- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- e2-79-999/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00467-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Trečiasis asmuo
- D. N.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Vandens filtravimo sistemos“
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vandens filtravimo sistemos“ direktoriui V. J., jo atstovui advokatui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vandens filtravimo sistemos“, tretysis asmuo D. N., dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 755,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 70,00 Eur kompensacinių palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog 2018 m. spalio 30 d. įvykio metu vandeniu buvo sulietas namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų 1-4 ir 1-8 grindys. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo 755,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo iš virtuvės patalpoje sumontuoto vandens filtro. Vandens filtro keitimo darbus prieš įvykį atliko atsakovė. Kadangi atsakovė netinkamai atliko vandens filtro keitimo darbus, ji turi pareigą atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovės atstovė į draudiminio įvykio vietą nevyko, ieškovės atstovas telefonu bendravo su trečiuoju asmeniu D. N., išsiaiškino įvykio aplinkybes, tretysis asmuo pateikė fotonuotraukas iš draudiminio įykio vietos ir tokiu būdu buvo nustatyta draudiminio įvykio kilimo priežastis.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vandens filtravimo sistemos“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutiko. Patvirtino, kad ieškovės nurodytame name (duomenys neskelbtini) sumontavo vandens valymo sistemą „ROP-SPURE“. Vandens filtravimo sistemą įsigijo klientė D. N., tačiau su reikalavimu atlyginti žalą nesutinka. Ieškovė, neįsitikinusi žalos atsiradimo priežastimis, neįvertinusi įvykio aplinkybių jau buvo nusprendusi, jog dėl žalos kilimo atsakinga atsakovė. Įvykis kilo 2018 m. spalio 30 d., tuo tarpu praėjus 20 dienų nuo įvykio – 2018 m. lapkričio 19 d. raštu ieškovė jau nurodė atsakovei, kad pagal žalos bylos dokumentus atsakovė yra atsakinga dėl žalos bei pareikalavo žalos sumą sumokėti Ieškovei. Mano, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog žala kilo dėl kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų, taipogi nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovei šiuo atveju nekyla. Vandens valymo sistema D. N. parduota 2012 m. spalio 21 d., sudarant vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartį ir D. N. buvo informuota apie sistemos aptarnavimo reikalavimus. Sutarties kopijoje ir garantinio aptarnavimo kortelėje nurodoma, kad būtina atlikti vandens sistemos aptarnavimą. Pirkėjai pateiktame garantiniame talone nurodoma, kad vandens valymo sistemos aptarnavimas turi būti atliktas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, o sutartyje numatomas garantinis aptarnavimas kas 3-6 mėnesius. Pagal atsakovės turimą informaciją, vandens valymo sistemos pirkėja D. N. 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi dėl garantinio sistemos aptarnavimo ir nuo tos dienos iki 2018 m. spalio 30 d. dėl garantinio aptarnavimo nebesikreipė. Tai rodo, jog vandens valymo sistemos pirkėja nesilaikė sistemos įsigijimo metu nurodytų reikalavimų dėl garantinio aptarnavimo darbų, arba šiuos darbus atliko kiti asmenys, už kurių atliktus veiksmus atsakovė neatsako. Savalaikis vandens valymo sistemos aptarnavimas ne tik suteikia teisę reikalauti garantinio remonto, tačiau užtikrina ir tinkamą sistemos veikimą ir gedimų nebuvimą. Vandens valymo sistemos pirkėja keturis kartus viršijo sistemos aptarnavimo terminus (vietoje maksimalaus 6 mėnesio termino), dėl garantinio aptarnavimo kreipėsi beveik po 24 mėnesių, todėl atsakovei negali būti priskiriama atsakomybė dėl kilusios žalos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurdoė, jog nesutinka su ieškiniu, tai yra, nesutinka, kad žala atsirado dėl sistemos nepriežiūros. Nurodo, kad teisiškai nėra reikšminga atsakovės pozicija, kad ieškovė po draudimo išmokos išmokėjimo pakankamai greitai išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė atsakovei pretenziją. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, surinko informaciją apie žalos atsiradimo priežastis, tačiau visiškai nėra reikšminga, per kokį laikotarpį tokie veiksmai buvo atlikti. Draudėjai pateikus informaciją, ieškovei nekilo abejonių dėl galimo už žalą atsakingo asmens. Atsakovės nurodomi teiginiai, kad žala yra susijusi su sistemos nepriežiūra, ieškovės nuomone, yra nepagrįsti, kadangi nėra duomenų, kad žalos atsiradimą būtų sąlygoję įtrūkimai filtravimo sistemos sudedamosiose dalyse ir panašūs gedimai. Ieškovės duomenimis, 2018 m. spalio 30 d. atsakovė draudėjos bute atliko vandens filtravimo sistemų aptarnavimo darbus ir būtent po šių darbų atlikimo ir pradėjo sunktis vanduo. Dėl tos priežasties ir ieškovės ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovė, būdama rangovu, netinkamai atliko darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike atsakovė nurodė, jog visiškai nesutinka su ieškovės dublike dėstomais teiginiais ir argumentais. Ieškovės dublike pasisakoma, kad „Atsakovė neginčija, kad ieškinyje nurodytas atvejis 2018 m. spalio 30 d. įvyko, todėl ieškovė dublike dėl šių aplinkybių detaliau nepasisako, kadangi tų aplinkybių, kurių šalys neginčija, papildomai įrodinėti nereikia“. Mano, kad tai nepagrįsti ieškovės teiginiai. Šiuo atveju nenustatyta, jog žala kilo dėl kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų, nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Jau atsiliepime į ieškinį atsakovė aiškiai išreiškė nesutikimą su ieškiniu - jei ieškovės nurodomas atvejis ir įvyko, atsakovei, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, negali būti taikoma atsakomybė ir priskiriama pareiga atlyginti žalą. Ieškovės dublike nurodoma, kad „teisiškai nėra reikšminga atsakovės pozicija, kad ieškovė po draudimo išmokos išmokėjimo pakankamai greitai išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė atsakovei pretenziją. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, surinko informaciją apie žalos atsiradimo priežastis, tačiau visiškai nėra reikšminga, per kokį laikotarpį tokie veiksmai buvo atlikti. Draudėjai pateikus informaciją, ieškovei nekilo abejonių dėl galimo už žalą atsakingo asmens“. Mano, kad ieškovės reiškiama pozicija yra iš dalies prieštaringa - viena vertus, ieškovė nurodo, kad terminas, per kurį nustatomas atsakingas asmuo nėra reikšmingas, tačiau kita vertus nurodo, kad tokio trumpo laiko tarpo - vos 20 dienų ieškovei pakako ir žalos įvertinimui ir atsakingo už žalą asmens nustatymui, galiausiai, pasak ieškovės „nekilo abejonių dėl galimo už žalą atsakingo asmens“. Su abejone reiškiami teiginiai tik patvirtina, kad pati ieškovė nėra įsitikinusi ar dėl kilusios žalos atsakomybė tenka atsakovei. Ieškovės dublike pasisakoma, kad „atsakovės nurodomi teiginiai, kad žala yra susijusi su sistemos nepriežiūra, ieškovės nuomone, yra nepagrįsti, kadangi nėra duomenų, kad žalos atsiradimą būtų sąlygoję įtrūkimai filtravimo sistemos sudedamosiose dalyse ir panašūs gedimai. Ieškovės duomenimis, 2018 m. spalio 30 d. atsakovė draudėjos bute atliko vandens filtravimo sistemų aptarnavimo darbus ir būtent po šių darbų atlikimo ir pradėjo sunktis vanduo“. Su šiais ieškovės teiginiais atsakovė nesutinka, mano, kad ieškovė nepagrįstu ir įstatymui bei teismų praktikai prieštaraujančiu būdu mėgina perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei. Jokių įrodymų, kad būtent dėl netinkamų atsakovės veiksmų įvyko vandens išsiliejimas, ieškovė nepateikia, savo reikalavimą grindžia deklaratyviais argumentais. Pažymi, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, galėjusių sukelti žalą - atsakovė atliko klientės D. N. įsigytos vandens valymo sistemos aptarnavimo darbus - pakeitė sistemos filtrus, tačiau pačios sistemos sudedamųjų dalių nekeitė ir neremontavo, o aplinkybė, kad vanduo skverbėsi per atsakovės pakeistus sistemos filtrus, nenustatyta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Vandens filtravimo sistemos“ direktorius V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Paaiškino, jog buvo atliktas aptarnavimas sistemai, kuri yra 6 metų senumo, nes buvo pirkta 2012 metais. Sistema du metus laiko iš viso buvo neaptarnaujama, bent jų bendrovės. Pagal gamintojo garantinę knygutę filtrus reikia aptarnauti kas 3 - 6 mėnesius. Nuo 3 iki 6 mėnesių aptarnavimas yra atliekamas, nes keičiami keturi filtrai. Po to seka vandens valymo sistemos paleidimas, vandens valymo sistemos dezinfekcija, vandentiekio slėgio daviklių testavimas, vandentiekio vandens slėgio kontrolė, vandentiekio vandens užterštumo kontrolė. Sistemą sudaro 35 detalės, kurios dirba su vandeniu ir jos yra pajungtos. Iš tų 35 detalių tą dieną jų bendrovės darbuotojas keitė tik 4 detales. Ieškovė dėl pakeistų keturių detalių neturi priekaištų. Jungtys buvo panaudotos senos, kurios yra kliento. Į kiekvieną jungtį būna du taškai, iš kurių gali bėgti vanduo. Sistemoje būna iki 78 taškų ir per juos gali pradėti bėgti vanduo. Kadangi du metus buvo nekeisti filtrai, todėl įdėjus naujus filtrus, susidarė didžiulis slėgis. Darbuotojas pakeitė filtrus ir išvažiavo. Kadangi buvo sena jungtis, todėl dėl senos jungties paprasčiausiai neatlaikė ir jungtis iššovė. Reikia keisti visas jungtis, tačiau tai kainuoja apie 160 eurų. Klientas už 60 eurų nenori daryti aptarnavimo kas pusę metų, tai ką kalbėti apie tokias sumas, kad klientas investuotų į tai, kad pakeisti visas jungtis. Nauja sistema kainuoja 350 eurų. Visiškai neįžvelgia savo kaltės, nes siurblys yra atskiras agregatas. Yra kliento nuosavybė ir jam negali nurodyti, ką reikia keisti. AB „Lietuvos draudimas“ nenori girdėti techninių dalykų. Nuotraukos yra darytos ne draudimo, o atsakovo darbuotojo. Klientė paprašė parašyti išvadą dėl ko tai įvyko, nes norėjo draudimui pateikti. Draudimas neturi pretenzijų filtrams, kuriuos pakeitė atsakovo darbuotojas. Sistema yra turinti daug detalių, o buvo pakeisti tik keturi filtrai. Visos kitos detalės nebuvo judintos. Klientas turi turėti garantinę knygutę, kurioje turi būti pažymėta, kada daryti aptarnavimai. Nuo 2016 m. atsakovo darbuotojas pas klientę nebuvo ir nieko nedarė. Kategoriškai teigia, jog įvykio metu iš filtrų vandens neleido, o vandenį leido iš siurblio, kuris yra atskiras agregatas ir sukelia slėgį. Siurblio jie neremontavo. Kadangi susidėjo nauji filtrai, padidėjo pralaidumas, sukilo vandens spaudimas ir po kiek laiko neatlaikė sena jungtis. Tas pats darbuotojas atvažiavo ir rado iš siurblio iššautą žarnelę. Pastaroji išsimovė iš siurblio, kuris yra kitas agregatas ir jo atsakovo darbuotojas nejudino. Siurblio patikra ar jungčių apžiūrėjimas į aptarnavimą neįeina. Jeigu vandenį būtų leidę per filtrus, tai atsakovas būtų atsiskaitęs ir viską sumokėjęs.
Tretysis asmuo D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog neturi nuomonės, ar ieškinys pagrįstas, ar ne. 2012 m. vandens valymo sistema buvo sumontuota jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sumontavus sistemą, filtrai buvo keisti kas pusę metų ir pati niekada dėl filtrų pakeitimo neskambindavo. Pati bendrovė paskambindavo ir pasiūlydavo pakeisti filtrus. Liko gyventi viena, nes vaikai užaugo, todėl ta sistema naudojosi labai mažai, filtrai buvo keisti senokai. Įvykio dieną patys atsakovės bendrovės atstovai paskambino ir pasakė, kad atvažiuos pakeisti filtrus, o ji su tuo sutiko. Atvažiavo darbuotojas ir pakeitė filtrus. Ji tuo metu buvo darbe, o namuose buvo jos mama. Kai darbuotojas pakeitė filtrus ir išvažiavo, gal praėjo pusvalandis ir mama jai telefonu pranešė, kad namai paplūdo vandeniu. Grįžo iš darbo, užsuko vandenį, padarė fotonuotraukas, kur buvo išlikęs vanduo visuose kambariuose. Paskambino darbuotojui, kuris keitė filtrus ir pranešė, kas atsitiko. Kitą dieną ar po kelių dienų atvažiavo darbuotojas patikrinti filtrus ir jis parodė, kad buvo iškritusi ta žarnelė. Bendrovė pasiūlė pasikeisti filtrus, tačiau neperspėjo, kad gali būti toks atvejis. Atsakovo darbuotojas padarė, būtent, fotonuotrauką, kurioje yra filtrai, o ji padarė kitas fotonuotraukas. Nežino, kur yra jos kaltė dėl to įvykio. Buvo pildoma knygelė, kai buvo keičiami filtrai. Knygutėje buvo nurodoma data ir dedami parašai. Vadinosi garantinio aptarnavimo knygelė. Visada būdavo tik filtrų pakeitimas. Po sistemos įsigijimo kas pusę metų keisdavo filtrus. Ji nežiūrėjo, kiek įrašų buvo knygelėje iki 2018 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Būsto draudimo liudijimu TAI Nr. 256824191 nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 30 d. AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas D. N. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pateikti turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomi priedai, remonto sąmata, kurios bendra suma, išskaičius 25 proc. nusidėvėjimą, sudaro 755 Eur. Žalą apskaičiavo vyresnysis žalų vertintojas E. P. pokalbio su D. N. metu, pokalbis įrašytas.
Į bylą pateiktas pranešimas apie įvykį, kuriame D. N. nurodė, jog 2018 m. spalio 30 d., apie 9 val., atvyko meistras į namus pakeisti vandens filtrų. Būdama darbe gavo pranešimą, kad namai pilni vandens. Parvykusi į namus pamatė, kad vanduo bėga iš vandens filtrų, kurie yra virtuvėje po kriaukle. Vandens buvo virtuvėje, miegamajame, svetainėje ir koridoriuje. Grindys išklotos laminatu, buvo šlapias kilimas, vandens pabėgo po spinta, dvigule lova, virtuvės spintelių. Prideda prie pranešimo fotonuotraukas, kuriose yra pateiktos ir į bylą, ir iš kurių matyti pranešime apie įvykį nurodytos aplinkybės.
2018 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 2084756 AB „Lietuvos draudimas“ praneša D. N., kad išmoka pastarajai 755 Eur draudimo išmoką už 2018 m. spalio 30 d. įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) ir per kurį buvo sugadintas gyvenamasis namas.
2018 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. R0002093377 „Dėl išmokos išieškojimo“ nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Vandens filtravimo sistemos“ su raginimu atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ 755 Eur, kurie buvo išmokėti D. N., kadangi UAB „Vandens filtravimo sistemos“ yra atsakinga dėl žalos atlyginimo.
Byloje pateikta pirkimo sutartis Nr. 09632, sudaryta 2012 m. spalio 21 d. tarp D. N. ir „Aquafilter“ atstovybės Klaipėdoje UAB „Vandens filtravimo sistemos“, kuria D. N. įsigyja vandens valymo sistemą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Pridėta garantinio talono šaknelės sistemos pardavėjui kopija, kad D. N. UAB „Vandens filtravimo sistemos“ pristatyta vandens valymo sistema atitinka visus užsakyme nurodytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios numato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
Civilinei atsakomybei už padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad išmokėdama draudimo išmoką dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, t. y. 775 Eur už išmokėtą draudimo išmoką D. N..
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) netinkamai sumontavusi vandens filtrą, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovės montuoto vandens filtro atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė turto sugadinimo, sunaikinimo akto priedus, sąmatą, trečiojo asmens darytas fotonuotraukas, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šis įvykis atsirado dėl atsakovės veiksmų, tai yra, kad draudžiamojo įvykio dieną butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas, būtent, dėl atsakovės minėtame bute pakeistų vandens filtrų. Ieškovės atstovas į įvykio vietą nebuvo nuvykęs, priežastinis ryšys buvo nustatytas bendraujant su trečiuoju asmeniu D. N. telefonu ir įvertinus pastarosios pateiktas fotonuotraukas.
Ieškovė teigia, kad atsakovės nurodomi teiginiai, kad žala yra susijusi su sistemos nepriežiūra, ieškovės nuomone, yra nepagrįsti, kadangi nėra duomenų, kad žalos atsiradimą būtų sąlygoję įtrūkimai filtravimo sistemos sudedamosiose dalyse ir panašūs gedimai. Ieškovės duomenimis, 2018 m. spalio 30 d. atsakovė draudėjos bute atliko vandens filtravimo sistemų aptarnavimo darbus ir būtent po šių darbų atlikimo ir pradėjo sunktis vanduo. Dėl tos priežasties ir ieškovės ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovė, būdama rangovu, netinkamai atliko darbus.
Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, tikėtiną draudžiamojo įvykio priežastį nurodė ne ieškovė, o atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, kuris teigė, kad butas buvo aplietas vandeniu dėl to, jog sukilo vandens spaudimas ir buvo pažeista vandens filtro siurblio žarnelė, kuri ištrūko iš siurblio ir vanduo pradėjo tekėti po kambarius. Teismas daro išvadą, kad tikėtina, jog tai ir buvo tikroji draudžiamojo įvykio priežastis, nors ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Iš pateiktų fotonuotaukų (prie ieškinio pateiktuose prieduose 1 ir 11 fotonuotraukos) matyti, kad atsakovės atstovas, nuėmęs vandens filtrą, užfiksuoja tą vietą, kurioje galimai matosi žarnelės ištrūkimas. Tai paneigia ieškovės nurodytą įvykio priežastį, jog butas buvo aplietas atsakovei netinkamai sumontavus vandens filtrus, kadangi vandens filtrai pažeisti nebuvo.
Šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog tretysis asmuo D. N. įsirengusi vandens valymo sistemą, tinkamai jos neprižiūrėjo ir neeksploatavo. Tretysis asmuo D. N. vandens valymo sistemą įsigijo 2012 m. spalio 21 d. pirkimo sutartimi Nr. 09632. Pirkimo sutarties 4 punkte numatytos pirkėjui garantijos, kurias pardavėjas (atsakovė) garantavo pirkėjai vandens valymo sistemos kokybę, o 4.4.1 punkte numatyta, kad prekė netenka garantijos, jei pirkėjas nesilaiko garantiniame talone nurodytų aptarnavimo sąlygų. Sutarties 8 punkte numatytos sąlygos, už kurias pardavėjas neatsako, kurio 8.6 punkte nurodyta, kad pardavėjas neatsako už pirkėjo patalpose vandentiekio sistemoje esančio vandens slėgio svyravimus, 8.7 punkte – neatsako už pasekmes, atsiradusias įvykus hidrauliniam smūgiui pirkėjo vandentiekio tinkle, kurio pasekoje gali įvykti avarijos, 8.8 – šalto vandens žarnelės ir kitų, ne tiekėjų pateiktų santechnikos detalių būklę po sumontavimo, nes vandens gerinimo sistema yra prijungiama prie jau esamos santechnikos, kurios būklė gali būti nekokybiška. Trečiajam asmeniui pateiktame garantiniame talone nurodoma, kad vandens valymo sistemos aptarnavimas turi būti atliktas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, o sutartyje numatomas garantinis aptarnavimas kas 3-6 mėnesius.
Byloje esančia informacija nustatyta, kad vandens valymo sistemos pirkėja D. N., 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi dėl garantinio sistemos aptarnavimo ir nuo tos dienos iki 2018 m. spalio 30 d. dėl garantinio aptarnavimo nebesikreipė. Tai rodo, jog vandens valymo sistemos pirkėja nesilaikė sistemos įsigijimo metu nurodytų reikalavimų dėl garantinio aptarnavimo darbų. Savalaikis vandens valymo sistemos aptarnavimas ne tik suteikia teisę reikalauti garantinio remonto, tačiau užtikrina ir tinkamą sistemos veikimą ir gedimų nebuvimą.
Tretysis asmuo D. N. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sumontavus sistemą, filtrai buvo keisti kas pusę metų, o kai liko gyventi viena, ta sistema naudojosi labai mažai, todėl ir filtrai buvo keisti senokai. Kai buvo keičiami filtrai, tuomet buvo pildoma knygelė, kuri vadinosi garantinio aptarnavimo knygele. Visada būdavo tik filtrų pakeitimas. Atsižvelgiant į šias aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tretysis asmuo D. N. nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesirūpino vandens valymo sistemos įrangos priežiūra bei eksploatacija.
Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės atsiliepime, triplike nurodytų argumentų, kad atsakovė nėra kalta dėl atsiradusios turtinės žalos, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl ko įvyko draudiminis įvykis, priežastinio ryšio buvimo nustatymas yra negalimas. Ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje žala atsirado dėl vandens filtrų pakeitimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius visų būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti. Teismui atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, prašydamas jas priteisti iš ieškovės. Teismas vertina, jog išlaidos yra pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl priteisiamos visa apimtimi iš ieškovės atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilniaus m., atsakovės UAB „Vandens filtravimo sistemos“, kodas 158350052, buveinės adresas Šilutės pl. 4, 91173 Klaipėdos m., naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.