būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu, organizavo apgaulingą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-17 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, neteikė teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas ir tokiu būdu organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje nebuvo atvaizduotos visos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir tuo pažeidė:

- LR BAĮ 6 str. 2 d. nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai <...>“, nes 2019-03-07 su A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudaręs statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos pagrindu laikotarpiu nuo 2019-03-13 iki 2019-11-14 iš minėto asmens gavęs 220 000 Eur sumą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė t. y. buhalterei D. K. nepateikė apskaitos dokumentų, dėl ko bendrovės „A“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje nebuvo atvaizduota:

2019-09-12 kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) (be numerio), kuriuo įformintas A. T. grynųjų pinigų sumokėjimas UAB „A“ direktoriui J. K. 50 000 Eur sumai;

2019-10-11 kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) (be numerio), kuriuo įformintas A. T. grynųjų pinigų sumokėjimas UAB „A“ direktoriui J. K. 20 000 Eur sumai;

2019-11-14 kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) (be numerio), kuriuo įformintas A. T. grynųjų pinigų sumokėjimas UAB „A“ direktoriui J. K. 10 000 Eur sumai.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apgaulingai tvarkė 2020-06-17 – 2020-12-31 laikotarpio UAB „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, nes 2020-06-17 tapęs UAB „A“ direktoriumi, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas tiesiogiai atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, neteikė teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas ir tokiu būdu organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje nebuvo atvaizduotos visos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir tuo pažeidė:

- LR BAĮ 12 str. 1 d. nuostatas, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- LR BAĮ 12 str. 4 d. nuostatas, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes 2019-03-07 su A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudaręs statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos pagrindu 2019-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 595 į bendrovės „A“ AB SEB banke esančią atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs 30 000 Eur, o laikotarpiu nuo 2019-03-13 iki 2019-11-14 iš minėto asmens gavęs iš viso 220 000 Eur grynųjų pinigų sumą, taigi iš viso 250 000 Eur sumą, išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras iš viso 176 300 Eur sumai (2020-03-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įformintas statybos, apdailos darbų pardavimas A. T. už 30 000 Eur sumą, plius PVM 6 300 Eur sumą, iš viso su PVM už 36 300 Eur sumą ir 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įformintas statybos darbų ir medžiagų pagal aktus pardavimas A. T. už 115 702,48 Eur sumą, plius PVM 24 297,52 Eur sumą, iš viso su PVM už 140 000 Eur sumą), t. y. įvykdęs statybos darbus ir už juos gavęs 250 000 Eur sumą, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. atliktų statybos darbų iš viso 73 700 Eur sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2019-01-01 – 2020-12-31 laikotarpio UAB "A" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK ) 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis būdamas UAB „A” įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, pažeidė:

- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 d. nuostatą, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“;

- LR PVMĮ 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, nes veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) Valstybinei mokesčių inspekcijai 2021-04-14 pateikė patikslinančią PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2020 m. gruodžio mėn., kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 116 033 Eur, nors turėjo įrašyti 189 733 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 24 367 Eur, nors turėjo įrašyti 37 157 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 77 037 Eur, nors turėjo įrašyti 89 827 Eur, dėl to UAB „A“ nedeklaravo ir nesumokėjo 12 790 Eur PVM.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, jis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias bendrovei priklausančias pinigines lėšas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „A“ turtą, o būtent: pagal 2019-03-07 statybos rangos sutartį su A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) iš minėto asmens už statybos darbus gavęs 220 000 EUR sumą grynaisiais, bendrovės „A“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje neapskaitė gautų 73 700 EUR grynųjų pinigų sumos, tuo padarydamas bendrovei „A“ 73 700 EUR sumos žalą,

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, kad neapskaitė iš A. T. gautų 73 700 eurų už gyvenamojo namo statybos darbus, šių pajamų nedeklaravo, tačiau minėtų lėšų nepasisavino. Kaltinamasis parodė, kad 2017 m. buvo įregistruota UAB „A“. Bendrovės pagrindinė veikla – statybų darbai, taip pat bendrovė atliko terasų montavimo darbus; sodo namelių, vasarnamių, pirčių, pavėsinių, sandėliukų, garažų, stoginių automobiliams pardavimą ir surinkimą; vykdė statybos įrangos nuomą ir kt. Bendrovės vadovu buvo paskirtas jo sūnus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau pats jis bendrovės veiklos neorganizavo. Nors UAB „A“ jis dirbo vykdančiojo direktoriaus pareigose ir faktiškai bendrovei vadovavo jis, kadangi sūnus bendrovės veiklos neorganizavo, jokių sprendimų susijusių su bendrovės veikla nepriiminėjo. Sūnaus paskyrimas į bendrovės vadovo pareigas buvo siejamas su tolimesniu faktiniu bendrovės veiklos organizavimu, jam išėjus į teismą. Tačiau kol jis studijavo universitete, faktiškai bendrovei vadovavo būtent jis.

2019-03-07 jis, atstovaudamas UAB „A“, su A. T. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties dalykas „1.1. Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statyba. 1.2. Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas: nauja statyba 190,51 mz su terasa 64,75 m2. Su pilna apdaila. Darbai atliekami pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas 61,29 m2. Su pilna apdaila, išskyrus saunos patalpą ir baseiną. Darbai atliekami pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini). 1.4. Tvora su kiemo vartais.“ Visi pagal 2019-03-07 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigoti atlikti darbai buvo padaryti, t. y. tiek namas, tiek ūkinis pastatas A. T. buvo perduoti su visiškai įrengti, su pilna apdaila, t. y. visi darbai buvo atlikti pilnai, po ko jis iš karto galėjo persikraustyti gyventi. Rangos sutartis buvo įgyvendinama adresu (duomenys neskelbtini). Suderinus su A. T. numatomų pirminių darbų Lokalines sąmatas, buvo pradėti darbai. UAB „A“ turimais darbuotojų ir medžiagų resursais buvo atlikti darbai pagal lokalines sąmatas Nr. 1 ir Nr. 2, kurie buvo perduoti 2020-03-24 Statybos darbų atlikimo aktu Nr. 1 ir 2020- 12-31 Statybos darbų atlikimo aktu Nr. 2. Pagal minėtus darbų atlikimo aktus, pridavus darbus buvo išrašytos UAB „A“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 36 300 Eur sumai ir PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – 140 000 Eur sumai. Minėtos sąskaitos buvo išrašytos būtent tiems darbams ir jų atlikimui panaudotoms medžiagoms, kuriems buvo naudojami UAB „A“ žmogiškieji ir materialiniai resursai. UAB „A“ atliko žemės darbus, polių įrengimą, rostverkų betonavimą, pastatė rūsio sienas, išbetonavo laiptus, atliko pamatų hidroizoliaciją bei apšiltinimą, paruošė metalines konstrukcijas, atliko mūro darbus, įrengė sąramas bei monolitines sijas, įrengė stogą, atliko apskardinimo, stogo pakalimo, fasado darbus, sumontavo langus, atliko lubų pakalimo darbus, įrengė grindis, atliko vidaus tinkavimo darbus, terasos įrengimo darbus. Visi šie darbai buvo atlikti tiek ūkiniame, tiek gyvenamajame name. Tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad pagal minėtus darbų atlikimo aktus, tiek namo, tiek gyvenamojo namo baigtumas buvo apie 60 procentų, gi A. T. buvo priduoti objektai 100 procentų baigtumo. Kadangi UAB „A“ neturėjo tinkamos kvalifikacijos darbuotojų vidaus apdailos darbams, be to ir bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti, jis kaip fizinis asmuo pasamdė fizinius asmenis, kurie ir atliko vidaus apdailos darbus tiek ūkiniame, tiek gyvenamajame name. Atskirai jo samdyti fiziniai asmenys, panaudodami savo statybines medžiagas atliko vidaus apdailos darbus, o būtent ūkiniame pastate buvo atliktas grindinio šildymo išvedžiojimas, dujinio katilo montavimas, grindinių plytelių sudėjimas su plytelėmis, sienų glaistymas, dažymas, akmens masės plytelių sudėjimas, vidaus durų montavimas, elektros išvedžiojimas su medžiagomis, saunos įrengimas, kanalizacijos ir santechnikos montavimas ir pajungimas; gyvenamajame name buvo atliktas grindinio šildymo išvedžiojimas ir pajungimas, dujinio šildymo katilo sumontavimas, sienų glaistymas, dažymas, darbai, angokraščių apšiltinimas, akmens masės plytelės grindims ir jų sudėjimo darbai, plytelių sudėjimas ant sienų wc, parketlentės ir plintusai, jų sudėjimo darbai, vidaus durys ir jų sumontavimas, elektros išvedžiojimas su medžiagomis, šviestuvų sukabinimas, rekuperacinės sistemos įrengimas, akmens masės plytelių sudėjimas garaže, garažo vartai su montavimu, rūsio dangčio gamyba ir montavimas, klinkerio siūlių užtaisymas, drenažo sumontavimas, kiemo lyginimas, skaldos užpylimas, tvoros su slankiojančiais vartais ir įėjimo varteliais sumontavimas, baseino iškasimas, užbetonavimas, papildomos terasos įrengimas, kanalizacijos ir santechnikos išvedžiojimas ir pajungimas. Parodė, kad šiems darbams apmokėti ir buvo panaudotos likusios piniginės lėšos, t. y. viso 73 700 Eur. Kadangi šių darbų ir medžiagų darbu atlikimui nebuvo naudojami jokie materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, todėl 73 700 Eur, kuriuos gavo iš A. T. nebuvo apskaityti bendrovės kasoje, o buvo panaudoti atsiskaitant su asmenimis, kurie atliko vidaus apdailos bei tvoros įrengimo darbus.

Kaltinamasis prisipažino, kad neapskaitė 73 600 Eur UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, neįtraukė šios sumos į bendrovės teikiamas deklaracijas, tačiau jis neprisipažino, jog minėtas pinigines lėšas pasisavino. Parodė, kad piniginės lėšos buvo panaudotos ūkinio bei gyvenamojo namo vidaus apdailos bei tvoros įrengimo darbams atlikti. Jo, kaip fizinio asmens samdyti asmenys, panaudodami ne UAB „A“ priklausančias statybines medžiagas atliko vidaus apdailos, drenažo, tvoros su slankiojančiais vartais ir varteliais, baseino iškasimo ir išbetonavimo darbus. Šiems darbams apmokėti ir buvo panaudota daugiau nei 73 700 Eur, kurie buvo gauti iš A. T.. Kadangi šių darbų ir medžiagų atlikimui nebuvo naudojami jokie nei materialieji, nei žmogiškieji UAB „A“ ištekliai, todėl 73 700 Eur, gauti iš A. T. ir nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje, o buvo panaudoti atsiskaitant su asmenimis, kurie atliko paminėtus darbus. O, būtent, už sienų glaistymą, dažymą jis sumokėjo apie 8500 Eur, darbus atliko moteris ir vaikinas iš (duomenys neskelbtini), kurie buvo pasamdyti pagal skelbimą internetinėje erdvėje; už angokraščių apšiltinimą, glaistymą, dažymą sumokėjo apie 700 Eur, darbus atliko tas pats asmuo, kuris pas jį dirbo (duomenys neskelbtini) objekte; už akmens masės plyteles ir jų sudėjimą jis sumokėjo apie 6500 Eur, darbus atliko asmenys iš (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); už plytelių ant sienų san. mazguose sudėjimą jis sumokėjo apie 3700 Eur, darbus atliko tie patys samdyti asmenys iš (duomenys neskelbtini); už rekuperacinės sistemos įrengimą sumokėjo apie 7800 Eur. darbus atliko asmenys samdyti per asmenį, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini); už akmens masės plytelių sudėjimą garaže sumokėjo apie 500 Eur, darbus atliko asmuo iš Ukrainos vardu A., kurio tikslesnių duomenų nežino; už rūsio dangtį sumokėjo apie 700 Eur, dangtis buvo pagamintas ir pirktas pagal skelbimą internetinėje erdvėje, (tikslesnių duomenų neturiu); už klinkerio siūlių užtaisymo darbus sumokėjo apie 4600 Eur, darbus atliko A. iš Ukrainos ir kauniečiai D. M. su vyru; už drenažo sumontavimą sumokėjo 2500 Eur, kiemo lyginimo, skaldos užpylimo darbus sumokėjo 1000 Eur, darbus atliko asmuo turintis kasimo techniką, kurį rado pagal skelbimą internetinėje erdvėje; už tvoros su slankiojančiais vartais ir varteliais įrengimą, sumokėjo apie 27 000 Eur, darbus atliko ukrainiečiai, kurių brigadininkas buvo vardu N., rekomenduotas, jau minėto ukrainiečio vardu A.; už baseino iškasimo ir išbetonavimo darbus sumokėjo apie 3000 Eur, darbus atliko O. B., J. S. ir S. I.; už grindų plyteles ir jų sudėjimą ūkiniame pastate sumokėjo 4300 Eur, darbus atliko ukrainietis vardu A.; už saunos sienų glaistymą, dažymą sumokėjo apie 800 Eur, darbus atliko moteris ir vaikinas iš (duomenys neskelbtini), kurių tikslesnių duomenų neišsaugojo; už papildomos terasos aplink baseiną įrengimą sumokėjo apie 2000 Eur, darbus atliko pagal skelbimus samdyti ukrainiečiai; už saunos Įrengimo medžiagos sumokėjo apie 700 Eur. Minėtų darbų faktinis atlikimas yra akivaizdus, kadangi A. T. namas bei ūkinis pastatas buvo perduotas su atliktais paminėtais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas, Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, Turto pasisavinimas

Liudytojas A. T. (A. T.) parodė, kad 2019 m. turėjo gyvenamojo namo statybų projektą ir ėmė ieškoti rangovų galėsiančių įgyvendinti projektą. Susisiekus su keletu statybos įmonių ir aptarus sąlygas priimtiniausios sąlygos buvo pateiktos UAB "A". Su UAB "A" direktoriumi susisiekė, aptarė aktualius klausimus ir 2019 m. kovo 7 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutartį 2019-03-08 bankiniu pavedimu į UAB "A" banko sąskaitą pervedė 30 000 eurų avansinį apmokėjimą. Po kurio laiko buvo pradėti darbai. UAB "A" direktorius, kaip rangovas, buvo minėjęs, jog geriausia, jei atsiskaitytų už atliktus darbus grynaisiais, todėl pagal paties J. K. pareikalavimą arba apyvartinių lėšų poreikį atsiskaitydavo. Kiekvieną kartą jam atsiskaičius J. K. išrašydavo UAB "A" pinigų priėmimo kvitą, kuriuo patvirtindavo pinigų gavimą. Iš viso UAB "A" direktoriui J. K. sumokėjo 220 000 eurų. Visų statybų metu kilo labai daug nesusipratimų, dažnai pačių statybų metu darbuotojai negalėdavo sėkmingai tęsti darbų, kadangi neturėdavo medžiagų darbams ar panašiai. Susidarė įspūdis, kad vienas pagrindinių UAB "A" darbuotojų buvo santechnikas (visų darbų meistras) A.. Taip pat, statybų eigoje susidarė įspūdis, kad tie patys darbuotojai, dirbę jo gyvenamojo namo įgyvendinimo projekte taip pat dirbo ir kitų projektų statybose. 2020 m. kovo mėn. 24 d. bebaigiant statybų darbus UAB "A" direktorius atsiuntė vieną ir vienintelę PVM sąskaitą faktūrą 36300 eurų sumai (su PVM). Jokių paaiškinimų, detalių už ką ir dėl ko ši sąskaita buvo atsiųsta - nesulaukė. Pažymi, kad 2020 m. liepos mėnesį kreipėsi į juristus, kurie UAB „A“ surašė pretenziją dėl statybos rangos sutarties pažeidimų, kadangi UAB „A“, vadovaujamas J. K., ne tik pridarė gausybę broko, kurio jam nebuvo galimybių įrodyti, bet ir iš esmės pažeidė jų sudarytą rangos sutartį, kadangi visi statybos darbai nebuvo tinkamai užbaigti, statiniai nebuvo priduoti atitinkamoms institucijoms ir patys statiniai nebuvo perduoti jam tokioje padėtyje, dėl kokios buvo sudarę sutartį. Savo ruožtu, galėtų paminėti, jog statybų eigoje pasitaikė net ir tokių situacijų, kad pats J. K. neatsiskaitydavo su medžiagų tiekėjais arba darbų vykdytojais ir jam pačiam yra tekę atsiskaityti darbuotojams tam, kad būtų vykdomi darbai. Jo nuomone, darbai iš esmės buvo ne kokybiškai atlikti, jam sukėlė daug nepatogumų tiek laiko, tiek finansine prasme. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB „A“ pinigų priėmimo kvitus ir kitus reikšmingus dokumentus. Parodė, kad visus pinigus už namo statybos darbus, kuriems jam buvo išrašyti pinigų priėmimo faktą patvirtinantys dokumentai, o būtent bendroje sumoje 220 000 eurų grynais, jis sumokėjo J. K.. Visus atsiskaitymus, susijusius su namo statyba ir įrengimu, vykdė išskirtinai tiesiogiai tik J. K.. J. K. sūnų yra matęs vieną kartą, tačiau jam tiesiogiai niekada nėra sumokėjęs už atliktus ar būsimus darbus. Visais kartais, kuomet atsirasdavo poreikis atsiskaityti, J. K. vyresnysis susisiekdavo su juo ir sutardavo, kokia pinigų suma yra reikalinga tolimesnei namo statybai. Kuomet jau turėdavo šią sumą, susisiekdavo telefonu ir susitardavo susitikimo vietą. Dažniausiai tai būdavo arba prie pačio statybų objekto, (duomenys neskelbtini), arba prie jo namų (duomenys neskelbtini). Dažniausiai J. K. atsiveždavo su savimi jau supildytus ir pasirašytus pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderius. Kodėl kasos pajamų orderiuose nėra nurodyti nei serijos numeris, nei dokumento eilės numeris pasakyti negali, tuo metu į tai nebuvo atkreipęs dėmesio. Niekada nėra vykęs į UAB „A“ veiklos vykdymo vietą, nėra sutikęs buhalterės, kuri nurodyta Kasos pajamų orderiuose ir kas faktiškai sudarė šiuos pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus nematė. UAB „A“ vykdant namo statybas buvo įsitikinęs, jog įmonės direktorius yra J. K. vyresnysis, kad įmonės direktoriumi galėjo būti paskirtas kitas asmuo, o būtent J. K. jaunesnysis niekada nežinojo ir taip neatrodė. Kaip ir minėjo visa darbų eiga, atsiskaitymai ir tolimesnės iškilusios problemos buvo sprendžiamos išskirtinai tik su J. K. vyresniuoju. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad UAB „A“ pažeidė jų sudarytą 2019-03-07 statybos rangos sutartį, nes iki galo neatliko sutartyje numatytų darbų, dėl ko jis jiems 2020-07-07 pateikė raštišką, juristų parengtą pretenziją, o negavęs atgalinio ryšio atskiru 2020-07-21 raštu informavo, kad sutartis yra nutraukta 2020-08-05.

Be to, liudytojas parodė, kad 2019 m. turėjo gyvenamojo namo statybų projektą ir ėmė ieškoti rangovų galėsiančių įgyvendinti projektą. Susisiekus su keletu statybos įmonių ir aptarus sąlygas, priimtiniausios sąlygos buvo pateiktos UAB „A“. Su UAB „A“ direktoriumi susisiekė, aptarė aktualius klausimus ir 2019 m. kovo 7 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutartį 2019-03-08 bankiniu pavedimu į UAB „A“ banko sąskaitą pervedė 30 000 eurų avansinį apmokėjimą. Po kurio laiko buvo pradėti darbai. UAB „A“ direktorius, kaip rangovas, buvo minėjęs, jog geriausia, jei atsiskaitytų už atliktus darbus grynaisiais, todėl pagal paties J. K. pareikalavimą arba apyvartinių lėšų poreikį atsiskaitydavo. Kiekvieną kartą jam atsiskaičius J. K. išrašydavo UAB „A“ pinigų priėmimo kvitą, kuriuo patvirtindavo pinigų gavimą. Iš viso UAB „A“ direktoriui J. K. sumokėjo 220 000 eurų. Visų statybų metu kilo labai daug nesusipratimų, dažnai pačių statybų metu darbuotojai negalėdavo sėkmingai tęsti darbų, kadangi neturėdavo medžiagų darbams ar panašiai. Susidarė įspūdis, kad vienas pagrindinių UAB „A“ darbuotojų buvo santechnikas (visų darbų meistras) A.. Taip pat, statybų eigoje susidarė įspūdis, kad tie patys darbuotojai, dirbę jo gyvenamojo namo įgyvendinimo projekte taip pat dirbo ir kitų projektų statybose. 2020 m. kovo mėn. 24 d. bebaigiant statybų darbus UAB "A" direktorius atsiuntė vieną ir vienintelę PVM sąskaitą faktūrą 36300 eurų sumai (su PVM). Jokių paaiškinimų, detalių už ką ir dėl ko ši sąskaita buvo atsiųsta - nesulaukė. 2020 m. liepos mėnesį jis kreipėsi į juristus, kurie UAB "A" surašė pretenziją dėl statybos rangos sutarties pažeidimų, kadangi UAB "A", vadovaujamas J. K., ne tik pridarė gausybę broko, kurio jam nebuvo galimybių įrodyti, bet ir iš esmės pažeidė jų sudarytą rangos sutartį, kadangi visi statybos darbai nebuvo tinkamai užbaigti, statiniai nebuvo priduoti atitinkamoms institucijoms ir patys statiniai nebuvo perduoti jam tokioje padėtyje, dėl kokios buvo sudarę sutartį. Statybų eigoje pasitaikė net ir tokių situacijų, kad pats J. K. neatsiskaitydavo su medžiagų tiekėjais arba darbų vykdytojais ir jam pačiam yra tekę atsiskaityti darbuotojams tam, kad būtų vykdomi darbai. Nenori daug detalizuoti, bet darbai iš esmės buvo ne kokybiškai atlikti, jam sukėlė daug nepatogumų tiek laiko tiek, finansine prasme.

Liudytojas taip pat parodė, kad visus pinigus už namo statybos darbus, kuriems jam buvo išrašyti pinigų priėmimo faktą patvirtinantys dokumentai, o būtent bendroje sumoje 220 000 eurų grynais, jis sumokėjo J. K.. Visus atsiskaitymus, susijusius su namo statyba ir įrengimu, vykdė išskirtinai tiesiogiai tik J. K.. Kaltinamojo J. K. sūnų yra matęs vieną kartą, tačiau jam tiesiogiai niekada nėra sumokėjęs už atliktus ar būsimus darbus. Visada, kai atsirasdavo poreikis atsiskaityti, J. K. vyresnysis susisiekdavo su juo ir sutardavo, kokia pinigų suma yra reikalinga tolimesnei namo statybai. Kuomet jau turėdavo šią sumą, susisiekdavo telefonu ir susitardavo susitikimo vietą. Dažniausiai tai būdavo arba prie pačio statybų objekto, (duomenys neskelbtini), arba prie jo namų (duomenys neskelbtini). Dažniausiai J. K. atsiveždavo su savimi jau supildytus ir pasirašytus pinigų priėmimo kvitus arba kasos pajamų orderius. Kodėl kasos pajamų orderiuose nėra nurodyti nei serijos numeris, nei dokumento eilės numeris pasakyti negali, tuo metu į tai nebuvo atkreipęs dėmesio. Niekada nėra vykęs į UAB „A“ veiklos vykdymo vietą, nėra sutikęs buhalterės, kuri nurodyta Kasos pajamų orderiuose ir kas faktiškai sudarė šiuos pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, nematė. UAB „A“ vykdant namo statybas, buvo įsitikinęs, jog įmonės direktorius yra J. K. vyresnysis, kad įmonės direktoriumi galėjo būti paskirtas kitas asmuo, o būtent J. K. jaunesnysis niekada nežinojo ir taip neatrodė. Visa darbų eiga, atsiskaitymai ir tolimesnės iškilusios problemos buvo sprendžiamos išskirtinai tik su J. K. vyresniuoju. UAB „A“ pažeidė jų sudarytą 2019-03-07 statybos rangos sutartį, nes iki galo neatliko sutartyje numatytų darbų, dėl ko jis jiems 2020-07-07 pateikė raštišką, juristų parengtą pretenziją, o negavęs atgalinio ryšio atskiru 2020-07-21 raštu informavo, kad sutartis yra nutraukta 2020-08-05.

Liudytojas parodė, kad jis bendroje sumoje už savo namo bei kitų pagalbinio pastato pastatymą bei vidaus įrengimą UAB „A“ direktoriui J. K. sumokėjo sumoje 250 000 eurų. Sutartį sudarė su UAB „A“ dėl gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybos ir įrengimo 100%, bei visų su tuo susijusių dokumentų sutvarkymo. Jokio kitokio nei žodinio nei raštiško susitarimo su fiziniu asmeniu J. K. dėl jo įrengimo darbų tikrai nebuvo. Negana to, jis gaudavo pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtent UAB „A“ vardu išrašytus, o ne fizinio asmens. Nori pažymėti, kad kas liečia pačių objektų statybą, vadinamąją dėžutės pastatymą, nuo pamatų iki stogo, jis nesikišo ir J. K. visas medžiagas užsakinėjo savarankiškai. Kas liečia vidaus ir išorės apdailą bei įrengimą, jis viską rinkosi pats. Dar sutarties sudarymo momentu, buvo aptarę, kokiame kainų diapozone jis galės rinktis medžiagas, t. y. už kokią kainą galės rinktis plyteles, grindų dangą, duris, dažus, šviestuvus ir kt. Kartu su dizaineriu nutarę apdailą, vykdavo pas konkrečius apdailos medžiagų tiekėjus, išsirinkdavo kokių konkrečių medžiagų nori. Tuomet, išsirinkęs norimas medžiagas informaciją nusiųsdavo UAB „A“ dirbusiai A. K., jos naudojamu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Taip pat, tą patį laišką persiųsdavo ir J. K. naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau vyko medžiagų ir prekių užsakymo procesas - nežino. Jis tiesiog nurodydavo informaciją iš kokių medžiagų pageidauja, kad būtų įrengta, o jie jau užsakinėdavo. Kieno vardu buvo užsakomos medžiagos negali pasakyti, kadangi pačių sąskaitų jis negaudavo, visi apmokėjimai buvo J. K. atsakomybė. Yra gavęs keletą konkrečių apdailos medžiagų įsigijimo sąskaitų faktūrų, kuriose matyti, kad jam žinomos medžiagos buvo perkamos būtent UAB „A“ vardu. Pažymi, kad atlikti namo vidaus apdailos darbai buvo nekokybiški, nupirktos medžiagos sugadintos, todėl teko keisti viso jo gyvenamajame name sudėtas grindų bei vonių kambarių plyteles. Jas reikėjo perdėti ir visas naujas medžiagas pirko savo lėšomis. Panašios situacijos pasitaikė ir su kai kuriais kitais atliktais vidaus darbais, kadangi po tokio įrengimo, kurį organizavo UAB „A“ buvo padaryta labai daug broko, kurį taisė iš savo lėšų, o jų jam niekas negrąžino. Vidaus lubų įrengimo darbus jis taip pat atsiskaitė su lubas įrenginėjusia įmone, kadangi „A“ neatsiskaitė. Taip pat, pabrėžia, jog niekada jam nebuvo susidaręs įspūdis, jog namą įrenginėja J. K. kaip fizinis asmuo, kadangi dėl visų medžiagų išsirinkimo jis bendravo su UAB „A“ darbuotoja.

2021-07-23 A. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parodė, kad liudytojo apklausos metu ir liudytojo papildomos apklausos metu nurodytas asmuo J. K. yra nuotraukoje Nr. 4. Asmenį atpažįsta iš amžiaus, veido bruožų, sudėjimo (t. 1, b. l. 165 - 167).

Liudytojas A. Š. parodė, kad UAB „A“ dirbo nuo apytiksliai 2018 m. iki 2020 m. lapkričio mėnesio. Prieš tai dirbo kitose J. K. arba jo artimųjų valdomose įmonėse: UAB „V.“ ir UAB „B.“. Jis buvo universalus darbuotojas, dažnai įmonėms turint didelius užsakymus būdavo kaip darbų vadovu, paskirstydavo darbus kitiems darbuotojams ir panašiai. Taip pat rūpinosi įvairių statybinių medžiagų užsakymu, po to sąskaitas apmokėjimui pateikiant UAB „A“ direktoriui J. K.. Jo žiniomis, UAB „A“ vėliau dirbo konkretus darbuotojas, kuris būdavo atsakingas už įvairių objektų statybinių medžiagų užsakymus. Šis darbuotojas buvo S. J.. Jo darbo laikotarpiu UAB „A“ statė privataus asmens namą (duomenys neskelbtini). Statant šį objektą pats dalyvavo, koordinavo darbus ir pan. Kliento vardas buvo A., tačiau pavardės neatsimena. Kokia buvo sutarta darbų ir statybų kaina tarp UAB „A“ direktoriaus ir šio kliento pasakyti tiksliai negali. Jų tarpusavio susitarimo dėl atsiskaitymo taip pat nežino. A. tiesiogiai atsiskaitydavo tik su J. K.. Jo darbo metu UAB „A“ tikrai atliko renovacijos darbus pastatui esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat įmonės darbuotojai statė pirtis privatiems asmenims pagal jų užsakymus, bet nei adresų, nei konkrečių klientų duomenų neatsimena. Vienas iš projektų buvo (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taip pat, yra pats dalyvavęs statybų eigoje statant namuką (duomenys neskelbtini) miestelyje, tačiau kadangi daug metų dirbo to paties asmens valdomose įmonėse negali konkrečiai atskirti kuri konkrečiai J. K. valdoma įmonė vykdė vienus ar kitus statybų darbus. Taip pat, kaip ir minėjo neatsimena, konkrečių objektų adresų ar užsakovų kontaktų.

Liudytoja D. R. (buvusi K.) parodė, kad UAB „A“ dirbo nuo 2018.03.21. Įmonė vykdė gyvenamųjų namų statybas. Nuo pat darbo pradžios dirbo buhalterės pareigose. Jos darbines pareigas apima: įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų surašymas, sudarymas, suvedimas į registrus, sąskaitų išrašymas, duomenų pateikimas valstybės įgaliotoms institucijoms, finansinių atskaitomybių sudarymas bei jų pateikimas institucijoms bei vadovams. Dirbant UAB „A“ įmonėje buvo įdarbinti abu J. K., t. y. J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jaunesnįjį J. vadina J.. J. buvo įmonės direktoriumi, tačiau tėvas J. įmonėje buvo įdarbintas vykdančiojo direktoriaus pareigose. Realiai tiek J. tiek J. pilnai vykdė veiklą, tačiau daugiausiai J. jai teikdavo įvairius nurodymus susijusius su buhalterine apskaita. 2021-09-13 prokuroro priimtame nutarime nurodytos aplinkybės dėl UAB „A“ kasos pajamų orderių išrašymo jai nėra žinomos, ji tokių orderių nesudarė, nesurašė ir tikrai nepasirašė. Paprastai įmonėje grynieji pinigai kasoje būdavo apskaitomi tokia tvarka: atskaitingas asmuo pinigus sumokėjusiam asmeniui surašo pinigų priėmimo kvitą, kurį kartu su gautais pinigais pateikia įmonės kasininkui, o mėnesio gale ji sutikrina kasos registrą ir kiekvienam gautam PPK išrašydavo KPO. Tuomet, kasos knygą (registrą) atspausdindavo ir pasirašydavo pati. Taip pat, kasos registrą pasirašydavo įmonės kasininkas, tuo laiku, jeigu gerai atsimena kasininkė buvo A. K. bei įmonės tuometinis direktorius J. K. (J.). Vėliau pasikeitus direktoriui buvo lygiai ta pati tvarka, tačiau užimamų pareigų pagrindu jau pasirašydavo esamas direktorius J. K. (vyresnysis). Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikti 2021-09-13 nutarime nurodyti kasos pajamų orderių kvitai, tai parodė, kad juose prie jos vardo ir pavardės esantys parašai nėra jos pačios pasirašyti. Ji jų tikrai nesudarė. Negalėtų nurodyti, kas juos sudarė ir pasirašė. Šie dokumentai, jai kaip buhalterei, nebuvo niekada pateikti. Negana to, šie kvitai be numerių, o tokie net nebūna sudaromi. Pagal bendrą vaizdą, mano, kad šiuos dokumentus sudarė J. K. (vyresnysis), tačiau kategoriškai tvirtinti negali. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įmonėje atskaitingi asmenys buvo abu J.. Įmonės praktikoje grynuosius pinigus iš klientų priimdavo J. K. (vyresnysis). Įmonėje vyravo praktika, kad reikšmingus buhalterinės apskaitos bei kitus statybos dokumentus pagrinde pasirašydavo J., t. y. statybos aktus, PVM sąskaitas faktūras, PPK ir pan. Faktiškai įmonėje pagrindinius ir esminius nurodymus, susijusius su buhalterine apskaita duodavo išskirtinai J. K. vyresnysis. J. į buhalteriją pateikdavo galima sakyti nereikšmingus dokumentus, tačiau visus lemiamus ir esminius sprendimus išskirtinai priimdavo tėvas. Taip pat, parodė, kad jai susipažinimui pateiktuose 2019-09-12 kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini) (be numerio), kuriuo buvo įformintas A. T. grynųjų pinigų sumokėjimas UAB „A“ direktoriui J. K. 50 000 EUR sumai; 2019-10-11 kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini) (be numerio), kuriuo buvo įformintas A. T. grynųjų pinigų sumokėjimas UAB „A“ kasininkui J. K. 20 000 EUR sumai bei 2019-11-14 kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini) (be numerio) buvo įformintas A. T. grynųjų pinigų sumokėjimas UAB „A“ kasininkui J. K. 10 000 EUR sumai parašai, esantys prie jos vardo ir pavardės yra tikrai ne jos pačios pasirašyti. Šie dokumentai jai kaip buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui niekada nebuvo pateikti, todėl jie ir nebuvo įtraukti į kasos registrą ir kitus dokumentus.

Liudytoja A. K. parodė, kad UAB „A“ jai yra žinomas. Šioje bendrovėje pradėjo dirbti iš karto po studijų. UAB „A“ darbą rado, kai studijų metu praktiką atliko UAB „S.“. UAB „S.“ bendradarbiavo su UAB „A“ įgyvendinant nekilnojamojo turto statybos objektą ir tarpusavyje bendraujant UAB „S.“ vadovas parekomendavo mane kaip darbuotoją UAB „A“ direktoriui J. K. (vyresniajam). Nuo 2019 m. birželio mėnesio pradėjo dirbti UAB „A“. Šioje įmonėje buvo inžinierė ir jos pareigas apimdavo: sąmatų skaičiavimas, bendravimas su tiekėjais dėl medžiagų tiekimo, transporto paslaugų užsakymas statybinėms medžiagoms vežti, darbų žurnalų pildymas ir panašiai. Taip pat, yra tekę užsakyti ir vidaus apdailos medžiagas privataus namo įrengimui. Visus darbus, atitinkančius jos darbines funkcijas, jai skirdavo J. K. vyresnysis. Visus klausimus visada sprendė išskirtinai tik J. K. vyresnysis. J. K. sūnaus J., per visą savo darbo laikotarpį yra mačiusi tik keletą kartų. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), buvęs ofisas. Jos darbo užmokestis buvo apie 500, vėliau šiek tiek pakėlė. Visas darbo užmokestis jai buvo pervedamas bankiniu pavedimu į jos asmeninę banko sąskaitą. 2020 metų rugsėjį išėjo iš UAB „A“, kadangi atlyginimas buvo nedidelis, darbo bei pareigų daug, atlyginimas dažnai vėluodavo ir buvo mokamas nenuosekliai. A. T. jai girdėtas. Ji su juo asmeniškai nėra mačiusis, tačiau žino, kad UAB „A“ statė ir įrenginėjo jam namą, (duomenys neskelbtini). J. K. kaip jos vadovas, buvo nurodęs, kad užsakytų jai į jos asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiunčiamus medžiagų pavyzdžius. Informaciją, apie reikiamas medžiagas jai siųsdavo J. K., o vėliau pats A. T.. Pagal jai atsiųstą informaciją, ji kreipdavosi į tiekėją ir užsakydavo A. T. išsirinktas medžiagas. Tiekėjas vėliau paprašydavo rekvizitų ir ji nusiųsdavo UAB „A“ rekvizitus. Pasitaikydavo, kad tiekėjai jai atsiųsdavo sąskaitą apmokėjimui už medžiagas, tačiau visais atvejais, jeigu ji gaudavo sąskaitą persiųsdavo tiesiogiai J. K.. Kaip vėliau klostydavosi apmokėjimas negali pasakyti, nes nežino. J. K. jai niekada nėra sudaręs įspūdžio, ar kitaip nurodęs, jog už A. T. vidaus įrengimo medžiagas sąskaitos būtų rašomos pačiam J. K. kaip fiziniam asmeniui.

2021-04-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant gautos informacijos patikslinimą nustatyta, kad UAB „A“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus J. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini)) 2019-03-07 pasirašė gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pil. A. T.. Pagal susitarimą pil. A. T. 2019-03-08 30.000 eurų pervedė į UAB „A” sąskaitą banke, 2019-03-13 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 28 pinigus sumoje 40.000 eurų sumokėjo UAB „A” direktoriui J. K., 2019-06-05 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 29 pinigus sumoje 30.000 eurų sumokėjo UAB „A” direktoriui J. K., 2019-07-02 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. b/n pinigus sumoje 30.000 eurų sumokėjo UAB „A” direktoriui J. K., 2019-07-24 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. b/n pinigus sumoje 40.000 eurų sumokėjo UAB „A” direktoriui J. K., 2019-09-12 d. pagal UAB „A” kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. b/n pinigus sumoje 50.000 eurų sumokėjo direktoriui J. K., ant orderio J. K. ir vyr. buhalterės D. K. parašai, 2019-10-11 d. pagal UAB „A” kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. b/n pinigus sumoje 20.000 eurų sumokėjo direktoriui J. K., ant orderio J. K. ir vyr. buhalterės D. K. parašai, 2019-11-04 d. pagal UAB „A” kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. b/n pinigus sumoje 10.000 eurų sumokėjo direktoriui J. K., ant orderio J. K. ir vyr. buhalterės D. K. parašai. Viso pil. A. T. už namo ir ūkinio pastato statybas UAB “A” sumokėjo 250.000 eurų. Namas ir ūkinis pastatas baigtas statyti 2020 m. kovo mėnesį. Pagal VMI išrašytų PVM sąskaitų registrą UAB “A” deklaravo vieną 2020-03-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 0356 už 36.300 eurų sumą. (30.000 eur + 6.300 eur PVM) išrašytą pil. A. T. vardu. Iš pateiktų UAB „A” pardavimo registrų nustatyta, kad išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros 2020-03-24 (duomenys neskelbtini) -36.300 eur ir 2020-12-31 s/f (duomenys neskelbtini) 140.00 eur., viso 176.300 eurų. Paskutinė 140 tūkstančiui eurų sąskaita (duomenys neskelbtini), galimai išrašyta tik šio patikrinimo metu, kadangi 2021-01-25 teikiant PVM deklaraciją už 2020- 12 mėn. pardavimai jokie nebuvo deklaruoti, patikslinta PVM deklaracija už 2020-12 mėn., buvo pateikta 2021-04-14. Įvertinus ir tai, nustatyta, kad atsakingi darbuotojai į pardavimų registrą neįtraukė ir nedeklaravo 73.700 eurų pajamų gautų už pil. A. T. namo ir ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini) statybą, ir taip nesumokėjo valstybei 12.790 PVM, bei išvengė mokėti 11 tūkstančių eurų pelno mokesčio. Padaryta žala valstybei 23.790 eurų (t. 1, b. l. 8 - 11).

2021-07-26 atlikta UAB „A" buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūra, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistui.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui V. G. apžiūrai pateikta:

1. 2019-03-07 statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus J. K. ir vadinamos „Rangovu“, bei A. T., vadinamo „Užsakovu“, kurioje „Rangovas“ įsipareigojo atlikti ir iki 2019-09-20 užbaigti gyvenamosios paskirties pastato, pagalbinio ūkio paskirties pastato, tvoros su kiemo vartais statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o „Užsakovas“ įsipareigojo finansuoti objekto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.;

2. A. T. pateikti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai;

3. UAB "A" buhalterinės apskaitos dokumentai ir buhalterinės apskaitos registrai;

4. 2020-03-24 UAB „A“ išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) bei 2020-12-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini).

Specialistui užduotas klausimas: ar pagal apžiūrai pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis bei UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos visos ūkinės operacijos dėl statybos darbų atlikimo ir atsiskaitymo su A. T.? Jeigu ne, ar dėl nustatytų pažeidimų iš pateiktų dokumentų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės „A“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą?

Apžiūrai buvo pateikta 2019-03-07 statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus J. K. ir vadinamos „Rangovu“, bei A. T., vadinamo „Užsakovu“, kurioje „Rangovas“ įsipareigojo atlikti ir iki 2019-09-20 užbaigti gyvenamosios paskirties pastato, pagalbinio ūkio paskirties pastato, tvoros su kiemo vartais statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o „Užsakovas“ įsipareigojo finansuoti objekto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė „A“ pagal sudarytą sutartį 2019 - 2020 metais vykdydama statybos darbus neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. atliktų statybos darbų 73 700 EUR sumai (250 000 – 176 300).

Taip pat nustatyta, kad bendrovės „A“ direktoriaus J. K. iš A. T. 2019 metais už statybos darbus gauta iš viso 73 700 EUR (250 000 – 176 300) grynųjų pinigų suma nebuvo apskaityta bendrovės „A“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje, tuo padarant bendrovei „A“ 73 700 EUR sumos nuostolį.

Kadangi bendrovė „A“ nesivadovaudama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6, 12, 16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkte nustatytais reikalavimais, statybos darbų pardavimo A. T. neįformino apskaitos dokumentais, bei buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš A. T. gautų grynųjų pinigų bei netvarkė gautų pajamų buhalterinės apskaitos, apžiūros metu iš pateiktų dokumentų ir duomenų negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019-01-01 – 2020-12-31 laikotarpį.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis bendrovėje „A“ tiriamuoju 2019-01-01 – 2020-12-31 laikotarpiu direktoriaus pareigose buvo įforminti: laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-17 J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2020-06-17 iki 2020-12-31 J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Specialistui užduotas klausimas: ar UAB „A“ įformindama statybos darbų pardavimą A. T. teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokėtinus į valstybės biudžetą PVM ir pelno mokesčius? Ar Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose įrašė teisingus duomenis?

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė „A“ pagal sudarytą sutartį 2019 - 2020 metais vykdydama statybos darbus neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. atliktų statybos darbų 73 700 EUR sumai (250 000 – 176 300), nuo kurios neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 790 EUR (73 700 x 21% / 100% + 21%) PVM sumos. Jeigu bendrovė „A“ statybos darbus A. T. užbaigė iki 2020-12-31 (kadangi bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta paskutinė A. T. už atliktus statybos darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) buvo 2012-12-31), tai bendrovė valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2020 metų gruodžio mėnesį, pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM, bei mokėtiną į valstybės biudžetą PVM.

Bendrovė „A“ 2021-06-09 valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020-01-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį deklaravo pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę 2 459 531 EUR sumą, bei apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 443 300 EUR nuostolių sumą ir pelno mokesčio už 2020 metus į valstybės biudžetą nemokėjo.

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė „A“ pagal sudarytą sutartį 2019 - 2020 metais vykdydama statybos darbus neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. atliktų statybos darbų 73 700 EUR sumai (250 000 – 176 300), nuo kurios neapskaičiavo ir nedeklaravo 60 910 EUR (73 700 – 12 790 apskaičiuota pardavimo PVM suma) gautų pajamų sumos. Todėl bendrovė „A“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama ir nedeklaruodama 60 910 EUR gautų pajamų sumos, 2021-06-09 valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus, pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas pajamas ir apmokestinamąjį pelną (nuostolį) (t. 2, b. l. 10 - 15).

2022-04-08 Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022-04-06 naudojantis Vidaus reikalų informacinės sistemos naršyklės Centrinės duomenų bazės (VRIS CDB) į Asmenų anketinių duomenų paiešką įvedus „D. M.“ bei nurodant asmens deklaruotą gyvenamąją vietovę Kaune duomenų bazė pateikia 4 (keturių) asmenų pretendentų sąrašą. Dėl informacijos stokos, nėra galimybės nustatyti, kuris iš asmenų neva atliko statybos darbus A. T. gyvenamajame name. Minėtos duomenų bazės pagalba į Asmens anketinių duomenų paiešką įvedus „J. S.“ duomenų bazė pateikia 15 (penkiolikos) asmenų pretendentų sąrašą. VRIS CDB Asmenų anketinių duomenų paieškoje įvedus „S. I.“ duomenų bazė pateikia 82 (aštuoniasdešimt dviejų) pretendentų sąrašą. Pažymėtina, kad dėl įtariamojo J. K. pateiktos informacijos stokos, nėra galimybės nustatyti, kuris iš duomenų bazėje pateiktų asmenų pretendentų galimai atliko statybos darbus A. T. gyvenamajame name, todėl organizuoti ir vykdyti šių asmenų liudytojo apklausų ir patikrinti įtariamojo prašyme nurodytą versiją nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad VRIS CDB Asmenų anketinių duomenų paieškoje įvedus „O. B.“ duomenų bazė pateikė 1 (vieną) asmenį tokiu vardu ir pavarde. Nustatyta, kad O. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-01-08 iki 2021-01-25 pats dirbo UAB „A“. 2022-03-28 J. K. pateiktame prašyme nurodyta aplinkybė, jog "<...> šių darbų ir medžiagų atlikimui nebuvo naudojami jokie nei materialieji nei žmogiškieji UAB „A“ ištekliai" ir "<...> už baseino iškasimo ir išbetonavimo darbus sumokėjau 3000 Eur, darbus atliko O. B., J. S. ir S. I. <...>" prieštarauja faktiškai nustatytai aplinkybei, nes O. B. buvo UAB „A“ darbuotojas ir tokiu būdu buvo panaudoti UAB „A“ žmogiškieji ištekliai (t. 2, b. l. 97-100).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas V. G., kuris patvirtino duotą išvadą.

Liudytojas O. B. parodė, kad kaltinamasis J. K. jį surado per skelbimą ir pasiūlė darbą. Su darbo pasiūlymu sutiko. Dirbo (duomenys neskelbtini) privataus namo teritorijoje, prie baseino. Statybinėmis medžiagomis aprūpino J. K.. Už darbus su juo atsiskaitė J. K., sumokėjo 1000 - 1100 Eur. Matė, kad objekte dirbo ir kiti darbininkai.

Liudytojas S. I. (S. I.)parodė, kad dabar dirba pas J. K. įmonėje „J.“. Prieš kelis metus, kai dar nedirbo „J.“, (duomenys neskelbtini), įrenginėjo baseiną. Statybinėmis medžiagomis aprūpindavo J. K., kuris jam sumokėjo už darbą 1100 Eur. Baseiną įrenginėjo dar keli darbininkai. Po to, kai atliko betonavimo darbus, oficialiai įsidarbino J. K. įmonėje „J.“.

Liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamasis J. K. jį surado per skelbimų portalą ir paprašė (duomenys neskelbtini) įrengti baseiną. Prie baseino dirbo kartu su kitais darbininkais. Statybinių medžiagų tiekimu rūpinosi J. K.. Už darbą jam sumokėjo 1000-1100 Eur J. K..

Liudytojas K. J. parodė, kad prieš kelis metus J. K. paklausė ar jis negalėtų pastatyti tvorą. Kadangi jis moka statybos darbus, tai sutiko. Jis tvorą statė (duomenys neskelbtini). Statybinėmis medžiagomis rūpinosi J. K.. Prie tvoros darbų jis dirbo su padėjėju. Baigus darbą, J. K. jam sumokėjo 500 – 600 Eur. Matė, kad prie gyvenamojo namo statybos, namo viduje dirbo kiti darbininkai, bet su jais jokių reikalų neturėjo.

Liudytojas D. J. parodė, kad J. K. paprašius, (duomenys neskelbtini) atliko vėdinimo sistemos darbus. Reikalingas statybines medžiagas pirko iš savo asmeninių lėšų. J. K. už darbą ir pirktas medžiagas su juo atsiskaitė. Sutarties su įmone dėl darbų atlikimo nebuvo pasirašęs. Tai patvirtinančių dokumentų neturi, nes J. K. jo paprašė kaip fizinio asmens. J. K. jam sumokėjo 5000-8000 Eur. Dokumentų, patvirtinančių statybinių medžiagų pirkimą, neišsaugojo.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2013).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei.

Žemesnės instancijos teismas

Už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą jis turėjo patvirtinti įmonės apskaitos politiką, sąskaitų planą, surasti kompetentingą asmenį, tvarkantį buhalterinę apskaitą. 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis nurodo, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 37 straipsnis nurodo, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 21 straipsnis nurodo, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas yra susijęs su kaltininko siekiu išvengti mokesčių. Pagrindinis, tiesioginis šios nusikalstamos veikos objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. Papildomas minėtos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės biudžeto formavimo interesai, nes darant šią nusikalstamą veiką sukuriamos prielaidos tam tikroms pajamoms nepatekti į valstybės biudžetą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ir kiti dokumentai, į kuriuos įrašomi neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Žinomai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, nustatyta tvarka patvirtinanti ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Šiai nusikalstamai veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, ar pagal tikrovės neatitinkančius duomenis asmens pajamos, pelnas, turtas sumažinami, ar padidinami. Esminę reikšmę turi tai, kad teikiant neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiama išvengti mokesčių.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ir kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

Įrašymas į atitinkamus dokumentus žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą reiškia ne tik tai, kad kaltininkas minėtuose dokumentuose pateikia duomenis, neatitinkančius jo pajamų, pelno ar turto, bet ir tai, kad kaltininkas, siekdamas išvengti mokesčių, deklaracijoje ar kituose dokumentuose apskritai nepateikia jokių duomenų apie gautas pajamas, pelną, turtą.

BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą arba kitą dokumentą įrašė ir pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė kaltę, pasisavinęs svetimą turtą, tačiau pripažino netinkamai vedęs buhalterinę apskaitą, neteisingai teikęs duomenis apie pajamas, pelną, turtą. Tokią kaltinamojo poziciją dėl svetimo turto pasisavinimo teismas vertina kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės. J. K. kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad kaip įmonės direktorius buvo atsakingas už A. T. namo statybą. Jo santykiai su A. T. buvo draugiški. Situacija pasikeitė, prasidėjus pandemijai. Gavęs iš A. T. grynus pinigus, nenorėjo juos įnešti į kasą, nes įmonės padėtis buvo bloga, be to, reikėjo mokėti mokesčius SoDrai, Gyventojų pajamų mokestį. J. K. parodė, kad svetimų pinigų nepasisavino, iš A. T. gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo statybai. Kadangi 60 procentų statybos darbų atliko kaip juridinis asmuo, o toliau buvo nepajėgus dirbti, nes trūko darbo jėgos, tada ieškojo papildomų žmonių kaip fizinis asmuo. Šią kaltinamojo versiją patvirtino teisme apklausti liudytojai O. B., S. I., J. S., D. J., K. J..

Nustatant J. K. kaltę pasisavinant svetimą turtą, teismas vadovavosi liudytojo A. T. parodymais. Liudytojas A. T. parodė, kad maždaug prieš tris metus jis išsirinko „A“, kuriai vadovavo J. K., 2019-03-07 pasirašė statybos rangos sutartį ir ši bendrovė vykdė statybos darbus. Parodė, kad atliko avansinį pavedimą 30 000 Eur sumai, o toliau atsiskaitinėjo grynais. Pinigus duodavo grynais ir gaudavo išrašytą oficialų kvitą iš „A“, pasirašytą J. K.. Patvirtino, kad grynais sumokėjo 220 000 Eur, o pervedė 30 000 Eur. Dokumentų, kad atlikti darbai, jam niekas nepateikdavo, jis tik matydavo, kad darbai vyksta. Direktorius J. K. išrašydavo kvitą, kurį pasirašydavo abi pusės – jis ir J. K.. Liudytojas negalėjo įvardinti kokie konkrečiai buvo dokumentai, nes nekreipė į tai dėmesio, tačiau mano, kad tai buvo pinigų paėmimo kvitai. Matė, kad statybose dalyvauja subrangovai, dėl to jis pretenzijų nekėlė, jam rūpėjo tik galutinis rezultatas, kad būtų projektas įvykdytas ir namas pastatytas. Parodė, kad už atskirus darbus jam tekę mokėti pačiam kaip užsakovui, taip pat ir už dalį medžiagų susimokėjo jis pats, kaip fizinis asmuo. Jam buvo padaryta žala nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur. J. K. jis pažįsta kaip „A“ direktorių, pinigus duodavo kaip juridinio asmens vadovui, o ne kaip fiziniam asmeniui. Taip pat matė, kad statybose dirbo ir užsieniečiai, tačiau kokius tiksliai darbus atliko jis negalėjo įvardinti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad J. K. jaunesnysis namo statybose nedalyvavo.

Liudytojos A. K. parodymais nustatyta, kad jai dirbant UAB „A“, ji apskaičiuodavo sąmatas, nagrinėjo projektus, skaičiuodavo kiekius, tvarkydavo brėžinius. Ji žinojo apie projektą (duomenys neskelbtini), kur buvo įrenginėjamas gyvenamasis namas, užsakovas – A. T..

Liudytojo A. Š. parodymais nustatyta, kad jis dirbo vairuotoju UAB „A“, tačiau atliko įvairius darbus: staliaus, įvairius statybos darbus. Darbus atliko ir statybose, kurios buvo vykdomos (duomenys neskelbtini). Jis parodė, kad šio namo savininkas A. su juo neatsiskaitinėjo, ar vyko atsiskaitymai už atliktus darbus jis nežino, nematė, kad A. atsiskaitytų su kitais įmonės darbuotojais. Visi piniginiai reikalai būdavo vykdomi per direktorių J. K.. (duomenys neskelbtini) objekte jis dirbo apie pusę metų. Matė, kad atskirus darbus atliko subrangovai, tai vandentiekio, dujų įvedimo darbai. Ar kiti darbininkai dirbo pagal sutartis, jam nežinoma. Jam yra žinomi keli kartai, kad pats namo savininkas A. pirko medžiagas, padavė jam sąskaitas, liepė perduoti direktoriui J. K.. Taip pat matė, kad prie namo statybų dirbo užsienio piliečiai. Apklaustas liudytojas S. I. patvirtino, kad dirbo pas K., jį pažįsta, taip pat dirbo projekte (duomenys neskelbtini), įrenginėjo baseiną, atliko betonavimo darbus, medžiagų nepirko, už darbus jam buvo sumokėta, tačiau ar pinigai buvo mokėti iš „A“, ar tai yra iš individualių J. K. lėšų negalėjo įvardinti. Analogiškai parodė ir J. S., O. B.. Taip pat apie atliktus darbus šiame objekte (duomenys neskelbtini) parodė ir K. J., kuris patvirtino, kad atliko šiame objekte darbus, statė segmentinę tvorą, jam buvo sumokėti gal 500 Eur ar 600 Eur. Taip pat parodė ir D. J., kuris tvirtino, kad atliko vėdinimo sistemos įrengimo darbus, kiek jam buvo sumokėta neatsimena, tačiau tuo metu darbus atliko J. prašymu, su įmone pasirašęs sutarties tuo metu nebuvo, apie „A“ jam iš vis nėra žinoma ir niekada joje nedirbo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, kad kaip fizinis asmuo pirko statybines medžiagas parduotuvėje, todėl sumokėjo PVM mokestį, todėl nevengė mokėti mokesčių valstybei. Jis paaiškino, kad sutarė, kad jis, kaip fizinis asmuo, pabaigs statyti namą ir tą jis vykdė, ieškojo rangovų iš pažįstamų, iš skelbimų ir taip tą namą pastatė. Pripažino, kad neapskaitė kaltinime nurodytos pinigų sumos – 73 600 Eur, neįtraukė šios sumos į bendrovės teikiamas deklaracijas. Išreiškė nuomonę, kad jos ir neturėjo būti įtrauktos, su A. T. jie susitarė, kad tas išrašytas jo dokumentas yra tik momentinis dokumentėlis, kuris yra tam, kad užbaigti statyti namą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas specialistas V. G., kuris nurodė, kad yra finansinės krypties specialistas, jis ikiteisminio tyrimo metu atliko dokumentų apžiūrą. Teisminio nagrinėjimo metu specialisto išvada teismo buvo pagarsinta, jis ją patvirtino. Specialistas patvirtino, kad iš byloje surinktų duomenų gauti pinigai niekaip neatsispindėjo bendrovės kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, pagal pateiktus dokumentus ir apskaitą, kokia ji buvo vedama, niekaip negalima nustatyti, kur buvo panaudotos gautos piniginės lėšos. Uždavus papildomus klausimus specialistas nurodė, kad nevertino, kad galimai darbus atlikinėjo privatūs asmenys, nors ir girdėjo, kad toks atvejis galėjo būti, kad galėjo darbus atlikti subrangovai, tačiau tai buvo atlikta be apskaitos dokumentų ir to niekada nenustatysi, nes privalėjo būti viskas įmonėje apskaityta buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat jis nurodė, kad reali situacija yra tokia, kad kaltinime nurodyta 73 600 Eur suma niekaip neatsispindi bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nors pinigų įforminimas ir priėmimas kasos orderiuose yra įformintas. Specialistas paaiškino, kad esamoje situacijoje ta dalis pinigų, kuri yra neapskaityta, yra priimta ne pagal pinigų priėmimo kvitus, o yra priimta pagal kasos pajamų orderį, kur realiai pagal kasos taisykles kasos pajamų orderis yra išrašomas tuomet, kai pinigai priimami pačioje įmonės kasoje. Jeigu vertinant pagal dokumentus, tai išeitų taip, kad A. T. atvyko į bendrovę, mokėjo grynus pinigus ir jam buvo išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, kuris buvo išimtas ikiteisminio tyrimo metu. Paprašius paaiškinti ar tikrai šitas sandoris neapskaitytas ir neįmanoma jo išskaičiuoti iš kitų esančių dokumentų, specialistas paaiškino, kad vertino dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu, tikrino ar pinigai atsispindi kasoje, ar yra kiti buhalteriniai dokumentai, ar apskaitos registrai, ar yra bendras žurnalas, kur kiekviena operacija turi atsispindėti ne tik viename dokumente, yra ir kitų susijusių dokumentų, juos apžiūrėjęs taip pat nenustatė, kad yra tokie įrašai. Taip pat paprašius įvertinti ar buvo įvertinti darbų užsakovų aktai, specialistas paaiškino, kad kadangi tokie aktai nebuvo pridėti, jie nebuvo pasirašyti darbų užsakovų, buvo pasirašyti tik vienašališkai, tai dėl to jų nevertino. Specialistas parodė, kad pagal buhalterinius dokumentus įvertinti ir įvardinti ar atskirai buvo vedama apskaita pagal objektus nėra galimybės šioje bendrovėje, taip pat nematė, kad pagal objektus buvo vedamas medžiagų nurašymas.

Susipažinęs su buhalterinės apskaitos dokumentais, specialistas parodė, kad įvertinus dokumentus UAB „A“ pagal sudarytą sutartį 2019-2020 metais, vykdydama statybos darbus, neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. statybos darbų 73 700 Eur sumai. Taip pat nustatyta, kad UAB „A“ direktorius iš A. T. 2019 metais už statybos darbus gauta 73 700 Eur grynųjų pinigų suma nebuvo apskaityta UAB „A“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygose, tuo padarant pačiai bendrovei „A“ 73 700 Eur nuostolį. Specialistas įvardijo padarytus pažeidimus ir patvirtino, kad įvertinus surinktus dokumentus, deklaracijas, nustatyta, kad 2021-06-09 VMI buvo pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2020 metus ir joje buvo pateikti neteisingi duomenys apie bendrovės apskaičiuotas pajamas ir apmokestinamąjį pelną.

Pagal teismų praktiką bylose dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnyje, asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei, analizuojant dokumentus, to padaryti neįmanoma, o būtina atlikti priešpriešinį patikrinimą ar ikiteisminį tyrimą, tai atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (nutartis byloje Nr. 2K-313-696/2017). Šiuo atveju tiek specialistas savo išvadoje, tiek apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „A“ direktorius gavo pinigines lėšas iš A. T., tačiau kur pinigai buvo padėti, koks buvo jų judėjimas, duomenų nėra. Duomenys apie pinigų judėjimą neatsispindėjo nei bendrovės kasoje, nei buhalteriniuose dokumentuose, nei apskaitoje. Specialistas teigė, kad apskaita buvo vedama netinkamai, niekaip negalima nustatyti, kur buvo panaudotos gautos piniginės lėšos, dėl to negalima nustatyti nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. J. K. buvo šios įmonės faktinis vadovas ir būtent dėl jo veiksmų nėra galimybės nustatyti buhalterinės apskaitos. Be to, kaltinamasis ir pats to neneigia. Analizuojant klausimą apie neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimą, LAT ne kartą yra pabrėžęs, kad tai yra veika, kuri padaroma tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokesčių, mokesčių mokėtojas turi suvokti, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomo mokėti mokesčio ar jo dalies. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad J. K., būdamas UAB „A“ faktinis vadovas, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią D. K., VMI 2021-04-14 pateikė patikslintą deklaraciją už 2020 metų gruodžio mėnesį, kur įrašė netinkamus duomenis, dėl ko UAB „A“ nedeklaravo ir nesumokėjo 12 790 Eur PVM mokesčio, todėl daroma išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

CK 2.87 str. numato, kad juridinio asmens organo narys privalo būti sąžiningas, lojalus juridinio asmens atžvilgiu, neveikti prieš pastarojo interesus, jam nevalia painioti juridinio asmens turto su savuoju ir naudoti jo asmeninėms reikmėms. Jeigu juridinio organo narys ima elgtis su jam patikėtu juridinio asmens turtu kaip su savuoju, tai jam kyla atsakomybė už turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnį. Byloje surinkti ir ištirti duomenys rodo, kad J. K., gavęs pinigus kaip įmonės direktorius, juos naudojo kaip savus, jis organizavo ir vykdė statybas privačiai (pats taip aiškino). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnį, atsako specialus subjektas, t. y. asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai pagal tam tikrus įgaliojimus. Patikėtas turtas, tai reikėtų suprasti tai, kad einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdyme esantis turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus reikalavimus. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant ar turtas buvo patikėtas žmogui būtina atsižvelgti ne tik į oficialaus dokumento, kuriame būtų teisiškai apibrėžta kaltininko reikalavimas šiam turtui, t. y. įsakymas, pavedimas ir pan., bet ir į konkrečius byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, kurios paneigia ar patvirtina pasisavinto turto patikėjimo kaltininkui faktą. Yra duomenų, kad direktorius tiriamuoju laikotarpiu buvo kaltinamojo sūnus, tačiau J. K. neneigia, kad jis buvo faktinis vadovas. Teismų praktikoje pažymima, kad turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto, turi būti įvertintas ne tik tokio pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, panaudojimas ne tam konkrečiam tikslui, kuriam buvo skirti, bet ir tai, kad juos paimant bei panaudojant buvo padaryta žala ir žala turi būti reali. Pagal vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos. Reikia įvertinti tai, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Šiuo atveju ir kaltinamasis neneigė, kad pinigines lėšas jis gavo kaip įmonės direktorius, tačiau vėliau nusprendė sutartinius santykius pabaigti iki galo ir esant sunkiai materialinei įmonės padėčiai darbus organizavo jis pats. Tačiau pagal esamus dokumentus nėra galimybės pasakyti, kur panaudotos piniginės lėšos. Piniginės operacijos buhalterijoje neapskaitytos. Kaltinamasis nepateikė dokumentų, kur piniginės lėšos buvo panaudotos. Įmonė tuo metu, kai vyko namo statyba, dirbo nuostolingai, metų gale bankrutavo. Duomenų apie skolų mokėjimus, išmokėjimus kreditoriams nėra. Teisminio nagrinėjimo metu teismui pavyko surasti asmenis, kurie dirbo prie namo statybos, didesnė jų dalis buvo apklausti, tačiau nei vienas iš liudytojų nepateikė duomenų, kokios lėšos buvo panaudotos, ar tai iš A. T. gautos lėšos, ar tai iš tų pinigų, kurie yra neapskaityti, t. y. iš tos 73 700 Eur sumos. Kaltinamasis nepateikė duomenų, kad lėšos panaudotos bendrovės reikmėms.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiais veiksmais buvo padaryta didelė žala UAB „A“, nes pagal 2019-03-07 statybos rangos sutartį iš A. T. gavęs 220 000 Eur grynais pinigais, bendrovės „A“ direktorius J. K. apskaitos registruose ir kasos knygoje neapskaitė šių lėšų, apskaitė tik dalį, neapskaitė 73 700 Eur grynųjų pinigų sumos ir nepateikė duomenų, kur juos panaudojo, todėl daroma išvada, kad jis juos pasisavino ir padarė UAB „A“ 73 700 Eur turtinę žalą. Tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, nes būdamas UAB „A“ komercijos direktoriumi ir veikdamas per nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinantį savo sūnų, UAB „A“ direktorių J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), vengdamas būti oficialiu bendrovės vadovu, tačiau būdamas faktiniu UAB „A“ vadovu, organizavo apgaulingą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-17 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei D. K., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, neteikė teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas ir tokiu būdu organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje nebuvo atvaizduotos visos faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir tuo pažeidė LR BAĮ 6 str. 2 d. nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai <...>“, nes 2019-03-07 su A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudaręs statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos pagrindu laikotarpiu nuo 2019-03-13 iki 2019-11-14 iš minėto asmens gavęs 220 000 Eur sumą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, t. y. buhalterei D. K. nepateikė apskaitos dokumentų, dėl ko bendrovės „A“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje nebuvo atvaizduoti trys kasos pajamų orderių kvitai, kuriais įforminti A. T. grynųjų pinigų mokėjimas J. K.. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino specialistas V. G., jo išvados ir parodymai jau išdėstyti motyvuojamoje nuosprendžio dalyje.

Taip pat nustatyta, kad tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apgaulingai tvarkė 2019-03-07 su A. T. sudarytą statybos rangos sutartį ir jos pagrindu 2019-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 595 į bendrovės „A“ AB SEB banke esančią atsiskaitomąją banko sąskaitą gavęs 30 000 Eur, o laikotarpiu nuo 2019-03-13 iki 2019-11-14 iš minėto asmens gavęs iš viso 220 000 Eur grynųjų pinigų sumą, taigi iš viso 250 000 Eur sumą, išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras iš viso 176 300 Eur sumai (2020-03-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įformintas statybos, apdailos darbų pardavimas A. T. už 30 000 Eur sumą, plius PVM 6 300 Eur sumą, iš viso su PVM už 36 300 Eur sumą ir 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įformintas statybos darbų ir medžiagų pagal aktus pardavimas A. T. už 115 702,48 Eur sumą, plius PVM 24 297,52 Eur sumą, iš viso su PVM už 140 000 Eur sumą), t. y. įvykdęs statybos darbus ir už juos gavęs 250 000 Eur sumą, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. atliktų statybos darbų iš viso 73 700 Eur sumai, dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti 2019-01-01 – 2020-12-31 laikotarpio UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino specialistas V. G., jo išvados ir parodymai jau išdėstyti motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, jų neneigė ir pats kaltinamasis, pripažindamas, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Taigi daroma išvada, kad kaltinamojo J. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis padarė tris tyčinius nusikaltimus: vieną sunkų ir du apysunkius. Nusikaltimai baigti.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą. Dirba, nors ir pensijinio amžiaus. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, turėjęs ne vieną įmonę, turintis patirties įmonės vadovavime, tačiau dalis jų yra bankrutavusių.

Administraciniai teisės pažeidimai: 2022-03-06 ANK 416 str. 3 d.; 2021-03-23 ANK 416 str. 3 d.

Psichiatrinis gydymas, įskaita: nėra duomenų.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: nėra duomenų.

Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta.

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatyta griežta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kaltinamajam paskyrus realią laisvės tėmimo bausmę, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijai ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra brandaus amžiaus, po padarytų nusikaltimų praėjo daugiau nei 2 metai, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis padarė naujų nusikaltimų ar jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, dirba, jo atžvilgiu nenustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl teismo nuomone, jam taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Kiti klausimaiDuomenys apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą:

Netaikytos, nes nerasta turto.

Proceso išlaidos: nėra.

Duomenys apie civilinį ieškinį:

Kauno AVMI pateikė civilinį ieškinį 12 790 Eur sumai.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl priteistinas iš kalto asmens. Specialisto išvada nustatyta, kad bendrovė „A“ pagal sudarytą sutartį 2019 - 2020 metais vykdydama statybos darbus neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė A. T. atliktų statybos darbų 73 700 Eur sumai (250 000 – 176 300), nuo kurios neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 790 Eur (73 700 x 21% / 100% + 21%) PVM sumos. Jeigu bendrovė „A“ statybos darbus A. T. užbaigė iki 2020-12-31 (kadangi bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta paskutinė A. T. už atliktus statybos darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) buvo 2012-12-31), tai bendrovė valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje už 2020 metų gruodžio mėnesį, pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo PVM, bei mokėtiną į valstybės biudžetą PVM.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL – 10000 (dešimties tūkstančių ) Eur baudą;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL – 5000 (penkių tūkstančių) Eur baudą;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 120 MGL – 6000 (šešių tūkstančių) Eur baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 200 MGL - 10000 (dešimt tūkstančių) Eur baudą.

Įpareigoti J. K. per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą (10 000 Eur) į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jam išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniai).

Priteisti iš nuteistojo J. K. civilinį ieškinį 12 790 Eur sumoje Kauno Apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Pagal 2021-06-09 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai ir pagal 2021-06-15 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai:

1. UAB „A“ 2019 - 2020 m. avansinės apyskaitos;

2. UAB „A“ 2019 - 2020 m. atskaitingi asmenys;

3. UAB „A“ 2019 - 2020 m. sutarčių registrai. (duomenys pateikti elektroniniu paštu);

4. UAB „A“ laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2020-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentai viso (32segtuvai) laikomi ir saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos archyve, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perduoti bankrutavusios UAB „A“ nemokumo administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė