Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-579-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
1A-235-579-2011
Teisminio proceso Nr.
24-1-00895-10-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. G.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Teisėjas Algimantas Šimkaitis Baudž. byla Nr. 1A-235-579/11Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 24-1-00895-10-3)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.1.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai R. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir R. B. priteista iš nuteistojo A. G. 1200 Lt žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010-07-27, apie 20¹⁰ val., Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė svetimą turtą – iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. B. (gim. 1992-12-07) rankų paėmė mobiliojo ryšio telefoną „S. E.“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Lt vertės), priklausantį R. B., ir jo negražino, tuo padarė R. B. 1000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei A. G. pagal BK 178 str. 2 d. paskirti 3 metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Skunde prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, o teismas įvertino tik nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Skunde teigiama, kad teismas nepilnai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumą, todėl netinkamai parinko bausmės vykdymo atidėjimą, kas laikytina per mažu bausmės dydžiu. Be to, skirdamas bausmę, teismas nesilaikė BK 61 str. 2 d. nuostatos, reikalaujančios be kita ko, bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o A. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji savo nuomonės dėl skundo neišsakė, paliko teismui spręsti.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

BK 178 str. 2 d. nurodyti alternatyvūs vagystę kvalifikuojantys požymiai: atviroji vagystė; vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; viešoje vietoje svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimas (kišenvagystė); automobilio vagystė. Jeigu veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., tiek įtarime, tiek ir kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, turi būti konkrečiai nurodoma, koks kvalifikuojantis požymis inkriminuojamas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte A. G. nei vienas iš BK 178 str. 2 d. dispozicijoje paminėtų kvalifikuojančių požymių nebuvo nurodytas.

Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. nurodo, koks turi būti kaltinamojo akto turinys. Šio straipsnio 3 punktas numato, kad jame be kita ko turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau šioje byloje prokuroras surašė A. G. BPK 219 str. 3 punkto iš esmės neatitinkantį kaltinamąjį aktą. Tuo jis ne tik nesilaikė BPK reikalavimų, bet ir pažeidė kaltinamojo (įtariamojo) teisę žinoti kuo yra įtariamas ir duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d.), žinoti kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma paminėto asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų santraukos (Teismų praktika Nr. 24, 274-275 psl.).

BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato, kad išnagrinėjus bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio jis yra panaikinamas ir byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 14 punkte nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) ir kt. Taigi, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas.

Visa tai įvertinus, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-06 nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui ne apeliacinio skundo motyvais, o apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai iš esmės nenagrinėjami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą Kauno m. apylinkės vyr. prokurorui.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Valdas VitunskasGytis Večerskas