Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. U. 2016 m. liepos 7 d. apie 7.00 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais savo veiksmais O. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. U. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjas neatvyko nurodytu laiku, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Rašytiniame paaiškinime bei teismui pateiktame prašyme O. U. nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 2016-07-25 telefonu informavo teismą, kad į teismo posėdį negali atvykti, kadangi išvykęs į komandiruotę, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad O. U. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą 128 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas O. U. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (b.l. 2), teismui pateiktame prašyme nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, ir jo turimas vairuotojo pažymėjimas galioja (b.l. 9).Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 ((toliau- Įstatymas), pažeidimo padarymo metu galiojusi aktuali redakcija nuo 2016-07-01) 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, kad vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje reglamentuota, jog vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Bylos duomenys patvirtina, kad O. U. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2015-07-23 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per 1 metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta –

gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Kadangi O. U. nuo 2015-07-23 yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat jo kaltę ir pažeidimo padarymą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio E. M. tarnybinis pranešimas (b.l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 5) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. U. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį - asmuo vairavo automobilį neturėdamas Lietuvos Respublikos galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y. teisės vairuoti transporto priemones, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 31 metų amžiaus, dirbantis, nuo 2015-07-23 pastoviai gyvenančiam Lietuvoje (b.l73), į tai, kad jis anksčiau Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas (b.l. 6), duomenų apie teistumą nepateikta. O. U. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, O. U. skirtina minimali bauda, numatytos ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Taip pat tenkintinas O. U. išreikštas prašymas telefonu dėl baudos išdėstymo 2 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 30, 31, 128, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ , 313str. str.,

nutaria:

O. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ) baudą.

Vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, paskirtos 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ) baudos mokėjimą išdėstyti 2 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo mėnesį sumokant 144 eurus, 2016 m. spalio mėnesį sumokant 145 eurus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke N. B. Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16059411112).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.