Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. I. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-04-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-2291-277/2020, kuria J. I. prašymas dėl palikimo administravimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Aganus“, uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ ir akcinei bendrovei bankui „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Įvykus nelaimei (duomenys neskelbtini) jos brolis J. P. dėl sveikatos sutrikimo kurį laiką buvo komos būsenoje. Jis buto pirkimo - pardavimo sutarties 4.3 punktu buvo įsipareigojęs sumokėti 9400 Eur pirkimo kainos dalį savo lėšomis, o likusią 37 600 Eur sumą turėjo sumokėti įkeisdamas butą bankui AB „Swedbank“. Brolis į (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą įmokėjo 9400 Eur, tačiau įkeisti butą bankui ir gauti paskolą nespėjo. Šiai dienai su UAB „Aganus“ neatsiskaityta.

4. Pareiškėja su UAB „Aganus“ susitarė, kad jai tapus brolio turto administratore, bendrovė anuliuos buto pirkimo - pardavimo sutartį N. (duomenys neskelbtini), taikant visišką restituciją ir nereikalaus netesybų.

5. Siekdama realizuoti broliui naudingą susitarimą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu paskirti ją komoje esančio brolio laikina turto administratore ir išduoti teismo leidimą nutraukti buto pirkimo–pardavimo sutartį, leidžiant susitarimu su pardavėja taikyti visišką restituciją. Toks prašymas 2020-03-17 nutartimi tenkintas. Tačiau vėl gi sudaryti susitarimo dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo pareiškėja nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) brolis mirė.

6. Pažymėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą ir brolio palikimą priėmė pagal turto apyrašą. UAB „Aganus“ sutinka nutraukti su broliu sudarytą buto pirkimo - pardavimo sutartį taikant visišką restituciją. Pripažino, kad be jos yra dar vienas artimas J. P. giminaitis – jo tėvas K. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskirajame skunde detalizuojama paveldėjimo procedūra ir pažymima, kad pareiškimas teismui buvo paduotas tikslu apsaugoti mirusiojo turtą nuo praradimų po paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Pareiškėja siekė gauti teismo leidimą (tokį kokį jai buvo išdavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas) norėdama neutralizuoti mirusiojo prievoles, kad iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento, nepriklausomai nuo to, kuriam iš įpėdinių bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, šios prievolės nepadidėtų, neatsirastų naujos turtinės prievolės.

16. Atskirajame skunde dėstoma nuomonė, kad iš CK 5.50 ir 5.55 straipsniuose įtvirtintų teisės normų, galima spręsti, kad po pareiškimo (duomenys neskelbtini) biurui dėl palikimo priėmimo padavimo, bet kuris realus įpėdinis iš karto gali kreiptis į teismą prašydamas skirti palikimo administratorių, jei yra toks poreikis. Palikimo administravimo poreikis kyla tik dėl to, kad palikėjas yra miręs ir savo turtu negali pasirūpinti, o naujų savininkų dar nėra.

17. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartimi neleidęs administruoti palikimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento, pirmos instancijos teismas paneigė palikimo administravimo instituto esmę. Tokiu atveju, vienintelis būdas atsiskaityti su hipotekos kreditoriais ir turto pardavėju po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo liks vien tik ginčo turto realizavimas tenkinant visų kreditorių interesus, patiriant papildomas išlaidas. Toks būdas iš karto reikš dalies palikimo praradimą, ko būtų galima išvengti laiku ėmusis pareiškėjos prašytų priemonių iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

18. Mano, kad teismo konstatavimas, jog palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiras, jei nebus aukštesnės eilės įpėdinių, yra nepagrįstas ir sukelia teisinį neapibrėžtumą. Skirtingai, nei konstatavo pirmos instancijos teismas, nurodyta teisės norma numato ne negalinčią atsirasti 4 - os eilės įpėdinio paveldėjimo teisę teoriškai egzistuojant aukštesnės eilės įpėdiniams, tačiau nurodyta teisės norma sako, kad teisinės pasekmės neatsiranda esant aukštesnės eilės įpėdinių veiksmams, kurie žemesnės eilės įpėdinių paveldėjimą darytų negalimu.

19. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti buvus kokius nors aukštesnės eilės įpėdinių veiksmams, nes tokių įpėdinių veiksmų skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) biuro atsakymo į apeliantės atstovo užklausimą matyti, kad vienintelė įpėdinė yra apeliantė. Taigi, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo ir šio skundo padavimo metu nėra CK 5.55 straipsnio 3 dalyje reikalaujamų pirmesnės eilės įpėdinių veiksmų, kuriais per 3 mėnesius būtų buvęs priimtas palikimas.

20. Pabrėžia, kad palikėjo tėvas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl COVID-19 pandemijos neapibrėžtam laikui uždarytų valstybių sienų bei Šengeno vizos gavimo poreikio, neturi net teorinių galimybių atvykti į Lietuvą. Vienintelis asmuo, kuris gali rūpintis mirusio brolio turto apsauga yra tik pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

22. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama (CPK 314 straipsnis), tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

25. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė užklausą (duomenys neskelbtini) biurui ar dėl J. P. palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) biurą yra kreipęsis koks nors pirmesnės eilės įpėdinis nei pareiškėja bei kontoros atsakymą. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šie dokumentai gali būti reikšmingi nagrinėjamam klausimui ir jų prijungimas prie civilinės bylos neužvilkins proceso, todėl juos priima ir vertins į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, yra pagrįsta ir teisėta. O tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas pareiškėjos prašymas ir ji paskirta savo turtu negalinčio pasirūpinti brolio J. P., nekilnojamojo daikto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikina administratore ir jai suteiktas leidimas sudaryti susitarimą su UAB „Aganus“, dėl (duomenys neskelbtini) buto pirkimo - pardavimo sutarties, nutraukimo, leidžiant pirkėjui ir pardavėjui taikyti visišką restituciją, šiuo atveju reikšmės neturi, nes, nagrinėjamos bylos dalykas yra visai kitas.

27. Palikimo administravimas skiriamas ne ilgiau iki bus baigtos paveldėjimo procedūros (t. y. iki įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ar, teismui išsprendus ginčą, iki paveldimo turto padalijimo ir nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu), nebent įpėdinis prašytų nustatyti administravimą ir po to, kai padalijus paveldimą turtą, bus nustatytos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys (CK 5.55 straipsnis). Paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą.

28. Pareiškėja, kuriai (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, kad ji, kaip mirusiojo J. P. įpėdinė, priėmė palikimą (duomenys neskelbtini), paduodama (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, kreipėsi į teismą dėl palikėjo (jos brolio) J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo iki įstatymo nustatyta tvarka į šį palikimą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jos įsitikinimu, jei bus laukiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, vienintelė galima išeitis atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir buto pardavėju bus įkeisto daikto realizavimas parduodant jį iš varžytynių, kas atitinkamai sumažins turto vertę.

29. Apibendrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo palikti pareiškėjos pareiškimą nenagrinėtu, išvadas, galima spręsti, kad teismas skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad esant pirmesnės eilės įpėdiniui pagal įstatymą (palikėjo tėvui), pareiškėjos (palikėjo sesers), kaip ketvirtos eilės įpėdinės, (duomenys neskelbtini) paduoto pareiškimo dėl palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiras, tik tada, kai pirmesnės eilės įpėdinis neatliks per įstatymo nustatytą terminą veiksmų, kuriais priimamas palikimas. Su tokiu vertinimu sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas.

30. Apeliantės bei jos poziciją palaikančio suinteresuoto asmens argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų aktualių sprendžiamam klausimui teisės normų ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, laiko nepagrįstais.

31. Apeliantė taip pat nepagrįstai akcentuoja, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu ir atskirojo skundo padavimo metu nebuvo CK 5.55 straipsnio 3 dalies reikalaujamų pirmesnės eilės įpėdinių veiksmų, kuriais per 3 mėnesius būtų buvęs priimtas palikimas. Juolab, kad pati apeliantė, pripažįsta, kad pirmiau paminėtų veiksmų atlikimui įstatymo leidėjas yra nustatęs 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), t.y. nuo palikėjo mirties dienos, šiuo atveju iki (duomenys neskelbtini).

32. Su atskiruoju skundu pateiktas (duomenys neskelbtini) kontoros raštas kaip tik ir patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dienai palikimą priėmusi įstatyminė ketvirtos eilės įpėdinė yra mirusiojo sesuo J. I., tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas mirusiojo palikimo priėmimo 3-jų mėnesių terminas dar nėra pasibaigęs ir atsiradus aukštesnės eilės mirusiojo įpėdiniui, palikimą priims pastarasis. Tad skundžiamos nutarties priėmimo metu toks terminas nebuvo suėjęs, o tai, kad J. I. pareiškė valią priimti mirusio brolio palikimą, nepasibaigus trijų mėnesių terminui nuo palikėjo mirties, neeliminuoja iš pirmesnės eilės įpėdinio, pačios pareiškėjos nurodomo palikėjo tėvo.

33. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą. Tokio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad palikėjo tėvas gyvena kitoje valstybėje ar, kad dėl pandemijos jo teisių sūnaus palikimą realizavimas yra apsunkintas.

34. Taigi pirmosios instancijos teismas, nesuėjus trijų mėnesių terminui nuo palikėjo mirties, esant tokiai situacijai, kai yra pirmesnės eilės įstatyminis įpėdinis, dar neišreiškęs valios priimti ar nepriimti mirusio sūnaus palikimą, spręsti J. P. palikimo administravimo nustatymo ir teismo leidimo išdavimo klausimus, neturėjo teisinio pagrindo, idant nebūtų pažeisti pirmesnės eilės įstatyminio įpėdinio interesai realizuoti paveldėjimo teisę.

35. Apeliantės argumentai dėl galimų pasekmių, kai palikėjas nėra pilnai atsiskaitęs su buto pardavėja, nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai naikinti. Kita vertus, mažai tikėtina, kad UAB „Aganus“, kuri iš esmės sutinka su buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimu visiškos restitucijos sąlygomis, kardinaliai pakeistų savo poziciją, vien dėl to, kad klausimas būtų išspręstas nors ir vėliau, bet laikantis teisės aktų reikalavimų. Juolab, kad ir netinkamai įvykdyto sandorio šalis turėtų būti suinteresuota išvengti galimų teisminių ginčų, kuriuos galėtų sąlygoti pirmesnės eilės įpėdinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimai.

36. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė J. I. pareiškimą palikti nenagrinėtu. Atmetus apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl palikimo administratoriaus paskyrimo, nėra pagrindo spręsti ir klausimą dėl teismo leidimo palikimo administratoriui išdavimo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos skiriant paveldimo turto palikimo administratorių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nėra pagrindo, dėl ko ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-04-09 nutartį palikti nepakeistą.