- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-271-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Advokatai
- Romas Kersnauskas, Leopnidas Zubanovas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-113/2007
Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 2.1.12.2.3.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. birželio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. ir nukentėjusiojo A. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-16 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams; taikant Lietuvos respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtoji bausmė atidėta vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; nukentėjusiajam A. Ž. priteista iš A. P. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
o g.
3'B.
A. P. nuteista už tai, kad 2006-07-05, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama D. P. automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, esant trims eismo juostoms, esant sausai kelio dangai, geram matomumui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją iš kairės ėjusio A. Ž. ir jį partrenkė. A. Ž. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 75 p.(artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį), reikalavimus.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir sušvelninti bausmę bei žymiai sumažinti priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį. Mano, kad priteistoji suma yra žymiai per didelė ir neatitinka nei nukentėjusiojo sužalojimo laipsnio, jo patirtų išgyvenimų, nei jos ir jos šeimos gaunamų pajamų. Tvirtina, kad nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas, jis tik mano, kad gali būti nedarbingas. Ieškinys nebuvo paremtas jokiais realiais ir logiškai pagrįstais skaičiavimais, todėl mano, kad teismas turėjo tenkinti jos ir gynėjo prašymą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad ji vairavo blaivi, neviršijo greičio. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajam po autoįvykio buvo nustatytas girtumas, o tai galėjo turėti įtakos tam, jog jis pats nepasirinko saugaus atstumo iki artėjančios transporto priemonės įžengdamas į pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 89 p., todėl turėtų būti pripažinta, kad nukentėjusysis iš dalies kaltas dėl įvykio. Mano, kad A. Ž. pareiškė tokio dydžio civilinį ieškinį norėdamas pasipelnyti, be to ji negali būti atsakinga už tai, kad sulaukęs pensijinio amžiaus neturi jokio turto, todėl jo motyvas, kad po avarijos tapo nedarbingas ir neturi jokio turto, atmestinas. Prašo atsižvelgti, jog padarė neatsargų nusikaltimą, išlaiko mažametę dukterį, kartu su vyru gyvena pas jo neįgalią motiną. Mano, kad teismas, priteisdamas tokią sumą, turėjo atsižvelgti, jog nukentės mažamečio vaiko interesai, nors dukra negali būti atsakinga už tai, kad jos motina padarė avariją. Tvirtina, kad nors teismas nurodė, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau priteisė žymiai per didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui. Prašo įvertinti jos kaip vairuotojos ir nukentėjusiojo kaip pėsčiojo veiksmus. Be to prašo sumažinti paskirtosios bausmės dydį.
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir papildomai priteisti 128 277,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismas neįvertino sukeltų pasekmių – grėsmės gyvybei, komplikacijų gydymo metu, patirtų nepatogumų. Nurodo, kad po įvykio septynis mėnesius gulėjo lovoje, penkis ligoninėje ir du namuose, Klaipėdoje ir Vilniuje buvo padarytos penkios operacijos, ilgą laiką išbuvo komoje, aštuntą gydymo mėnesį judėjo vežimėlio pagalba, šiuo metu su ramentais, reikalinga priežiūra, pablogėjo gyvenimo kokybė. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantas patirtą neturtinę žalą vertina 150 000 Lt. Mano, kad priteisdamas tik 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas pažeidė visiško žalos atlyginimo principą.
Nuteistoji ir jo gynėjas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atmesti, nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios atmesti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kolegijos nuomone, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti, kaip to prašoma nuteistosios ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, objektyviai nustatė padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija ir nuteistoji bei nukentėjusysis.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į nusikaltimu sukeltas pasekmes – sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, į kaltininkės asmenybę – neteista, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bausmės rūšies. Teismas nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį, žymiai mažesnį nei BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, todėl paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgus į nuteistosios asmenybę – neteista, dirba, augina mažametį vaiką, kas yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl neturtinės žalos
Visais atvejais, kai sutrikdoma asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti ir neturtinę žalą (BPK 109 str., LR CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. l d.). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos ribų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas paminėtas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, ilgą laiką išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo normaliai judėti, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, t.y. į tas aplinkybes dėl kurių kaltininkei atsiranda prievolė atlyginti neturtinę žalą.
Teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į kitas neturtinės žalos atlyginimo aplinkybes- į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, į kaltininkės turtinę padėtį, kad nuteistosios šeima gauna nedideles pajamas iš kurių išlaikoma mažametė duktė bei invalidė sutuoktinio mama. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė neturi turto į kurį galėtų būti nukreiptas priteistos neturtinės žalos išieškojimas.
Teisėjų kolegijos nuomone teismas pagrįstai ir motyvuotai padarytą neturtinę žalą įvertino pinigais ir priteisė nukentėjusiajam pinigų sumą, kuri atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistosios A. P. ir nukentėjusiojo A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.