Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-743-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
T-743-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00009-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-743-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00009-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jai paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu E. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 11 d. gautas nuteistosios E. K. prašymas pratęsti jai paskirtos baudos sumokėjimą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad iki šios dienos sumokėjo daugiau nei pusę (3 200 Eur) baudos, tačiau sumokėti visą likusią baudą iki teismo nustatyto termino neturi galimybių. Dirba dviejose įmonėse, jos bendras darbo užmokestis siekia 300 Eur, vos gali iš šios sumos išgyventi, nevengia mokėti baudos, tačiau šiuo metu objektyviai neturi tam galimybių. Dėl karantino kitą (papildomą ar geriau apmokamą) darbą susirasti sunku. Teismo paskirtą baudą galėtų sumokėti dalimis per mėnesį mokant po 50 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 29 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalis numato, jog baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 str. 7, 8 d.; BVK 25 str. 1, 2 d.).

Sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str., BPK 346 str. 1 d.). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

Iš teismui pateiktų nuteistosios dokumentų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO gauto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) išrašo (b. l. 42–48) matyti, jog E. K. nuo 2016 m. gegužės 18 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2018 m. lapkričio 23 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos pajamos iš šių bendrovių per mėnesį siekia 434,26 Eur (neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius – 300 Eur). Bylos duomenimis, E. K. savanoriškai mokėjo baudą dalimis šiais laikotarpiais: 2020 m. birželio 1 d. (pervedė 1 000 Eur), 2020 m. liepos 14 d. (pervedė 1 000 Eur), 2020 m. rugsėjo 17 d. (pervedė 190 Eur), 2020 m. spalio 21 d. (pervedė 510 Eur) ir 2020 m. gruodžio 11 d. (pervedė 100 Eur) (b. l. 41). Taigi šiai dienai nuteistoji yra sumokėjusi dalį baudos, t. y. 2 800 Eur. Likusi baudos suma – 3 200 Eur. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, naujų vykdomųjų bylų E. K. atžvilgiu nebuvo pradėta, visos baudos buvo išieškotos, vykdomosios bylos užbaigtos (paskutinė 2021 m. kovo 24 d.) (b. l. 49–52).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistosios E. K. galimybė sumokėti paskirtą baudą (6 000 Eur) per teismo nustatytą terminą (šiuo atveju per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) yra menka (sumažėjusi), matyti, kad ji siekia savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą (yra sumokėjusi beveik pusę paskirtos baudos), į teismą su prašymu pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo terminą kreipėsi dar nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, t. y. menko darbo užmokesčio, Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, dėl ko, tikėtina, sunku rasti kitą ar geriau apmokamą darbą, darytina išvada, kad nuteistajai per likusį pusę mėnesio (t. y. iki 2021 m. liepos 24 d.) sumokėti likusią 3 200 Eur dydžio baudą, manytina, bus sudėtinga, todėl jos prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo tenkintinas, tačiau iš dalies.

Atsižvelgęs į tai, bei tai, kad baudos sumokėjimas nuteistajai, kaip matyti iš bylos duomenų, nėra visiškai neįmanomas, per vienerius metus ji sumokėjo beveik pusę baudos, teismas įpareigoja nuteistąją E. K. sumokėti visą baudą per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d.), nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų dydžio. To nepadarius teismas gali svarstyti klausimą dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistosios E. K. prašymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajai E. K. paskirtos 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d.) paskirtai baudai sumokėti, t. y. iki 2022 m. liepos 24 d.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė