Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Valošinaitė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiajai G. K., jos atstovui advokatui Arūnui Gincui, vertėjai Svetlanai Agafonovai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirb. privačiai atsitiktinius darbus, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 1997-03-29 padal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., - l.at. 2 metams;

2) 2005-05-10 pagal BK 284 str. 1 d., BK 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. BK 63 str. – laisvės atėmimu 2 metams, taikytas BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2006-08-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., BK 138 str. 2 d. 9 p., BK 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

S. V. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, ir iš savanaudiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą :

jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, kad G. K. už atliktus remonto darbus jam yra skolinga (duomenys neskelbtini) litų, ginčijamą nukentėjusiosios, norėdamas susigrąžinti nurodytą pinigų sumą, G. K. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą : reikalaudamas sumokėti (duomenys neskelbtini) litų, metaline montiruote smogė jai ne mažiau 7 kartų į galvą, taip padarydamas tris muštines žaizdas kaktos vidurinės dalies srityje su poodine kraujosruva, nusileidžiančia į abiejų akių vokų sritis, dvi muštines žaizdas viršugalvio viršutinės dalies srityje, kairės plaštakos sumušimą su kairės rankos IV ir V pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiais ir poodine kraujosruva kairės rankos II ir III pirštų pamatinių ir vidurinių falangų užpakaliniuose paviršiuose, pertrauktos juostos formos odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delno sąnario projekcijoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, S. V. savavaldžio panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam :

S. V., nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini)., savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, kad L. K. už atliktus remonto darbus jam yra skolingas (duomenys neskelbtini) litų, ginčijamą nukentėjusiojo, norėdamas susigrąžinti nurodytą pinigų sumą, panaudojo psichinę prievartą - paskambinęs L. K. telefonu, grasino sudeginti jo butą ir sodo namą, jei nebus sumokėta minėta pinigų suma, po ko L. K. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini)., perdavė S. V. (duomenys neskelbtini) litų.

S. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini)sumušė G. K., tačiau reikalavo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), nes ji buvo nepilnai atsikaičiusi už jo atliktus įvairius darbus. Nesutinka, kad mušęs nukentėjusiąją metaline montiruote. Įsitikinęs, kad tai buvęs tik kažkoks tuščiaviduris lengvas vamzdis. Taip pat nesutinka, kad prieš L. K. naudojo psichologinį smurtą, kad iš jo gavo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jam negrasino, kad jie buvo susitikę tik pasikalbėti, tačiau nukentėjusysis pinigų jam nedavė.

Po to, kai sumušė G. K., pamatęs ją kruviną labai išsigando, pakėlęs ją nuo grindų, kad labai nekraujuotų, užmetė ant gavos rūsyje rastą audeklą ir ją parvedė iki jos buto durų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, suprana, kad tuo metu pasielgė netinkamai, jautėsi įžeistas, G. K. pažemintas, išvadintas įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, todėl ir nesusivaldęs.

Nors S. V. kaltu prisipažįsta iš dalies, teismas jo parodymus vertina kaip pasirinktą ginybos taktiką ir bandymą sušvelninti savo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, akistatų, asmens parodymo atpažinti, daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, telefono išklotine bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), montiruote į galvos sritį ją, reikalaudamas pinigų sumušė pažįstamas, kurį vadindavo S. (S. V.).

Su kaltinamuoju susipažino (duomenys neskelbtini), jis atvykęs su firma, padėjo jos šeimai persikraustyti iš ketvirto į 1-ą akštą, po to jis atlikdavo įvairius smulkius darbus tiek jos bute, tiek sodo namelyje. Teigia, kad kiekvieną dieną už kaltinamojo darbus ji atsiskaitydavusi, kartais pinigus atiduodavusi S. žmonai, nes ji dienos gale ateidavo paimti vyro uždirbtų pinigų. Tvirtina, kad S. V. buvo mokama kiekvieną kartą tuoj pat, todėl jis be pinigų neišeidavo. Tačiau vieną kartą, jai būnat kambaryje, per šalia esančią parduotuvę įėjo S. V., netoliese pasistatė krepšį, kuriame buvo, kaip veliau paiškėjo jo atsinešta montiruotė. Ji pavaišinusi S. arbata ir paklaususi apie lentynos, kuri buvo reikalinga rūsyje, padarymą. Einat į rūsį apsižiūrėti kokia lentyta ten reikalinga, kaltinamasis pasiėmė atsineštą krepšelį. Netrukus pajusi smūgius, jų buvo daug, buvo reikalaujama pinigų, sakęs, jei negausiąs pinigų, šeima jį išvarysianti iš namų. Jautusi, kad iš galvos bėga kraujas. Ji ėmusi maldauti, kad nebemuštų, ją paleistų, pažadėjusi duoti pinigus, paaiškinusi, kad jie yra namuose. T. S. sutiko, užmetė ant galvos rūsyje rastą audeklą ir nuėję iš rūsio į butą. Buto duris atidarė vyras. Paprašiusi jo, kad iškvietų greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. T. V. dingo. Ji buvo mušama per galvą, ant veiko liko randai, sulaužyta ranka, nes bandžiusi ja prisidengti. Teigia, kad pinigų V. neturėję duoti, nes skolingi nebuvo, tačiau jam mušant pažadėjusi, kad duos, nes bijojusi būti užmušta.

Vėliau S. V. ėmęs šantažuoti vyrą - L. K., grasindamas, padegti butą, sodybą P., užmušti. Vyras jam sumokėjęs apie (duomenys neskelbtini) litų, kiek tiksliai nebeprisimenanti, nes norėjo, kad S. V. juos paliktų ramybėje. Jos vyras buvo šantuožamas ir toliau, buvo reikalaujami (duomenys neskelbtini) litų advokatui. Ji esanti įsitikinusi, kad dėl vyro mirties kaltas S. V., nes jos vyras neužilgo buvo ištiktas priepolio ir mirė nuo insulto.

Jai padaryta didžiulė neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniu išgyvenimu, moraliniu sukrėtimu, nepatogumu bei skausmu dėl nepataisomų pasekmių. Dėl patirtų traumų ilgą laiką turėjusi sveikatos problemų ir negalėjusi pilnavertiškai dirbti. Prašo iš S. V. priteisti (duomenys neskelbtini)litų neturtinės žalos, mano kad ši suma atitinka protingumo kriterijus ir nėra per didelė.

1) G. K. padarytos trys muštinės žaizdos kaktos vidurinės dalies srityje su paodine krajosruva, nusileidžiančia į abiejų akių vokų sritis, dvi muštinės žaizdos viršugalvio viršutinės dalies srityje, kairės plaštakos sumušimas su kairės rankos IV-V pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiais ir poodine kraujosruva, kairės rankos II ir III pirštų pamatinių ir vidurinių falangų užpakaliniuose paviršiuose, pertrauktos juostos formos odos nubrozdinimas su paodine kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delninio sąnario projekcijoje.

Sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini) anksčiau kaip (duomenys neskelbtini). Visi sužalojimai gavosi nuo kieto

buko daikto ar daiktų poveikio.

Į galvą nukentėjusiąjai galėjo būti suduota penki smūgiai kietu buku daiktu, į kairę

plaštaką galėjo būti suduota ne mažiau kaip vienas smūgis kietu buku daiktu, į dešinę plaštaką galėjo būti suduotas vienas smūgis kietu buku pailgu daiktu. Viso sužalojimai galėjo būti padaryti sudavus ne mažiau kaip 7 smūgius kietu buku daiktu.

Kairės rankos IV ir V pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiai sveikatą sutrikdo ilgesniam nei

10 dienų laikotarpiui. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos ir dešinės plaštakos sužalojimai nežymūs. Imant sužalojimų visumą, G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutridymas (I t. b.l. 22-23).

Iš perskaitytų mirusio nukentėjusiojo L. K. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)., kai į butą grįžo jo žmona G. K., jos veidas buvo kruvinas, ant galvos ji buvo užsidėjusi audeklą. Nukentėjusią žmoną namo parvedęs S. V., dėl to, kas atsitiko, teisinosi. S. V. išėjus, G. K. buvo išvežta į ligoninę. (duomenys neskelbtini)S. V. paskambinęs telefonu jam pareiškė, kad jam reikalingi (duomenys neskelbtini)litų, kurios privaląs duoti. Jei nebus sumokėta nurodyta suma, pagrasino sudeginti jų butą ir sodo namą. Siekdamas išvengti realių S. V. grasinimų, jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) litų sumokėjo (I t.b.l. 38-41).

Šias aplinkybes L. K. patvirtino akistatos su s. V. metu (I t. b.l. 65-66).

Liudytojas L. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, mokėsi 7-oje klasėje namų rėžimu, nes tuo metu jam buvo sutrikusi sveikata. Minimais metais (duomenys neskelbtini)jų šeimoje buvusi labai sunki finansinė padėtis. Pinigų šeima neturėjusi nei maistui, nei komunalinėms paslaugoms. Mama su trejais vaikais buvo priversta išsikraustyti pas savo tėvus. Jo tėvui –S. V. vietos ten nebuvo, nes bute gyveno apie (duomenys neskelbtini) asmenų. Mama tuo metu nedirbo. Apie įvykį nieko nežinąs, nes jo tėvai apie tai nėra pasakoję. Jis buvo girdėjęs, kad tėvas (duomenys neskelbtini) metais dirbo kažkur (duomenys neskelbtini)pas moterį, kalbėjo, kad turi gauti pinigų ir, kad jiems būsią lengviau. Namuose tėvas nesmurtaudavo.

Liudytoja E. V. parodė, kad ji su S. V. santuokoje gyvena 22 metus, šeimoje konfliktų nėra buvę. (duomenys neskelbtini) metai jos šeimai buvo labai sudėtingi. Ji žinojusi, kad jos vyras dirba pas moterį kiauras dienas, o į namus parnešdavo tik po (duomenys neskelbtini) litų. Ta moteris buvo pažadėjusi jos vyrui padėti susirasti darbą. Nukentėjusios moters vyras mėgdavo išgerti, kartą ir ją pakvietė išgerti, ji atsisakiusi.

(duomenys neskelbtini). situcija buvusi be galo tragiška. Vyras S. V. (duomenys neskelbtini). išėjo pas G. pasišnekėti, grįžo labai susikrimtęs, pasakė, kad yra labai blogai. Po Naujųjų metų jų šeimai buvo atjungta elektra. Jis vėl paskambinęs Galinai aiškino, kad reikia atsiskaityti. Ji su vaikais turėjusi išeiti gyventi pas savo tėvus, o S. V. išėjęs į gatvę, nes jos tėvas yra kitokių pažiūrų.

S. V. pas minimą moterį dirbo apie tris mėnesius. Darbų suma buvo sutarta virš dviejų tūkstančių. Vyras 1-ą kartą ją buvo atsivedęs į butą kur dirbo. Ji laukė laiptinėje. G. jos vyrui davė (duomenys neskelbtini) litų, o jis pinigus išnešęs atidavė, kad ji galėtų vaikams nupirkti maisto.

V. G. atlikinėjo įvairius darbus, darė remontą. Dirbo apie du ar tris mėnesius, o iš G. gavo iš viso apie (duomenys neskelbtini) litų, nors buvo sutarta virš dviejų tūkstančių.

Iš nukentėjusiojo L. K. telefono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės matyti, kad nukentėjusiajam L. K. skambino S. V. (I t. b.l. 47).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. K. atpažįsta kaltinamąjį S. V. kaip asmenį, ją sumušusį (duomenys neskelbtini). (I t. b.l. 16, 20).

Aptarti nukentėjusiųjų parodymai, kaltinamojo S. V. prisipažinimas iš dalies, liudytų parodymai, specialisto išvada teismui nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės jam įvydžius inkriminuotas veikas. Jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 138 str. 2 d d.9 p., BK 294 str. 2 d. kvalifikacijai, nes S. V. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajai G. K. ir jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, BK 294 str. 2 d., bei savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu.

Kaltinamojo S. V. sakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios kaltininko ir jo šeimos turtinės padėties. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę, terismas vadovaujasi bendrais BK 54 str.numatytais bausmių skyrimo pagrindais : atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumo laipsnį- vykdytos trys tyčinės baigtos veikos, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad kaltinamasis jas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei į tai, kad jis nusikalstamas veikas įvydė esant labai sunkiai jo šeimos turtinei padėčiai, dėl padarytos veikos gailisi. Manytina, kad bausmės tislai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei šių straipsnių sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.

G. K. pareiškė (duomenys neskelbtini) litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasireiškusios dvasiniu išgyvenimu, moraliniu sukrėtimu, nepatogumu bei skausmu dėl nepataisomų pasekmių bei 2450 litų turtinės žalos atlyginimo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį G. K., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nurodytus kriterijus. Neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiama ir į tai, kad pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu bei į tai, kad kaltinamasis S. V. šiuo metu yra bedarbis, augina tris vaikus, du jų nepilnamečius, vienas studentas. Teismas neabejoja, kad G. K. dėl šio įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, tačiau, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismo nuomone, yra per didelė, todėl mažintina. Nukentėjusiajai G. K. priteistina (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo S. V.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir pilnai tenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-kraujuotas audeklas, nuospredžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297-298, 302-307 str.,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 138 str. 2 d. 9 p., BK 294 str. 2 d. ir nuteisti :

pagal BK 294 str. 2 d G. K. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 metams 7 mėn.;

pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. G. K. atžvilgiu–laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 294 str. 2 d.L. K. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 metams 7 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes paskirtas pagal BK 194 str. 2, BK 138 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudedant subenrinti ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą dvejiems metams dvejiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2005-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams 6 mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2012-09-18.

Iš S. V. nukentėjusios G. K. naudai priteisti (duomenys neskelbtini) litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui bei (duomenys neskelbtini) litų turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę- suėmimą- iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą- paketą su audinio gabalu- nuosprendžiui įsiteisėjus- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.