- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-1213-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32526-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Vilkpėdės būstas“
- Atsakovas
- MTLT valdymas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilkpėdės būstas“ ieškinį atsakovei MTLT valdymas, UAB dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 529,18 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1919 pagrindu skolos laikotarpiu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė yra patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, paskaičiuotas proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, nemokėjo, todėl liko skolinga 1 529,18 Eur.
2. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovė 2016 m. lapkričio 28 d. papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. (akto Nr. DA28380) ir spalio 1 d. (akto Nr. DA34615) statinio apžiūrų metu buvo nustatytas poreikis namo sienų blokų remonto darbams atlikti. Remiantis 2014 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. ST-V14-235616 buvo atlikti fasado remonto darbai 46 368,53 Lt sumai. Minėtų darbų suma buvo paskirstyta butams nuo 49 iki 72 (2 korpusas) ir 2 korpuse buvusioms įmonėms/negyvenamoms patalpoms.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, jog ieškinį pripažįsta iš dalies. Pažymėjo, kad dalis ieškovei grąžintoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų sumų yra eiliniai mokėjimai pastatą administruojančiai įmonei, todėl pripažįsta ieškinį 151 Lt arba 43,74 Eur sumoje, nepripažįsta ieškinio 1485,44 Eur sumoje, iš jų bendrastatybiniai darbai - 934,65 Lt; fasado remonto darbai - 3005,66 Lt; namo sienos tinko remontas - 298,47 Eur; bendra suma - 4238,78 Lt plius 21 proc. PVM- 890,14 Lt. Viso: 5128,92 Lt arba 1485,44 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu bylą dalyje dėl 682,03 Eur priteisimo nutraukė, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Vilkpėdės būstas“ iš atsakovės MTLT valdymas, UAB 310,07 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog 2014 m. spalio mėnesį ieškovės pasamdytas rangovas atliko ginčo daugiabučio namo tarpblokinių siūlių hermetizavimo ir sienų įtrukimų remonto darbus, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1031-808/2016 pripažinti privalomaisiais darbais. Ieškovė remonto išlaidas padalino visiems daugiabučio namo vienos laiptinės bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams, jų tarpe atsakovei.
6. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog pareiga apmokėti už namo vienos laiptinės išorinių sienų hermetizavimo būtinojo remonto privalomuosius darbus tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams. Pareigos išlaikyti namo pagrindines konstrukcijas ir inžinierines sistemas negali pakeisti ar eliminuoti joks administratoriaus ar bendraturčių lokalaus naudojimo aktas.
7. Teismas sprendė, kad pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalies reglamentavimą bendraturčiai turi teisę perduoti atskirų laiptinių butų savininkams klausimus dėl tam tikrų namo konstrukcijų ar inžinierinių sistemų kasdieninio naudojimo, profilaktinių patikrinimų ir panašių išlaidų paskirstymo (pvz. dėl sienų dažymo atskiroje laiptinėje), taip pat nuspręsti kaip skaičiuoti išlaidas už tam tikras inžinierines sistemas, kuriomis naudojasi nevisi gyventojai (pvz. liftas), tačiau šios nuostatos neeliminuoja visų bendraturčių pareigos prisidėti proporcingais savo nuosavybės daliai prie privalomųjų darbų atlikimo (apmokėjimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį skundžiamoje dalyje tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas tinkamai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, todėl nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų, susijusių su namo siūlių hermetizavimo darbais. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, ar liftu naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, liftas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).
8.2. Teismui pateiktas aprašas nebuvo nuginčytas, todėl jame numatyta bendro naudojimo objektų paskirtis ir su tuo susijusios patalpų/butų savininkų prievolės yra laikytinos galiojančiomis t. y. aprašo 2.1 punkte numatytas paskirstymas laiptinėmis yra pagrįstas.
9. Atsakovė MTLT valdymas, UAB su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Apeliantas netinkamai interpretuoja CK 4.85 str. 3 d. nuostatas. CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja sprendimų priėmimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Pagal minėto straipsnio reglamentavimą bendraturčiai turi teisę perduoti atskirų laiptinių butų savininkams klausimus dėl tam tikrų namo konstrukcijų ar inžinierinių sistemų kasdieninio naudojimo, profilaktinių patikrinimų ir panašių išlaidų paskirstymo (pvz. dėl sienų dažymo atskiroje laiptinėje), taip pat nuspręsti kaip skaičiuoti išlaidas už tam tikras inžinierines sistemas, kuriomis naudojasi nevisi gyventojai (pvz. liftas), tačiau šios nuostatos neeliminuoja visų bendraturčių pareigos prisidėti proporcingais savo nuosavybės daliai prie privalomųjų darbų atlikimo (apmokėjimo).
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-79-378/2016, tačiau išimdamas iš konteksto tik jam palankią formuluotę. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai.
9.3. Į bylą ieškovės pateiktas 2011 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas net nėra oficialus dokumentas, kurį atsakovė galėtų ginčyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
12. Byloje kilo ginčas dėl bendrojo naudojimo objekto (išorinės sienos) remonto išlaidų paskirstymo daliai daugiabučio namo gyventojų, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
14. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal minėto straipsnio 15 punktą, pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
15. Apeliantė apeliaciniame skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, todėl nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų, susijusių su namo siūlių hermetizavimo darbais.
16. Apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 kasacinis teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar bendrojo naudojimo objektu (cituojamoje byloje – liftu) naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, liftas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti.
17. Apeliantė, siekdama pagrįsti, kad tinkamai paskirstė namo išorės sienų remonto išlaidas, į bylą pateikė 2011 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio 2.1 punkte nurodyta, jog namo išorinės sienos yra bendroji dalinė nuosavybė laiptinėmis, todėl su minėtomis konstrukcijomis (namo sienomis) susijusios teisės ir pareigos kyla kiekvienos laiptinės bendraturčiams, o tas atitinkamai lemia, kas privalo apmokėti sienų remonto darbus. (el. b. l. 193-196, t. 1). Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog su minėtu aprašu atsakovė buvo supažindinta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinta Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma, kuria remiantis apraše nurodoma aprašo pateikimo namo butų ir kitų patalpų savininkams data, taip pat jį pasirašiusio butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus vadovo ar jo įgalioto asmens pareigos, tačiau tokių duomenų ieškovės į bylą pateiktame apraše nėra. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė minėtą aprašą ir ar su juo atsakovė buvo supažindinta, darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai juo remiasi, įrodinėdama, jog išlaidos už namo išorės sienų remontą tenka vienos laiptinės butų ir patalpų savininkams.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendimai pagrįstai apskaičiavo atsakovei tenkančias namo išorės sienų remonto išlaidas pagal visą bendrą namo naudingąjį plotą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo bei naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.