Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1496-835/2017 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo nutraukti su atsakovu R. Ž. sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovei nustatė septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą. Ieškinys dėl turto padalinimo yra turtinio pobūdžio, todėl jis turi būti įkainuotas ir apmokėtas žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas nuo ieškinio kainos. Teismas nustatė, kad dalintino turto vertė yra 14 900,00 Eur, už jį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 447 Eur, ieškovė turi sumokėti 41 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 41Eur už reikalavimą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo – iš viso 529 Eur. Ieškovė nurodė ieškinio kainą – 200 Eur ir apmokėjo jį 61 Eur žyminiu mokesčiu, todėl teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio kainą ir primokėti trūkstamą 468 Eur žyminį mokestį

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas visiškai nesprendė santuokos su atsakovu nutraukimo klausimo, net nepateikė atsakovui ieškinio ir tuo pažeidė CPK 7 straipsnį, nustatantį, kad teismas turi bylas spręsti kuo greičiau ir nevilkinti bylų, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, įpareigojančia primokėti 468 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimą, teigdama, kad šis reikalavimas apmokėtas nuo prašomos jai nuosavybėn priteisti kambario vertės.

Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.).

Ieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo yra turtinis, todėl, reiškiant tokį reikalavimą, jis turi būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už turtinio pobūdžio reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovė turi mokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo dalintino turto – buto vertės. Nustatęs, kad šalių santuokoje įgyto ir dalintino buto vertė yra 14 900 Eur, teismas apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį 447 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą butą mokėtino žyminio mokesčio dydį. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nereiškia reikalavimo santuokoje įgytą butą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra pagrindo žyminį mokestį apskaičiuoti nuo visos buto vertės. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio ieškovės reikalavimo suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra 14 900 Eur.

Tačiau taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytu už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą mokėtino žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo būdu. Ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad trijų kambarių butas Putinų g.10-48, Alytuje, yra įgytas santuokos metu, todėl jis dalintinas lygioms dalimis – pusiau, prašo jai priteisti vieną kambarį, todėl, ieškovės nuomone, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotas nuo prašomo priteisti kambario vertės. Pažymėtina, kad ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad butas dalintinas šalims per pusę, tokio reikalavimo teismui neformuluoja, o prašo teismą priteisti jai vieną 14,21 kv. m. kambarį. Toks ieškovės reikalavimas vertintinas reikalavimu ne padalinti santuokoje įgytą butą, o nustatyti naudojimosi juo tvarką. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl tik padalijus tarp šalių santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, t. y. nustačius šalims tenkančias konkrečias turto dalis bendrame turte, gali būti svarstomas naudojimosi tuo turtu tvarkos nustatymo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 nurodė, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad žyminis mokestis turi būti mokamas nuo prašomo priteisti kambario vertės. Žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, kurio dydis apskaičiuojamas nuo priteistinos konkrečios turto dalies vertės.

Apeliantės ieškinys nėra teismo priimtas, kadangi paduotas su trūkumais, todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, nespręsdamas santuokos nutraukimo klausimo ir net neišsiųsdamas ieškinio atsakovui, pažeidė CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką turi ieškovas, šie ieškinio elementai apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, o taip pat įgalina ir teismą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Ieškovę šioje byloje atstovauja advokatas, todėl jai neturėtų kilti sunkumų pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ieškovė turi sumokėti po 41Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, tačiau neteisingai nurodė mokėtino žyminio mokesčio sumą už turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo. Ieškinyje reikalavimas dėl turto padalijimo nesuformuluotas, nėra nurodyta padalijamo turto vertė, o jos nenurodžius nėra galimybės apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti ne visi ieškinio trūkumai, kurių neištaisymas sudaro esminių kliūčių žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimui ir tolesnei proceso eigai, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis panaikinama ir, atsižvelgiant į tai, kad kompetencija spręsti dėl ieškinio priėmimo yra priskirta teismui, kuriam pateiktas ieškinys, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tą aplinkybę, jog ji privalo suformuluoti konkretų reikalavimą dėl turto padalijimo. Šiuo atveju, įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašymus, spręstina, jog ieškovė nori pasidalinti konkretų butą, įgytą santuokoje. Ji nurodo, jog pageidauja vieno kambario, atsakovui taip pat skiria vieną kambarį, o likusias patalpas prašo palikti šalių bendram naudojimui. Bendro naudojimo patalpos taip pat priklauso šalims nuosavybės teise, todėl ir turi būti suformuluotas atitinkamas reikalavimas dėl nuosavybės dalių ginčo bute priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės A. Ž. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.