- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-273-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12537-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- BUAB „Neo domus“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Neo domus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei BUAB ,,Neo domus“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB ,,Neo domus“, prašydamas: įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dvibutį mūrinį gyvenamąjį namą (31,1 m ilgio ir 6,3 m pločio), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dvibutį mūrinį gyvenamąjį namą (31,1 m ilgio ir 6,3 m pločio), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Atsakovas BUAB „Neo domus“ atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovei buvo pranešta tinkamai (b.l. 24), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino. Įvertinęs surinktus įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų reikalavimus, pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas BUAB ,,Neo domus“ gyvenamąjį namą pastatė neturėdama statybą leidžiančio dokumento, todėl šio pastato statyba laikytina savavališka. Atsižvelgiant į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į byloje nustatytus atsakovės atliktos statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktus, į tai, kad jokia kita sankcija šiuo atveju negali būti taikoma, pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Pirmos instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovą BUAB ,,Neo domus“, atstovaujamą Bankroto administratoriaus UAB ,,Versluva“, savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą dvibutį mūrinį gyvenamąjį namą, žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat sprendimu nustatyta, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - savavališkai pastatytą dvibutį mūrinį gyvenamąjį namą išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Atsakovas BUAB „Neo domus“ apeliaciniu skundi prašo panaikinti 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1959-723/2012 ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, iškėlusiam atsakovui BUAB „Neo domus“ bankroto bylą. Atsakovas teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas negalėjo priimti sprendimo, nes byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, todėl sprendimas priimtas pažeidžiant LR CPK normas. Šiuo atveju, pasak atsakovo, ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Pasak atsakovo, akivaizdu, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą BUAB „Neo domus“ pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neturtinio pobūdžio, tačiau išieškoti iš atsakovo BUAB „Neo domus“ patirtas išlaidas atsiradusias šalinant savavališkos statybos padarinius yra neabejotinai turtinio pobūdžio reikalavimas. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra turtinis, o atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi. Kai byloje, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, taikoma LR Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė ir byla turi būti nagrinėjama bankroto bylą iškėlusiame teisme. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo reikalavimas dėl jo patirtų išlaidų atsiradusių šalinant savavališkos statybos padarinius iš atsakovo BUAB „Neo domus“ priteisimo turėtų būti paduodamas bankroto bylą atsakovui iškėlusiam teismui, todėl ir kiti šiame ieškinyje pareikšti reikalavimai turi būti paduodami tam pačiam teismui. Taigi, atsakovo BUAB „Neo domus“ vertinimu, dėl išdėstytų priežasčių analizuojamu atveju egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 6 p. nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
Be to, sprendimu be kita ko buvo nuspręsta priteisti iš BUAB „Neo domus“ 145,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovo BUAB „Neo domus“ vertinimu, minėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos nepagristai bei pažeidžiant ir nesivadovaujant LR CPK normomis. Apeliantas nurodo, kad CPK 83 str. 1 d. 8 punktas nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba, kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo įsitikinimu, teismas sprendimu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad šiuo atveju yra netinkamai nustatytas bylos teismingumas ir nagrinėjant bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui taisyklės. Ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius yra reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr.32-788; 2001, Nr.101-3597) 28 straipsnio pagrindais. Šiuo atveju yra taikomas CPK 31 straipsnis, pagal kurį ieškiniai dėl daiktinių teisių į daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Kadangi savavališka statyba yra vykdoma Vilniaus rajone, todėl ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Ieškovo įsitikinimu, savavališkos statybos padarinių šalinimo ginčas nėra turtinis ginčas, nes ieškiniu yra prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, o ne priteisti turtą ar teisę į jį. Atsižvelgiant į tai pagrįstai darytina išvada, kad ginčas dėl įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius nėra turtinis ir pagrįstai buvo nagrinėtas Vilniaus rajono apylinkės teisme pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Ieškovo nuomone, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nedaro ginčo turtiniu, todėl nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytų teisės normų ir svarstyti klausimo dėl nagrinėjamos civilinės bylos teismingumo Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
CPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, kuomet buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Šiuo atveju yra taikomas CPK 31 str., pagal kurį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi būtent nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Nagrinėjamu atveju apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia CPK 329 str. 2 d. 6 p. įtvirtintu pagrindu ir tvirtina, kad buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui taisyklės, nes nagrinėjamoje byloje reikalavimas išieškoti iš atsakovo BUAB „Neo domus“ patirtas išlaidas, atsiradusias šalinant savavališkos statybos padarinius, yra turtinis reikalavimas, todėl byla turi būti nagrinėjama bankroto bylą iškėlusiame teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
Sutiktina su ieškovo išdėstyta pozicija, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo ginčas nėra turtinis ginčas, nes ieškiniu yra prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, o ne priteisti turtą ar teisę į jį. Sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Atsižvelgiant į tai pagrįstai darytina išvada, kad ginčas dėl įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius nėra turtinis ir pagrįstai buvo nagrinėtas Vilniaus rajono apylinkės teisme pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Įstatymų leidėjas nustatė, kad apygardų teismai - kaip pirmoji instancija - nagrinėja ginčus, kylančius iš bankroto teisinių santykių. Pažymėtina, kad tik tos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šiuo atveju ieškinys reiškiamas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o savavališkos statybos padarinių šalinimo ginčas nėra turtinis ginčas, nes ieškiniu yra prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, o ne priteisti turtą ar teisę į jį. Pagal CPK 31 str. ieškiniai dėl daiktinių teisių į daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Kadangi savavališka statyba yra vykdoma Vilniaus rajone, todėl ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir buvo pagrįstai nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teisme.
Apeliacinio skundo motyvas, kad pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką, t.y. statybos padarinius pašalinus ieškovui ir iš atsakovo išieškojus patirtas išlaidas ginčas tampa turtiniu taip pat nėra pagrįstas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kilusio ginčo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra pagrindo laikyti turtiniu, o sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas taipogi nedaro ginčo turtiniu. Be to sprendime yra įtvirtinta tik alternatyvi ieškovo teisė, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, tačiau šiuo sprendimu jokios sumos nėra priteisiamos, tai gali būti kito ginčo dalyku.
Be to, apeliantas ginčija teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad iš jo buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo apelianto argumentu, nes CPK 83 str. 1 d. 8 p. aiškiai nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba, kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 79 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Neo domus“ iškelta bankroto byla bei vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. atsakovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidu mokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo klausimus. Tačiau konstatuotina, jog žyminis mokestis iš atsakovo neturėjo būti priteisiamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau iš sprendimo šalintina nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo BUAB „Neo domus“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš sprendimo jo dalį dėl 145,99 Lt. bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Neo domus“ priteisimo.