Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-1697-241/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
2-1697-241/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Suinteresuotas asmuo
Z. V.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1697-241/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, priimtos pagal suinteresuoto asmens Z. V. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-212-230/2018).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorė UAB „Admivita“ pateikė teismui prašymą apriboti suinteresuoto asmens Z. V. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi administratorės prašymą tenkino ir buvusiam BUAB „FF LIZINGAS“ vadovui Z. V. apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl šių jo prašymų: 1) ginčo pagal 2018 m. balandžio 20 d. BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ prašymą nagrinėjimo nutraukimo, nes šioje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 2) atsisakymo ginti apsimestines BUAB „FF LIZINGAS“ ir jos atstovės UAB „Admivita“ teises, 2018 m. balandžio 20 d. UAB „FF Lizingas“ prašymo nagrinėjimo nutraukimo; 3) UAB „Admivita“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant 2018 m. balandžio 20 d. UAB „FF LIZINGAS“ prašymą tais pačiais pagrindais dėl to paties dalyko, kaip ir 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ prašymas, t. y. siekiant nedeklaruojamų ir neteisėtų tikslų, nubausti UAB „Admivita“ ir jos vadovą, skiriant jiems baudas po 5 000 Eur; 4) atskirosios nutarties priėmimo ir pranešimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl galimai nusikalstamų veikų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens Z. V. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo Z. V. 2018 m. liepos 12 d. prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo kelia procesinio pobūdžio klausimus, o papildomas teismo sprendimas (nutartis) gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų, išskyrus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

6. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens Z. V. 2018 m. gegužės 17 d. atsiliepime į 2018 m. balandžio 20 d. BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ prašymą dėl Z. V. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo jokių savarankiškų materialinių reikalavimų dėl ginčo dalyko, kurie būtų neišspręsti, nepareiškė, o visi pareiškėjo atsiliepime pareikšti procesinio pobūdžio klausimai, siekiant atsikirsti į pateiktą prašymą, buvo išspręsti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi ir atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo Z. V. yra pasinaudojęs savo procesine teise ir dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo pradėjęs apeliacinį procesą, kuriame ir bus įvertinta, ar jo keliami procesinio pobūdžio klausimai pirmosios instancijos teismo buvo išspręsti tinkamai.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Z. V. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Dėl visų nurodytų reikalavimų teismas turėjo pasisakyti, nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato. Be to, skundžiama nutartis buvo priimta tik po to, kai apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl pirmosios instancijos neveikimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas.

8.2. Tik šališkas ar su byla nesusipažinęs teismas galėjo nepasisakyti dėl reikalavimų bylos nagrinėjimą nutraukti ar atsisakyti ginti apsimestines BUAB „FF LIZINGAS“ teises.

8.3. Įstatymas neatleidžia teismo nuo pareigos priimti atskirąją nutartį dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, kad įvykdytos galimai nusikalstamos veikos ir dėl to pranešti prokuratūrai. Šioje byloje buvo pateikti įrodymai apie BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto administratorės ir kreditorių komiteto narių įvykdytas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas priimti papildomą nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti skundo ribas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

10. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimą (CPK 277 straipsnis).

11. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, jo atsiliepime išdėstyti prašymai, kurie išvardinti šios nutarties 3 punkte, byloje nebuvo išspręsti, t. y. dėl jų nebuvo pasisakyta.

13. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje nurodė, kad tenkinti suinteresuoto asmens Z. V. prašymus (dėl baudos bankroto administratorei paskyrimo, įrodymų išreikalavimo, bylos sustabdymo, atskirųjų nutarčių priėmimo, kreipimosi į prokuratūrą) nesuteikia pagrindo nei bylos medžiaga, nei suinteresuoto asmens išdėstyti argumentai. Be to, minimoje nutartyje teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepime į bankroto administratorės prašymą iš esmės pateikia argumentus bei savo poziciją dėl BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto byloje jau nagrinėtų aplinkybių, kurios yra įvertintos įsiteisėjusiose teismų nutartyse dėl bankroto bylos UAB „FF LIZINGAS“ iškėlimo, baudų Z. V. už turto ir dokumentų neperdavimą administratoriui paskyrimo, UAB „FF LIZINGAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl teismas neturi pagrindo pakartotinai šių aplinkybių vertinti bei analizuoti, spręsdamas bankroto administratoriaus prašymo pagrįstumo klausimą.

14. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto atsiliepime pateiktų prašymų, ar juos atmetė išsamiai nemotyvuodamas, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas dėl jų turi pasisakyti iš naujo papildomame sprendime (nutartyje). Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra pasinaudojęs teise į apeliaciją, t. y. dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties yra padavęs atskirąjį skundą, kuriame apeliacinės instancijos teismo inter alia prašo nutraukti bylą, nubausti UAB „Admivita“ ir jos vadovą, skiriant jiems baudas po 5 000 Eur, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūrą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Taigi apeliantas atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties prašo tenkinti tuos pačius reikalavimus kaip ir prašyme dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, atskirajame skunde yra nurodęs nesutikimo su 2018 m. birželio 22 d. nutartimi motyvus.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą (netenkino prašymų), negali būti laikoma teismo šališkumu. Tai, kad teismas apelianto prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo išnagrinėjo per mėnesį nuo jo gavimo, taip pat neleidžia teigti, kad teismas buvo suinteresuotas vilkinti bylą. Atsižvelgus į tai, kad civilinio proceso normos nenumato termino per kurį teismas turi išspręsti klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, įvertinus apygardos teismo darbo krūvį bei aplinkybę, kad prašymas buvo paduotas vasaros atostogų laikotarpiu (2018 m. liepos 16 d.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas vieno mėnesio terminas laikytinas protingu.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį padarė teisingą išvadą, jog pagrindo papildomam teismo sprendimui (nutarčiai) priimti šiuo atveju nėra. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė