Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, netekėjusi, administracine tvarka bausta,

kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2019 m. balandžio 17 d. apie 20.16 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu S. Š. vartojo alkoholinius gėrimus savo mažamečių vaikų D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir, būdama neblaivi, kai nustatytas 2,65 promilių girtumas, negalėjo tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, neužtikrino jų teisių į tinkamą poilsį ir gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, fiziniam, doroviniam vystymuisi, nesirūpino, kad mažamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, dėl ko vaikai buvo perduoti kaimynei I. G.. Tokiais savo veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.165 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

J. D. teismo posėdyje pripažino padariusi administracinį nusižengimą. Nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, kad nepasirūpino saugia aplinka savo vaikams. Paaiškino, jog tą dieną grįžo jos brolis ir ji kartu su broliu, ir savo sugyventiniu girtavo. Vaikai tuo metu buvo namuose, o jie išgėrinėjo lauke. Vaikai matė ir suprato, kad jie girtauja. Apie įvykį policijai pranešė jos vyresnė dukra, vaikai buvo perduoti kaimynės priežiūrai, po trijų dienų grąžinti jai. Teigė, jog jos šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, ji lankė pozityvios tėvystės kursus, vartoja vaistus dėl priklausomybės alkoholiui. Artimiausiu metu lankys alkoholizmo prevencijos kursus, kuriuos jai nurodė lankyti socialinė darbuotoja. Nori pati rūpintis savo vaikais.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų P. B. ir D. B. įstatyminė atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei pranešta asmeniškai, prašymų nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant įstatyminei nukentėjusiųjų atsvovei.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ar apkvaišinančių nenarkotinių priemonių, taip pat nuostata, kad vaistus galima vartoti tik gydymo tikslais; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu <...>.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog J. D., savo namuose vartodama alkoholį ir būdama nuo jo apsvaigusi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nesirūpino, kad vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, savarankiškai nesugebėjo tinkamai pasirūpinti sūnumis P. B. ir D. B., neužtikrino savo nepilnamečiams sūnums saugios ir ramios aplinkos, jiems nebuvo ugdoma nuostata nevartoti alkoholinių gėrimų, todėl J. D. pažeidė aukščiau minėtuose teisės aktuose numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaikų interesams.

Be J. D. prisipažinimo teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Bendrojo pagalbos centro informacija, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo Evaldo Každailio tarnybinis pranešimas, R. D. rašytinis paaiškinimas, Gyventojo registro išrašas apie asmenį, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašas.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę – bausta administracine tvarka, už analogiška administracinį nusižengimą yra baudžiama jau penktą kartą, pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. D. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, ir J. D. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti J. D. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.