Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-23 · Administracinė byla Nr. I-1854-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
I-1854-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1854-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04878-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b. l. 14–18, abi lapų pusės) prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimu; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėja paaiškino, jog Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 1998-04-20 iki 1999-10-15, nuo 2001-10-31 iki 2002-02-12, nuo 2008-08-01 iki 2009-02-05, Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 1999-10-15 iki 2000-08-25, 2000-08-25 iki 2000-12-14, Alytaus PN buvo laikomas nuo 2002-02-14 iki 2004-08-27, Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2009-02-05 iki šiol, LAVL buvo laikomas nuo 2000-09-06 iki 2000-09-15, nuo 2004-05-18 iki 2004-06-01, nuo 2004-07-13 iki 2004-07-20, nuo 2009-05-28 iki 2009-06-18.

Nurodo, jog Lukiškių TI-K buvo neužtikrinamas minimalus pagal teisės aktus priklausantis plotas. Tualetas buvo atviras, todėl jį matydavo ir kiti asmenys. Dušu leisdavo naudotis tik vieną kartą per savaitę. Be to, buvo draudžiami pasimatymai su žmona ir artimaisiais.

Pravieniškių PN-AK buvo nežmoniškos sąlygos. Trūko ploto, buvo bendri tualetai. Tik vieną kartą per savaitę turėjo galimybę išsimaudyti po karštu dušu.

Alytaus PN pagrindinis nepatogumas buvo ploto trūkumas, buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, sekcijos buvo pastoviai perpildytos. Pareiškėjas buvo sugniuždytas, kadangi visiškai neturėjo privatumo. Po karštu dušu galėjo nusiprasti tik kartą per savaitę.

Marijampolės PN pagrindinis nepatogumas yra ploto trūkumas. Gyvenimo sąlygos buvo visiškai prastos. Nusiprausti po karštu vandeniu turėjo galimybę tik kartą per savaitę. Negalėjo tenkinti elementarių higienos poreikių.

LAVL buvo laikomas mažo ploto palatose su keturiais ir daugiau asmenų. Prausyklose nebuvo karšto vandens, didžioji dalis ploto surūdijusi.

Kalint tokiomis prastomis, nežmoniškomis sąlygomis, pareiškėjas jaučiasi sužlugdytas, pažemintas jo orumas. Atsižvelgiant į tai, patyrė neturinę žalą, kurią prašo atlyginti.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime (b. l. 23–28) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė taikyti ieškinio senatį.

Paaiškino, jog pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad jam gyvenamose patalpose trūko ploto, tačiau nenurodo kokiose patalpose. Be to, pataisos namai nėra tokia įstaiga, kurioje asmens privatumas nėra apribotas. Pataisos namuose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, po 7, 10 ar 15 asmenų, atsižvelgiant į patalpos plotą. Marijampolės PN nuomone, privatumo stoka yra visiškai nieko nepagrįsta ir neatitinka pataisos namų tikslo, kurio siekiama.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, visose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas buvo užtikrinti normatyviniai reikalavimai susiję su patalpų plotu. Paaiškino, jog pareiškėjas nustatytu grafiku turi teisę vieną kartą į savaitę pasinaudoti karštu dušu, o kasdieną praustis šaltu vandeniu.

Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog pablogėjo jo sveikata, tačiau niekaip nenurodo kaip ji pablogėjo.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, Pravieniškių PA-AK, Lukiškių TI-K, LAVL, atsiliepimuose (b. l. 60–62, 64–68, 82–89, 97–100) prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Atsakovo atstovai prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2016-12-19 (pagal išsiuntimo datą ant voko, b. l. 10) ir reikalavimui dėl dalies žalos atlyginimo praleido ieškinio senaties terminą.

Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo žalos padarymo iki pareiškėjo skundo padavimo teismui praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo, ar kas nors atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe, skundą teismui išsiųsti paštu. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinėje byloje vertintini pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo patirtos Marijampolės PN nuo 2013-12-29 iki 2016-12-29. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų atsakovo atstovų pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas minėtose įstaigose šiuo laikotarpiu nebuvo laikomas.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog Marijampolės PN pagrindinis nepatogumas buvo ploto trūkumas, be to, nusiprausti po karštu vandeniu turėjo galimybę tik kartą per savaitę. Taip pat, tvirtina, kad pareigūnai atsisakydavo registruoti, priimti ar išsiųsti prašymus. Tais atvejais, kai jam pavykdavo išsiųsti prašymus, jam būdavo pateikiama klaidinga informacija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymas Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹ p. numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnei kaip 3,1 m² – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Ginčo dėl Marijampolės PN pateiktos informacijos (b. l. 25 ir 108) nėra. Minėti duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 20 būrio 8 patalpoje, 13 būrio 1 ir 2 patalpose. 13 būrio 1 patalpos plotas yra 76,95 m² ir yra įrengtos 24 gyvenamosios vietos, 13 būrio 2 patalpos plotas yra 76,20 m² ir yra įrengtos 24 gyvenamosios vietos, 20 būrio 8 patalpos plotas yra 16,46 m² ir yra įrengtos 5 gyvenamosios vietos. Taigi visose patalpose buvo užtikrintas gyvenamojo ploto reikalavimas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, numatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu (258 p.). Pareiškėjas savo skunde patvirtino, jog buvo suteikta jam galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.

Nors pareiškėjas tvirtina, jog jo skundų neregistruodavo, nepriimdavo ar neišsiųsdavo, tačiau minėti pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti bylos duomenimis. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas laiškus galėdavo išsiųsti (52–55), be to, išsiuntė ir savo skundus, kurių pagrindu pradėta ši administracinė byla.

Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – atsakovo atstovų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir dėl senaties termino taikymo. Teismas pažymi, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti padariniai, t. y. žala atsirado dėl Marijampolės PN veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str. 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė