Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - P. K. ir T. B., dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus 2010 m. liepos 26 d. rašytinį pritarimą (reg. 10-243), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto teritorinio poskyrio 2010 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą (reg. Nr. 311) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. liepos 29 d. rašytinį pritarimą (reg. Nr. 311) T. B. 2010 m. parengtam supaprastintam tvoros rekonstrukcijos projektui; įpareigoti atsakovą K. B. per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti tvorą, esančią tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad 2011 m. birželio 7 d. gavo P. K. skundą dėl tvoros, pastatytos tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Nagrinėjant skundą, nustatyta, jog 2010 m. balandžio 26 d. kartu su projektu pateiktame žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) savininkų rašytiniame sutikime tvoros rekonstrukcijai nėra P. K. sutikimo. K. B. ir N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 146/834, o P. K. priklauso 272/834 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Statybą leidžiantis dokumentas - įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniai pritarimai statinio projektui išduoti neteisėtai, pažeidžiant 2002 m. balandžio 16 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“ (toliau – STR 1.01.07:2002) 1 priedo bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 3 punktą ir CK 4.75 straipsnio nuostatas. Ieškovas 2010 m. liepos 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100727-00032 (toliau – Aktas Nr. 00032) ir 2010 m. liepos 27 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. RE-202 (toliau – reikalavimas Nr. RE-202).

Atsakovas K. B. atsiliepime į ieškinį, su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad rekonstruota tvora buvo avarinės būklės ir atrodė neestetiškai, nes buvo įrengta nuo 1937 metų. Gavo visų kaimynų, išskyrus P. K. sutikimus tvoros rekonstrukcijai. Tvora stovi tik ant jam priklausančio sklypo, o P. K. sklypas nuo tvoros yra nutolęs apie 9 metrus, o P. K. namas Nr. 29A – apie 12 metrų.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį, su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad rekonstruojama tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatyta atsakovui K. B. priklausančioje sklypo dalyje. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu (Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi paliko Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą) nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, kuri numato, kad dalis, kurioje yra rekonstruota tvora priskirta naudoti K. B. ir N. B., todėl šiuo atveju trečiojo asmens P. K. sutikimo nereikėjo. Todėl Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio įgalioto valstybės tarnautojo 2010 m. liepos 29 d. rašytinis pritarimas T. B. 2010 m. parengtam supaprastintam tvoros rekonstrukcijos projektui (reg. Nr.311) yra teisėtas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagal tvoros rekonstrukcijos projekto derinimo metu galiojusio STR 1.01.07:2002 redakcijos 12.1.1. punktas numatė, kad nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, tvoros rekonstrukcijai statybos leidimas nebuvo reikalingas, todėl Statybos įstatymo nuostatos, reglamentavusios statybos leidimo išdavimo tvarką, netaikytinos. 2011 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. P3-1826 ieškovas panaikino statytojui K. B. 2010 m. liepos 27 d. surašytą reikalavimą Nr. RE-202. Ieškovas turėtų nurodyti, į kokią pradinę būklę (iki rekonstrukcijos) turi būti grąžinta tvora, o ne reikšti reikalavimą dėl tvoros nugriovimo. Reikalavimas nugriauti statinį gali būti reiškiamas tik tais atvejais, kai statyba apskritai negalima.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsakovui K. B. surašė reikalavimą Nr. PRO iki 2010 m. liepos 23 d. pagal STR 1.01.07:2002 parengti tvoros projektą ir pranešti apie šio reikalavimo įvykdymą. STR 1.01.07:2002 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1.2.2 punktas numatė, kad sklypo (ar jo dalies) tvora – ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m., <...> ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m., priskiriama I nesudėtingų statinių grupei. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad nesudėtingo statinio rekonstravimui rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas. Atsakovas K. B. pateikė supaprastintą tvoros, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, kuris 2010 m. liepos 22 d. buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriuje bei 2010 m. liepos 26 d. Kultūros ir paveldo skyriuje. 2010 m. liepos 29 d. projektas buvo suderintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniame padalinyje. Supaprastinto tvoros rekonstrukcijos projekto derinimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų – laikini) statiniai“ redakcijos 12.1.1 punktas numatė, kad nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje (ginčo tvora patenka į Vilniaus miesto istorinę dalį, vadinamą Žvėrynu, kuri yra įrašyta į kultūros vertybių registrą) rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, 12.1.2 punktas numatė, jog statybos leidimas tokiu atveju nėra reikalingas. Tuo metu galiojusiame Statybos įstatyme buvo numatytas sąrašas dokumentų (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo bendraturčių sutikimu), pateikiamų kartu su statinio projektu, siekiant gauti statybos leidimą. Teismo vertinimu, kadangi pagal projekto derinimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, tvoros (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai statybos leidimas nebuvo reikalingas, todėl Statybos įstatymo nuostatos, reglamentavusios statybos leidimo išdavimo tvarką, netaikytinos. Ieškovas 2010 m. liepos 27 d. surašė atsakovui K. B. savavališko statybos aktą ir pareikalavo iki 2010 m. lapkričio 1 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors projektas 2010 m. liepos 26 d. buvo suderintas. 2011 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. P3-1826 ieškovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatomis „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, kurios numato, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybos leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą – atsakovui K. B. panaikino 2010 m. liepos 27 d. surašytą reikalavimą Nr. RE-202 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“, tuo pripažindamas, kad statinys yra teisėtas. Teismas nustatęs, jog rekonstruojama tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatyta atsakovui K. B. priklausančioje sklypo dalyje sprendė, kad trečiojo asmens P. K. sutikimo nereikėjo. Ieškovas turėjo nurodyti, į kokią pradinę būklę (iki rekonstrukcijos) turi būti grąžinta tvora, o ne reikšti reikalavimą dėl tvoros nugriovimo.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypų bendraturčių sutikimai privalomi ne tik statybos leidimui gauti, bet ir statiniams projektuoti, įskaitant ir nesudėtingų statinių projektavimą. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo tvoros rekonstrukcijai žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčio P. K. sutikimas nereikalingas. Ginčo tvoros rekonstrukcijos projektas pilnai suderintas tik 2010 m. liepos 29 d. raštu pritarus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio įgaliotam atstovui. Kadangi atsakovas K. B. ieškovui pateikė supaprastintą tvoros rekonstrukcijos projektą su rašytiniais įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais, o tai pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikytina statybą leidžiančiu dokumentu, ieškovas panaikino 2010 m. liepos 27 d. reikalavimą Nr. RE-202. Aplinkybės, kad minėtas statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, supaprastintas projektas parengtas ir suderintas be vieno iš žemės sklypo bendraturčių P. K. sutikimo, paaiškėjo ieškovui išnagrinėjus 2011 m. birželio 7 d. skundą. Teismas, nustatęs statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, galėjo įpareigoti statytojus šalinti šio statybą leidžiančio dokumento atsiradimo padarinius ir vienu iš kitų Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog nesudėtingo statinio statybos atveju projektavimo sąlygos nėra privalomos. Ieškovas ieškinį grindė vien aplinkybe, kad supaprastintame projekte nebuvo pridėtas žemė sklypo bendraturčio trečiojo asmens P. K. sutikimas. Tačiau nei tuo metu galiojusio Statybos įstatymo, nei statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2002 neįtvirtino kartu su supaprastintu projektu pateikiamų dokumentų sąrašo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad toks sutikimas turėjo būti gautas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tvoros statyboje naudojami likę statramsčiai, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti statytoją nugriauti naują statinį ir sutvarkyti statybvietę yra nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog vadovaujantis STR 1.05.07:2002 29 punktu, statinio projektavimo sąlygos nustato statinio architektūros ir statybos sklypo urbanistinius reikalavimus, privalomus naujai statomiems statiniams, išskyrus nesudėtingus (tarp jų laikinus) statinius. Taigi, nagrinėjamu atveju statinio projektavimo sąlygų sąvadas neturėjo būti išduotas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtinta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka reiškia tai, kad šio žemės sklypo bendraturčiai yra pasiekę susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t.y. sutarę, kokią žemės sklypo dalį kiekvienas iš bendraturčių naudos ir valdys. Kadangi Statybos įstatymo 28-1 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo tvarką, nagrinėjamoje byloje statybą leidžiančio dokumento nepripažinus neteisėtu, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai nesirėmė minėta teisės norma. Reikalavimas įpareigoti statytoją nugriauti statinį gali būti reiškiamas kaip ultima ratio tik tuomet, kai nevykdomi statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų reikalavimai pašalinti neteisėta statybą kitais galimais būdais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. B. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atliko ne naują statybą, o senos tvoros rekonstrukciją, kuriai buvo gauti visų kaimynų, išskyrus P. K., sutikimai. Prašė priteisti iš ieškovo 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo bendraturčio sutikimo vykdant nesudėtingo statinio statybą būtinumo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad rekonstruotas nesudėtingas statinys – 8 metrų ilgio ir 1,5 metro aukščio tvora yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams (b.l. 5-8, 18, 20).

Apelianto teigimu, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniai pritarimai T. B. 2010 m. parengtam supaprastintam tvoros rekonstrukcijos projektui yra neteisėti, nes atsakovas K. B. nesudėtingo statinio – tvoros rekonstrukcijai neturėjo trečiojo asmens P. K., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio sutikimo.

Pagal Statybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) 3 straipsnio 1 dalį, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsniu, apibrėžiančiu statytojo teises ir pareigas, 3 dalimi, statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos CK ir kituose įstatymuose. CK 4.75 straipsnis įpareigoja bendraturčius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu.

Pagal STR 1.01.07:2002 (byloje vadovaujamasi STR 1.01.07:2002, galiojusio ginčo supaprastinto tvoros rekonstrukcijos projekto rengimo ir suderinimo metu) 1 priedo 2 lentelę „Inžineriniai statiniai“, tvora – ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m., <...> ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m., priskiriama I nesudėtingų statinių grupei. STR 12 punkte įtvirtintos nesudėtingiems statiniams taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys. Pagal STR 1.01.07:2002 12 punktą, nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje taikomos šios Statybos įstatymo išimtys: 12.1.1. rengiamas nesudėtingo statinio projektas (toliau - supaprastintas statinio projektas), kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas; 12.1.2. nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi tarnautojų, nurodytų 12.1.1 papunktyje, raštiški pritarimai - spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.7. punktą statinio projektas – šio reglamento nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statyti statinio sprendiniai pagal projekto dalis, skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma; sąvoka „statinio projektas“ reiškia statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto ar statinio supaprastinto projekto dokumentų visumą. Pagal to paties reglamento 6.12. punktą supaprastintas statinio projektas (toliau – Supaprastintas projektas) – sumažintos apimties projektas, skirtas nesudėtingam statiniui statyti, kai jis šios kategorijos statiniui yra privalomas. Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 punktą, privalomųjų dokumentų sudėtyje bendruoju atveju privalomi statytojo nuosavybės teisę ar kitokią teisę į žemę (statybos sklypą) ar vandens telkinį (ar jo dalį) patvirtinantys dokumentai, tarp jų – bendraturčių sutikimas, jei žemės sklypas, vandens telkinys priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vadovaujantis STR 1.01.07:2002 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ bendrosiose pastabose nurodyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. STR 1.01.07:2002 1 priedo bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 3 punkte nurodyta, kad 1 ir 2 lentelėse nurodyti nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kuriuos statytojas valdo nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu. Sisteminis aukščiau išdėstytų imperatyviųjų viešosios teisės normų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą atsakovas K. B., norėdamas rekonstruoti nesudėtingą statinį - tvorą, be kitų Statybos techniniame reglamente 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodytų reikalavimų, privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčio trečiojo asmens P. K. sutikimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti teiginiai, jog esant teismo patvirtintai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kuri reiškia, kad šio žemės sklypo bendraturčiai yra pasiekę susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, žemės sklypo bendraturčio P. K. sutikimo dėl ginčo tvoros rekonstrukcijos nereikia, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, nes kiekvieno bendraturčio dalis yra nemateriali (dalis teisėje). Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sutiktina, kad skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi bendraturtis naudojasi. Tačiau nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o atsiradus nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimo pagrįstam faktiniam pagrindui, bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka.

Iš valstybės įmonės ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad trečiajam asmeniui P. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 272/834 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad T. B. 2010 m. parengto supaprastinto tvoros rekonstrukcijos projekto sudedamoji dalis yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų raštiškas sutikimas dėl tvoros tarp ,,27 ir 29 namo kiemų“ rekonstrukcijos (b.l. 16, 17, 19). Teismui pateiktame (duomenys neskelbtini), namų gyventojų raštiškame pritarime tvoros rekonstrukcijai nėra trečiojo asmens P. K. sutikimo (b.l. 19). Kadangi statytojas K. B. nepateikė savivaldybės administracijos ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotiems valstybės tarnautojams žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visų bendraturčių raštiškų sutikimų dėl tvoros rekonstrukcijos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus 2010 m. liepos 26 d. rašytinis pritarimas (reg. 10-243), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto teritorinio poskyrio 2010 m. liepos 22 d. rašytinis pritarimas (reg. Nr. 311) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. liepos 29 d. rašytinis pritarimas (reg. Nr. 311) šiai rekonstrukcijai pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti išnuomoti ar pan.) draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija nuo 2011 m. liepos 19 d., galiojusi ieškinio padavimo metu), nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, kai statyba pradėta, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28-1 straipsnis, kurio 2 dalyje išvardyti tokios neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje nustatyta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas jo dalis ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), bet ir leisti pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, taip pat įpareigoti įgaliotas institucijas pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai), t. y. leisti įteisinti statybą. Pagal šią normą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas, spręsdamas klausimą ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvusią padėtį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovo K. B. atlikta tvoros rekonstrukcija iš esmės yra galima. Byloje nenustatyta, kad statybos darbai būtų atlikti nukrypsant nuo T. B. 2010 m. parengto supaprastinto tvoros rekonstrukcijos projekto, STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ginčo tvoros, kurios bendra ūkinė paskirtis yra užtikrinti gyvenamojo namo savininkų poreikių tenkinimą (CK 4.19 straipsnis), būklė dėl atliktų rekonstrukcijos darbų, kurių nedraudžia joks statybą reglamentuojantis teisės aktas, pagerėjo. Vadinasi, esant trečiojo asmens P. K. sutikimui, atsakovo K. B. atlikti rekonstrukcijos darbai būtų teisėti, ką teismo posėdyje patvirtino ieškovo atstovė (b.l. 93-94). Ieškovas nepaaiškino, kaip būtų apgintos trečiojo asmens P. K. teisės ir įstatymų saugomi interesai, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą K. B. per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti tvorą, esančią tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki rekonstrukcijos buvusi tvora būtų pastatyta neteisėtai ir tiek iki, tiek po rekonstrukcijos trukdytų trečiajam asmeniui P. K. naudotis bendrąja daline nuosavybe priklausančiu žemės sklypu.

Todėl vertinant nagrinėjamoje byloje nustatyto formalaus imperatyviųjų teisės normų pažeidimo pobūdį ir Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, kaip kraštutinės priemonės, santykį, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais darytina išvada, kad ginčo atveju įpareigoti atsakovus atstatyti (pertvarkyti) tvorą į iki savavališkos rekonstrukciją pradžios buvusią padėtį yra netikslinga, todėl esant galimybei tvoros rekonstrukcijai įteisinti, yra pagrindas atsakovui K. B. leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti reikiamą projektinę dokumentaciją, t.y. gauti trečiojo asmens P. K. sutikimą. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo P. K. nuomonės dėl to, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų rekonstruota tvora nepareiškė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybą (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio (statytojo) veiksmų poveikio jo teisėms, rekonstrukciją inicijuojantis bendraturtis turi atskleisti savo siekius, o bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį nesutinkančio bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Bendraturčiui nepagrįstai atsisakant duoti sutikimą bendraturčio (statytojo) atliktai rekonstrukcijai įteisinti, tik teismas, nustatęs, kad savo netinkamais veiksmais nesutinkantis bendraturtis pažeidė bendraturčio (statytojo) teisę likviduoti savavališkos statybos padarinius, gali nuspręsti leisti statybos darbus (rekonstrukciją) atlikti (įteisinti) be bendraturčio sutikimo. Atsižvelgus į tai, jog bendraturčių susitarimo arba ginčo tarp jų teismine tvarka išsprendimo procedūra gali užtrukti, atsakovui K. B. nustatytinas dvejų metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos trečiojo asmens P. K. sutikimui gauti. Atsakovui K. B. pateikus trečiojo asmens P. K. sutikimą, atsakovai Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija turės išduoti atsakovui K. B. naują statybą leidžiantį dokumentą – rašytinius pritarimus T. B. 2010 m. parengtam supaprastintam tvoros rekonstrukcijos projektui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, jog neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardytų asmenų lėšomis, jei nėra jų kaltės, tai savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, jų kaltės dalis, laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013). Byloje nustatyta, kad statytojas K. B. nepateikė visų žemės sklypo bendraturčių sutikimų tvoros rekonstrukcijos darbams atlikti, o rašytinius pritarimus supaprastintam statinio projektui išduodantys asmenys to nepareikalavo. Tačiau nesant duomenų, kad K. B. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, pateikęs neteisingus duomenis ar kitaip neteisėtai paveikęs statybą leidžiančio dokumento išdavimą, įvertinus tai, kad atsakovas K. B. statinio rekonstrukciją vykdė žemės sklypo dalyje, kuri jam priskirta naudoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimu, gavęs daugumos namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimus, darytina išvada, kad jo kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra ir jis pagal SĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra vienas iš asmenų, kuris teismo sprendimu gali būti įpareigotas likviduoti neteisėtos statybos padarinius. Todėl jeigu atsakovas K. B. per nustatytą dvejų metų terminą neįvykdys teismo reikalavimo gauti trečiojo asmens P. K. sutikimą tvoros rekonstrukcijai, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įpareigotini savo lėšomis per 3 mėnesius nuo termino suėjimo dienos atstatyti (pertvarkyti) tvorą į iki savavališkos rekonstrukciją pradžios buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos neįvykdžius minėto įpareigojimo, tai padaryti leistina ieškovui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai aiškino ir pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Aukščiau išdėstytais motyvais skundžiamas teismo procesinis sprendimas keistinas, ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, atsakovo K. B. reikalavimas priteisti iš ieškovo 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per dvejų metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka gauti bendraturčio trečiojo asmens P. K. sutikimą dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio nesudėtingo statinio – tvoros rekonstrukcijos.

A. K. B. per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos savo lėšomis per tris mėnesius nuo nurodyto dvejų metų termino suėjimo dienos atstatyti (pertvarkyti) tvorą, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), dalies, besiribojančią su esamais statiniais, į iki savavališkos rekonstrukciją pradžios buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstatyti (pertvarkyti) tvorą, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), dalies, besiribojančią su esamais statiniais, į iki savavališkos rekonstrukciją pradžios buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski