- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- eI3-1759-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04334-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministro 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-1028 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymu jam paskirta nuobauda dėl to, kad jis būdamas LR Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu, dirbdamas valstybės tarnyboje, nedeklaravo privačių interesų, nepateikė duomenų privačių interesų deklaracijoje apie priklausymą Varėnos skyriaus medžiotojų klubui “Kurtinys”, nepateikė privačių interesų deklaracijos, tokiu savo neveikimu padarydamas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų pažeidimus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pažeidimus bei Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. AD1-90 “Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 ir 19 punktų pažeidimus.
Nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.
Teigia, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. S- 3124 „Dėl pavedimo ištirti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą“ nurodoma, kad V. B. priklauso Varėnos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, tačiau tokių duomenų nėra pateikęs privačių interesų deklaracijoje. Prašoma spręsti V. B. elgesio atitikties įstatymo nuostatų reikalavimams klausimą.
Teigia, kad motyvuotos patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B., dirbdamas valstybės tarnyboje, nedeklaravo privačių interesų, nepateikė duomenų privačių interesų deklaracijoje apie priklausymą Varėnos skyriaus medžiotojų klubui „ Kurtinys “, nepateikė privačių interesų deklaracijos, kadangi iš teismui pateikiamų bendrų sutuoktinių L. B. ir V. B. 2018-08-20, 2019-04-28, 2019-05-01 ir 2019-09-25 Privačių interesų deklaracijų, kuriose yra spaudas apie jų priėmimą, matyti, kad V. B. visą laiką deklaruoja, jog jis yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klubo „Kurtinys“ narys.
Taigi, priešingai nei konstatuota motyvuotoje patikrinimo išvadoje, V. B. yra deklaravęs savo priklausymą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, todėl jis nepadarė jam inkriminuoto teisės akto pažeidimo, jam tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turėtų būti panaikinta.
Papildomuose paaiškinimuose taip pat teigė, kad nuo 2020-01-01 yra sušvelninta atsakomybė asmenims dėl privačių interesų nedeklaravimo laiku, t. y. Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymas (toliau - VTEKĮ) (2019-06-27 redakcija Nr. XIII-2275, galiojanti nuo 2020-01-01) nustatė, kad VTEK pagal gautą informaciją spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą dėl to, kad asmuo nėra deklaravęs privačių interesų, turi išsiųsti raginimą deklaruojančiam asmeniui per VTEK nustatytą terminą deklaruoti konkrečius interesus (25 str. 5 d. 3 p.) ir jei asmuo per nustatytą terminą pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino, tai VTEK priima sprendimą nepradėti tyrimo (23 str. 1 d. 8 p.). Tuo pačiu įstatymų leidėjas išreiškė savo poziciją, jog asmens pareigos deklaruoti privačius interesus neįvykdymas per įstatymo nustatytą terminą yra mažareikšmis ir procedūrinis, jeigu asmuo tokią pareigą atlieka vėliau, t. y. VTEK išsiuntus raginimą ir nustačius papildomą terminą deklaracijos pateikimui. VTEKĮ 24 str. numato, kad institucijos tyrimą dėl VPIDVTĮ pažeidimo atlieka pagal VTEKĮ nuostatas. Tai reiškia, kad ir tyrimą atliekanti valstybės institucija turėtų taikyti VTEKĮ įstatyme numatytus tyrimo pradėjimo/nepradėjimo pagrindus (materialines normas). Kadangi nuo 2020-01-01 privačių interesų deklaracijas teikiančių asmenų padėtis yra švelninama, palyginant su ankstesne redakcija, tai nežiūrint į tai, kad pareiškėjo asmeninės deklaracijos nepateikimas buvo atliktas iki naujos redakcijos VTEKĮ (t .y. iki 2020-01-01), taikant lex benignior retro agit principą (įstatymai, švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią), derėtų vadovautis palankesniu asmeniui įstatymu, todėl atsakomybė pagal naujos redakcijos VTEKĮ pareiškėjui neturėtų būti taikoma. Tokia yra ir teisminė praktika (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. el-17- 261/2017; Konstitucinio teismo 2018-03-22 sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad sutuoktinei pateiktus Privačių interesų deklaraciją, jis manė, kad yra tinkamai įvykdęs įstatymo nustatytą pareigą deklaruoti privačius interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Įstatymas numato pareigą deklaruoti privačius interesus, t. y. šiuo atveju - dirbant valstybės tarnyboje, taip pat deklaruoti narystę visuose juridiniuose asmenyse (buvimą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klubo „Kurtinys“ nariu). Deklaracijos pateikimas - šios pareigos įgyvendinimo forma. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tokios pareigos pareiškėjas neįgyvendino, deklaracija nėra pateikta. Iš pareiškėjo su skundu pateiktų deklaracijų matyti, kad deklaracijas yra pateikusi pareiškėjo sutuoktinė, todėl teiginys, kad V. B. visą laiką deklaruoja, neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai, kad sutuoktinei pateikus deklaraciją, jis įvykdė pareigą, atmestini kaip nepagrįsti ir nepašalina jo atsakomybės už Įstatymo nuostatų pažeidimą. Tokiu pareiškėjo aiškinimu būtų paneigiami Įstatyme keliami uždaviniai - suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
Taigi, atsakovas teigia, kad V. B., būdamas valstybės tarnautoju, Įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nepateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai privačių interesų deklaracijos, tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įpareigojančias nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda –pastaba – teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-09-02 (reg. Nr. Ad4-18581) gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019-09-02 raštas Nr. S-3124-(l .5) „Dėl pavedimo ištirti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą“ (toliau - Raštas). Rašte pateikiama informacija, jog Komisija posėdyje nagrinėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pateiktą informaciją dėl Departamento pareigūno V. B. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Komisijai pateiktame pranešime nurodoma, kad V. B. priklauso Varėnos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, tačiau tokių duomenų nėra pateikęs privačių interesų deklaracijoje. Taip pat nurodyta, kad Komisija, atlikdama Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, patikrino kaip V. B. vykdo Įstatyme įtvirtintą pareigą deklaruoti privačius interesus, ir pastebėjo, kad deklaracijos jis nėra pateikęs. Komisija Raštu pavedė Departamentui įvertinti V. B. elgesio atitiktį Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. pavedimu buvo pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.
Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui V. B. apie galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimą informacija pateikta 2019 m. rugsėjo 5 d. (reg. Nr. (6)-VDR-2574) pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Kadangi V. B. tuo metu buvo kasmetinėse atostogose, atostogų metu susirgo, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, atostogas prasitęsė ir į darbą grįžo tik 2019 m. spalio 21 d., V. B. pranešimą pasirašė 2019 m. spalio 22 d. Nors pranešime buvo nurodyta kokio galimai tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtarimų galimai padarius tarnybinį nusižengimą, tačiau V. B. per nustatytą terminą rašytinio paaiškinimo dėl įtarimų galimai padarius tarnybinį nusižengimą nepateikė.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė įsakymą Nr. ADP1-1028, „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pripažino, kad Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B., dirbdamas valstybės tarnyboje, nedeklaravo privačių interesų, nepateikė duomenų privačių interesų deklaracijoje apie priklausymą Varėnos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, nepateikė privačių interesų deklaracijos, t.y. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Sprendžiant, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčija tarnybinio patikrinimo procedūros ir konkrečių šios procedūros pažeidimų nenurodo. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą konstatuoja, jog ji atitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo nuostatas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad priešingai nei konstatuota motyvuotoje patikrinimo išvadoje, jis yra deklaravęs savo priklausymą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, ką įrodo jo pateiktos deklaracjos, todėl jis nepadarė jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, jam tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turėtų būti panaikinta.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ) siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, be kita ko, laikomi <...> asmenys, dirbantys <...> biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus <...>.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. <...>
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pažymėta, jog asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekilo ginčo dėl to, ar pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, kuris pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra laikomas asmeniu dirbančiu valstybinėje tarnyboje ir kuriam pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį kyla pareiga deklaruoti privačius interesus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad priešingai nei konstatuota motyvuotoje patikrinimo išvadoje, jis yra deklaravęs savo priklausymą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, ir šiam argumentui įrodyti pateikia 2018-08-20, 2019-04-28, 2019-05-01, 2019-09-25 Privačių interesų deklaracijas.
Įvertinus pareiškėjo pateiktas Privačių interesų deklaracijas matyti, jog 2018-08-20, 2019-04-28, 2019-05-01, 2019-09-25 deklaracijas yra pateikusi pareiškėjo sutuoktinė L. B., kuri šiose deklaracijose yra deklaravusi savo sutuoktinio V. B. narystę Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klube „Kurtinys“ nuo 2002-12-18.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai, kad sutuoktinei pateikus deklaraciją, kurioje deklaruota jo narystė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus medžiotojų klube „Kurtinys“ jis įvykdė pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, jog privatūs interesai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Interesų konfliktą Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
2 Taigi, paminėtas įstatyminis reglamentavimas numato asmeninę pareigą valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, todėl pareiškėjo teiginys, kad jo sutuoktinės pateiktos deklaracijos patvirtina, jog jis visą laiką deklaravo viešus ir privačius interesus, taip pat deklaravo priklausymą Varėnos skyriaus medžiotojų klubui „Kurtinys“, neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Taigi, kadangi pareiškėjas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas dienos neįvykdė, ir iš jo pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2020 m. sausio 22 d., pripažintina, kad jis pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, todėl atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.
Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų ir terminų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis klaidingai suvokė įstatymo nuostatą ir sutuoktinei pateiktus Privačių interesų deklaraciją, manė, kad yra tinkamai įvykdęs įstatymo nustatytą pareigą deklaruoti privačius interesus, nesudaro pagrindo nepripažinti pareiškėjo padariusiu Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kad 2020-01-01 yra sušvelninta atsakomybė asmenims dėl privačių interesų nedeklaravimo laiku, t. y. Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymas (toliau - VTEKĮ) (2019-06-27 redakcija Nr. XIII-2275, galiojanti nuo 2020-01-01) nustatė, kad VTEK pagal gautą informaciją spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą dėl to, kad asmuo nėra deklaravęs privačių interesų, turi išsiųsti raginimą deklaruojančiam asmeniui per VTEK nustatytą terminą deklaruoti konkrečius interesus (25 str. 5 d. 3 p.) ir jei asmuo per nustatytą terminą pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino, tai VTEK priima sprendimą nepradėti tyrimo (23 str. 1 d. 8 p.). Kadangi nuo 2020-01-01 privačių interesų deklaracijas teikiančių asmenų padėtis yra švelninama, palyginant su ankstesne redakcija, tai nežiūrint į tai, kad pareiškėjo asmeninės deklaracijos nepateikimas buvo atliktas iki naujos redakcijos VTEKĮ (t .y. iki 2020-01-01), taikant lex benignior retro agit principą (įstatymai, švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią), derėtų vadovautis palankesniu asmeniui įstatymu, todėl atsakomybė pagal naujos redakcijos VTEKĮ pareiškėjui neturėtų būti taikoma.
Teismas pažymi, kad, siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą, 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016). Pastebėtina, kad šis teisės principas turi išimtį – lex benignior retro agit (lot. – teisinių santykių subjekto padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal), – tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad ši išimtis taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (žr., pvz., 2009 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-203/2009, 2015 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015). Todėl, šiuo atveju, teisiniams santykiams, susijusiems su Įstatyme numatyta pareiga deklaruoti privačius interesus, pateikti privačių interesų deklaraciją, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma.
Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
Teismas pastebi, kad Išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą. Komisijos Išvadoje konkretizuoti pareiškėjo veiksmai, išsamiai tirtos pažeidimo padarymo aplinkybės. Tokiu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas, pagrindžiant tokios nuobaudos būtinybę ir reikalingumą, teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje, laikomas pagrįstu. Be to, konkreti nuobauda – pastaba, pareiškėjui buvo paskirta įvertinus pareiškėjo asmenybę, jo tarnybinės veiklos vertinimą ir kitas aplinkybes (lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, suformuota LVAT praktika, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinka tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus (LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1532-575/2019).
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.