Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-04-20 · Byla Nr. A2.6.-115-816/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
A2.6.-115-816/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00072-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pažeidėjas
A. B.
Nukentėjusysis
M. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-115-816/2012Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00072-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4;45.4.5; 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei marijai Zubrickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B., jo atstovui advokatui V. S.,nukentėjusiajam M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje „Imstata“, remiantis bylos medžiaga – bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., 2012 m. sausio 24 d., apie 17.08 val., A. K. g. 20, Vilniuje, vairuodamas automobilį ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 132 ir 234 punktų reikalavimus, tuo kad:

1) pravažiuodamas automobilį „VW Polo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir nepalikęs pakankamo tarpo iš šono kliudė ir apgadino abi transporto priemones, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje;

2) pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. posėdyje paasiškino, kad kaltę dėl autoįvykio pripažįsta, bet nepripažįsta kaltės dėl pabėgimo iš įvykio vietos. Paaiškino, kad nurodytu laiku važiavo po darbo namo, oro sąlygos buvo blogos, snigo, kelio danga buvo šlapia, po truputį temo, buvo prieblanda, matomumas prastas. Važiuodamas prasilenkė su automobiliu, galvojo, jog į duobę pataikė, net nekilo minties, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Tik namuose pastebėjo ant savo automobilio įbrėžimus. Nepajuto, kad jo vairuojamą automobilį būtų užnešę į šoną, kratę, nematė, kad skraidytų kito automobilio kėbulo detalės. Nurodė, kad ant jo automobilio buvo tik įtrūkęs veidrodėlis ir įbrėžimai ant priekinio sparno.

Nukentėjusysis M. S. posėdyje parodė, kad apie 17.00 val. važiavo iš darbo namo, greitis buvo maždaug apie 50 km/val. Kojelavičiaus gatvėje prie senos apleistos degalinės prie posūkio, nuvažiuojant link užtvankos, pamatė dideliu greičiu į jį tiesiai atvažiuojantį automobilį. Pradėjo stabdyti, nusuko į dešinę, bet to nepakako, kitas automobilis įvažiavo į jo automobilį: buvo numuštas veidrodėlis, liko įlenkimai per visą šoną, nubrozdinimai. Iššoko iš automobilio, pažiūrėjo į nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius. Tai buvo automobilis Focus šviesios spalvos. Stovėjo ir galvojo, ką daryti, kai iš galo privažiavo automobilis Audi, kurio vairuotojas patikslino nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Tuomet paskambino į policiją. Nurodo, kad neįmanoma buvo nepajusti automobilių susilietimo, nes jo automobilio veidrodėlis buvo net numuštas, smūgis buvo nemažas, jis buvo girdimas ir juntamas. Nuo smūgio nukentėjusiojo automobilį į šoną užmetė. Kitas automobilis slydo visu nukentėjusiojo automobilio kairiuoju šonu. Teigia, jog pasišalinęs automobilio vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu. Patvirtino, jog tą dieną snigo, buvo slidu, buvo prieblanda. Patikslino savo automobiliiui padarytus sužalojimus: buvo visiškai nudaužtas automobilio kairės pusės veidrodėlis, įlenktos durelės, priekinis, galinis sparnas, užstrigo, neatsidarė langas ir saugos diržas, įlenkimai per visą kairę pusę.

Liudytojas R. D. parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino eismo įvykio metu. Tą vakarą gal apie 18 val. važiavo į miestą, kai Kojelavičiaus gatvėje prieš seną degalinę, prieš posūkį, jį aplenkė automobilis, kurį sumėtė, ir tuo metu iš Vilniaus pusės atvažiavo dar kitas automobilis, jie abu neprasilenkė. Tvirtina matęs, kaip tas automobilis, kuris važiavo iš Vilniaus, pasitraukė daugiau į dešinę, bet Ford‘as jį kabino, pamatė nulekiančias detales, bet Ford‘o vairuotojas nesustojo, nepristabdė ir nuvažiavo toliau. Tuomet jis pasivijo nuvažiavusį automobilį, pamatė valstybinius numerius ir grįžo į įvykio vietą. Nukentėjusiojo automobiliui buvo numuštas veidrodėlis. Į kitus VW Polo sužalojimus nežiūrėjo. Mano, jog kitas automobilio vairuotojas negalėjo nepajusti, kad prasilenkiant kabino kitą automobilį. Patvirtino, jog oro sąlyos buvo blogos, jau buvo tamsus paros metas, bet tas kelio ruožas buvo apšviestas. Nurodė, kad pasišalinęs automobilis nuvažiavo labai greitai, sunku buvo jį pasivyti. Ford atsitrenkęs į VW Polo išsilygino ir nuvažiavo. Jis praslydo pro visą VW Polo šoną.

Liudytojas D. S. parodė, kad dirba patruliu. Iš VPK buvo gautas iškvietimas į eismo įvykį, kad Kojelavičiaus gatvėje apgadintas automobilis VW Polo. Su kolega M. A. nuvažiavo į vietą ir įformino eismo įvykį. Įvykio vietoje rado automobilį, buvo jo vairuotojas, nubraižė schemą, paėmė jo paaiškinimus. Buvo nudaužtas automobilio veidrodėlis, o kitų sužalojimų nepamena. Mano, jog pagal tokį automobilio sužalojimą kito automobilio vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį, negalėjo nepajusti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, nes garsas turėjo būti nemažas. Nebent vairuotojas buvo visu garsu pasileidęs radiją ir pan. Įvažiavimo į duobę ir susidūrimo su kitu automobiliu yra visiškai skirtingi garsai.

Liudytojas M. A. iš esmės patvirtino D. S. parodymus.

Liudytoja V. T. parodė, kad nukentėjusysis – jos brolis, o ji - automobilio VW Polo savininkė. Apie eismo įvykį sužinojo iš brolio pasakojimo. Apie eismo įvykį nieko nežino. Apgadintas automobilio šonas, veidrodėlis numuštas, neatsidarė iš lauko pusės vairuotojo durelės, brolis lipo pro kitą pusę, kad atidaryti duris iš vidaus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. V. S. prašė nutraukti teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nesant pažeidimo sudėties, konkrečiai imant A. B. kaltės pasišalinti iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, <…> sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. ). Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis, susijęs su eismo įvykiu, privalo: <…> pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (SEAKĮ 30 str. 1 d. 2 p.). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir eismo įvykio buvimą, tačiau teismas iš byloje ištirtų tiesioginių įrodymų, rašytinės medžiagos daro išvadą, jog eismo įvykis buvo, iš jo buvo pasišalinta, o A. B. kaltas dėl nurodytų pažeidimų padarymo. Pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2 - 3), VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilio ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką (b. l. 6), tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), eismo įvykio schema (b. l. 8), nukentėjusiojo M. S. (M. S.) rašytiniu paaiškinimu (b. l. 9), jo parodymais teisme, Vilniaus apskrities VPK pranešimu apie A. K. g. 20, Vilniuje, apgadintą automobilį „VW Polo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, kurie patvirtina, kad A. B., vairuodamas automobilį ,,F. F.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir apgadino savo ir nukentėjusiojo M. S. transporto priemones, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nors A. B. atstovas nurodo, kad A. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau teismas nesutinka su tokiais teiginiais, kadangi pagal tiesioginių įvykio liudytojų R. D., nukentėjusiojo M. S. parodymus, ką patvirtina ir eismo įvykio shemoje fiksuoti nukentėjusiojo automobilio sužalojimai, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių susilietimo metu buvo numuštos nukentėjusiojo automobilio detalės, slydimas vyko visu nukentėjusiojo automobilio šonu, automobilius užmetė, visa tai matė ir pajuto netgi trečio automobilio vairuotojas R. D., kuris pilietiškai pagelbėjo nukentėjusiajam. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir papildomiems pareigūnų paaiškinimams įvertinus automobilių sužalojimus, - teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad iš eismo įvykio buvo pasišalinta be kaltės ar neatsargiai. Tokie A. B. veiksmai atitinka tyčinio administracinio teisės pažeidmo sąvoką, kai asmuo, supratęs priešingai teisai savo veikimo ar neveikimo poibūdį, numatęs žalingas pasekmes, jų norėjo arba, nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido pasekmėms kilti. Be to, po įvykio surastas pareigūnų ir duodamas pirminius paaiškinimus A. B. prisipažino padaręs pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų gailėjosi (b. l. 4), todėl teismas abejoja A. B. parodymais teisme. Tai, jog buvo blogos oro sąlygos, nešalina A. B. atsakomybės, kadangi prastomis oro sąlygomis turi būti pasirenkamas toks greitis, kuriuo važiuojant galima būtų automobilį suvaldyti.

A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų skaičių, padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka baustas, neteistas, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, turintis šeimą, todėl jam skirtinos sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka, atimtina teisė vairuoti transporto priemones laikui (ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30² - 32, 286 - 288 straipsnių nuostatomis, teismas

nutaria:

pripažinti A. B. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Sumokėjus baudą, kvitas pateikiamas teismui. Jeigu pažeidėjas sumokėti visos baudos negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teisėja Jovita Einikienė