Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G. ir V. Č. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teisme gautas V. G. ir V. Č. pareiškimas, kuriuo prašoma patvirtinti taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje buvo numatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei bendravimo su juo tvarka. Šalys buvo susitarusios iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl, įvertinusios visus klausimus, susijusius su mažametės dukters gerove ir interesais, sudarė naują taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtinta ieškovo V. G. ir atsakovės R. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat sutarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Šalių 2020 m. balandžio 29 d. sudarytoje taikos sutartyje, kurią teismui pateikė tvirtinti, šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo. Iš šalių pateiktos taikos sutarties sąlygų matyti, kad jos prašo patvirtinti naują taikos sutartį, o ne keisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, todėl patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, liktų galioti ir Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis.

Be to, teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties 2 punkte šalys sutarė, kad V. G. teiks nepilnametės dukters išlaikymui po 50 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Nors taikos sutartimi šalys laisvu noru ir gera valia susitaria ir išsprendžia visus klausimus, tačiau šiuo atveju išskirtinai turi būti atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus. Išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl šalims susitariant dėl jo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šalių pateiktos taikos sutarties 2 punkte numatytas išlaikymo dydis – 50 Eur per mėnesį, akivaizdžiai per mažas ir neatinkantis nepilnamečio vaiko interesų.

Pareiškėjų pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl atsisakytina tvirtinti šią sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas pats keisti sudarytas taikos sutarties sąlygas neturi teisinio pagrindo, priešingu atveju tai būtų traktuojama kaip šalių valios išraiškos, kuri šios teisenos bylose yra nekvestionuotina, koregavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymo netenkinti.

Atsisakyti tvirtinti tarp pareiškėjų V. G. ir R. P. 2020 m. balandžio 29 d. pasirašytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.