- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-155-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00631-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. B., A. B., R. M.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Ramutė Budrytė
Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-155-493-2015
2015 m. kovo 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, gynėjoms advokatėms Singridai Samoškienei, Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. – 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
Bausmės subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo., ją atliekant pataisos namuose.
M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. S. ragų vagystės) išteisintas nustačius, kad jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos.
A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. – 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
Bausmės subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta bausmė - 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, kuri paskirta 2013-11-13 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisyklę, ir nustatyta galutinė bausmė, - 2 (dveji) m. terminuoto laisvės atėmimo, į kurią įskaičiuota atlikta dalis bausmės pagal 2013-11-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. S. ragų vagystės) išteisintas nustačius, kad jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos.
O. R. S. civilinis ieškinys tenkinti dalinai, priteista jai, O. R. S., trys tūkstančiai litų (3000 Lt)/868,86 EUR neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų R. M., M. B. ir A. B..
Pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš nuteistojo A. B. trys šimtai litų (300 Lt)/86,89 EUR valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo jam išlaidų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.
Minėtu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas R. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. ir A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupėje su R. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2013-09-01 apie 15.50 val., ieškodami kito pašalinio nukentėjusiajai asmens, atvirai ir neteisėtai, - prieš O. R. S. norą ir valią, stipriai traukdami duris ir tuo išlupdami iš vidaus užkabinto kablio tvirtinimą, įsibrovė į O. R. S. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., grasinančiai reikalavo pasakyti ar ji yra jų ieškomo asmens motina, kur yra šis asmuo.
Be to, M. B. ir A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupėje su R. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2013-09-01 apie 16.00 val. Vytauto g. 55, Vilkaviškio m., V. S. namų atvirame kieme, kitų asmenų akivaizdoje, - viešoje vietoje, elgdamiesi įžūliai ir rodydami nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, dėl telefoninio pokalbio metu kilusio žodinio ginčo, - iš asmeninių paskatų, tyčia užpuolė ir sudavė daugybinius smūgius kumštimis ir kojomis į veidą, galvą ir kt. kūno vietas D. S., po ko stojusiems jį ginti V. S. spyrė į veidą, V. S. spyrė į ranką ir sudavė kumštimi į galvą, taip bendrai mušdami padarė: D. S., - veido ir dešinės ausies sumušimą, kraujosruvą veide, V. S., - paviršinę muštinę žaizdą smakre, nežymiai sutrikdė D. S. ir V. S. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą V. S., taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, pagal LR BK 165 str. 1 d. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirti švelnesnę bausmę, pritaikyti BK 64¹ str. nuostatas, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Nurodo, pagal LR BK 165 str. 1 d. paskirta bausmė yra aiškia per griežta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog įsibrovimas į O. R. S. gyventąją patalpą buvo neplanuotas, be jokio tikslo, dėl neatsargumo. Savanoriškai sutinka atlyginti padarytą 3000 litų moralinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, nusikaltimas yra nesunkus, neturi pasekmių, tai yra turtas nesugadintas, nukentėjusioji pretenzijų neturi, su ja susitaikė, sutinka atlyginti moralinę žalą, todėl teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė LR BK 38 str. 1 d. nuostatų. Tai, jog yra padaręs keletą nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, nėra kliūtis jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nesutinka su paskirta bausme pagal LR BK 284 str. 1 d., nes byloje nustatyta, jog šį nusikaltimą sąmoningai ir tyčia išprovokavo pats nukentėjusysis D. S.. Nežiūrint to, jog viešosios tvarkos sutrikdymas įvyko dėl nukentėjusiojo kaltės, tačiau jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat visiškai atlygino padarytą žalą tiek nukentėjusiesiems tiesiogiai, tiek ligonių kasai dėl nukentėjusiųjų gydymo. Įvertinus šias aplinkybes, bei veikos sunkumą bei priežastis akivaizdu, jog jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežta ir neadekvati. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jis, o taip pat ir kiti kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę, visiškai atlygino žalą, įrodymų tyrimas nebuvo būtinas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 273 str. 1 d., 291 str. nuostatomis ir nepritaikė BK 64¹ str. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d. Įsibrovimas į O. R. S. gyvenamąją patalpą ir viešosios tvarkos sutrikdymas yra vientisa testinė veika, kurios metu padarė du nusikaltimus, todėl tai yra ideali nusikaltimų sutaptis, todėl teismas bausmes turėjo bendrinti vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis ir jas apimti. Pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmės dydis akivaizdžiai neatitinka nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos pavojingumo. Bylos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog teisingumo principo įgyvendinimą galima pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, pagal LR BK 165 str. 1 d. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirti švelnesnę bausmę, pritaikyti BK 64¹ str. nuostatas. Nurodo, pagal LR BK 165 str. 1 d. paskirta bausmė yra aiškia per griežta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog įsibrovimas į O. R. S. gyventąją patalpą buvo neplanuotas, be jokio tikslo, dėl neatsargumo. Savanoriškai sutinka atlyginti padarytą 3000 litų moralinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, nusikaltimas yra nesunkus, neturi pasekmių, tai yra turtas nesugadintas, nukentėjusioji pretenzijų neturi, su ja susitaikė, sutinka atlyginti moralinę žalą, todėl teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė LR BK 38 str. 1 d. nuostatų. Tai, jog yra padaręs keletą nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, nėra kliūtis jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nesutinka su paskirta bausme pagal LR BK 284 str. 1 d., nes byloje nustatyta, jog šį nusikaltimą sąmoningai ir tyčia išprovokavo pats nukentėjusysis D. S.. Nežiūrint to, jog viešosios tvarkos sutrikdymas įvyko dėl nukentėjusiojo kaltės, tačiau jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat visiškai atlygino padarytą žalą tiek nukentėjusiesiems tiesiogiai, tiek ligonių kasai dėl nukentėjusiųjų gydymo. Įvertinus šias aplinkybes, bei veikos sunkumą bei priežastis akivaizdu, jog jam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežta ir neadekvati. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jis, o taip pat ir kiti kaltinamieji pilnai pripažino savo kaltę, visiškai atlygino žalą, įrodymų tyrimas nebuvo būtinas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 273 str. 1 d., 291 str. nuostatomis ir nepritaikė BK 64¹ str. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d. Įsibrovimas į O. R. S. gyvenamąją patalpą ir viešosios tvarkos sutrikdymas yra vientisa testinė veika, kurios metu padarė du nusikaltimus, todėl tai yra ideali nusikaltimų sutaptis, todėl teismas bausmes turėjo bendrinti vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis ir jas apimti. Pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmės dydis akivaizdžiai neatitinka nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos pavojingumo, todėl nuosprendis keistinas.
Nukentėjusioji O. R. S. atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašo nuteistųjų M. B. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog nuteistieji į jos gyvenamąją patalpą įsibrovė tyčia, už padarytą žalą iš nuteistųjų negavo nei vieno lito, už sugadintą turtą jai neatlyginta, su nuteistaisiais ji nesusitaikė, be to iš jos dar buvo pavogti labai jai brangūs stirnos ragai, tačiau nepavyko įrodyti, jog tai padarė nuteistieji.
Teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėja advokatė Ramutė Budrytė ir A. B. gynėja advokatė Singrida Samoškienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti.
Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų M. B. ir A. B. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
Nuteistieji M. B. ir A. B. savo kaltės padarius veikas, numatytas LR BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., neginčija, tačiau abu nuteistieji nesutinka su pagal LR BK 165 str. 1 d. paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, be to jų atžvilgiu pritaikius BK 38 str. 1d., jie turėjo būti šioje dalyje nuo bausmės atleisti, per griežta bausmė yra paskirta pagal LR BK 284 str. 1d., netinkamai pritaikytas BK 63 str., nepagrįstai netaikytas BK 64¹ str. nuostatos, M. B. atžvilgiu nepagrįstai netaikytas BK 75 str.
Sutinkamai su LR BK 38 str., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistieji M. B. ir A. B. nors ir pripažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau su nukentėjusiąja O. R. S. nesusitaikė, žalos jai neatlygino ir nesusitarė dėl jos atlyginimo ar pašalinimo, M. B. ir A. B. veiką padarė neišnykus teistumui, todėl BK 27 str. 1 d. pagrindu, yra recidyvistai, todėl taikyti jų atžvilgiu BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra įstatyminio pagrindo.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems M. B. ir A. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, bausmes tinkamai individualizavo. Pagal LR BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi LR BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis.
M. B. ir A. B. yra nuteisti už asmens busto neliečiamumo pažeidimą. Už LR BK 165 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Apylinkės teismas už minėto nusikaltimo padarymą, M. B. skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o A. B. skyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnės instancijos teismo nuomone paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtos ir yra pakankamos, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, jos M. B. ir A. B. yra recidyvistai, tyčinę veiką įvykdė nepraėjus nei metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, ją įvykdė prieš nusenusią garbaus amžiaus moterį, elgiantis ne tik įžūliai, bet ir ciniškai, niekur nedirbo ir nebuvo registruoti darbo biržoje, taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių buvimą, kaltės formą, bei veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį.
M. B. ir A. B. taip pat yra nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą. Už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Apylinkės teismas už minėto nusikaltimo padarymą, M. B. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o A. B. skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnės instancijos teismo nuomone paskirtos abiems nuteistiesiems bausmės nelaikytinos per griežtos ir yra pakankamos, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, jos M. B. ir A. B. yra recidyvistai, tyčinę veiką įvykdė nepraėjus nei metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, niekur nedirbo ir nebuvo registruoti darbo biržoje, ją įvykdė prieš vieną kitą bandžiusius ginti Stulgių šeimą, taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių buvimą, bei veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį. Nustatyta, jog M. B. ir A. B., kartu su R. M. po dvi inkriminuotas veikas įvykdė skirtingu laiku ir vietoje, skirtingais veiksmais, prieš kitus asmenis, dėl ko jų nusikalstamos veikos negali būti laikomos jų idealia sutaptimi, todėl paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu nustačius, jog tai yra realioji nusikalstamų veikų sutaptis.
LR BK 64¹ straipsnyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Nustatyta, jog baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ji nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikyti nuteistųjų M. B. ir A. B. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į paminėtą, pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog manyti, kad M. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, pagrįstai jam netaikytos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes M. B. ir A. B. nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmes tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurio nelaikytinos aiškiai per griežtos. Kadangi baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tai teismas pagrįstai jų atžvilgiu netaikė 64¹ str. nuostatų. Bendrindamas bausmes pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, pažeidimų bendrinant bausmes nenustatyta. Taikyti M. B. ir A. B. pagal LR BK 165 str. 1 d., BK 38 str. 1 d. nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. B. išlaidas iki 2015 m. sausio 28 d. sudaro 17,37 EUR, o A. B. - iki 2015 m. sausio 28 d. sudaro 67, 51 EUR. LBPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų M. B. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.