Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (43 b. l.) nurodė, jog pritaria V. M. pareiškimui dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo, kadangi nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą bus įgyvendinti vieni iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos principų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tikslinga nustatyti tėvystę tikslu apginti vaiko teisę į socialines garantijas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Iš gimimo liudijimo (4 b. l.) matyti, kad S. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina įrašyta pareiškėja V. M., įrašų apie tėvą nėra. Iš mirties įrašo Nr. 29 (6 b. l.) , išduoto Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, matyti, kad A. V. (duomenys neskelbtini) mirė.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga“, kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę.

Pareiškėja V. M. paaiškino, kad ji su savo buvusiu sutuoktiniu R. M. santuoką nutraukė 1994 metais. Po santuokos nutraukimo su savo nepilnamečiu sūnumi M. M. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) esančią močiutės sodybą. 1996 metais ji pradėjo gyventi su A. V., kuris atsikraustė pas ją, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį apie 14 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra S. M.. A. V. pripažino, kad yra jos tėvas, mylėjo dukrą, tačiau dėl jai pačiai nesuprantamų priežasčių A. V. dukters gimimo liudijime tėvu nebuvo įrašytas. Pripažįsta, kad taip atsitiko dėl jos ir A. V. aplaidumo. Jiems gyvenant kartu, A. V. dirbo ŽŪB „Gryžuva“ traktorininku, duodavo pinigų įvairioms reikmėms, taip pat ir dukters išlaikymui. (duomenys neskelbtini) A. V. mirė, todėl ji kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas, ne tik dėl to, kad dukra gautų našlaičio pensiją, bet ir tam, kad vaiko gimimo liudijime tėvu būtų įrašytas tikrasis tėvas.

Liudytoja Z. S. parodė, kad ji nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja – jos pusseserės dukra. V. M., išsiskyrusi su savo vyru, atsikraustė gyventi į savo senelių namus (duomenys neskelbtini), po kurio laiko pas ją apsigyveno A. V., su kuriuo ji išgyveno apie 14 metų, susilaukė dukters Simonos. Kai V. M. ir A. V. pradėjo gyventi, A. V. dirbo traktorininku ŽŪB „Gryžuva“. Alfonsas niekada neneigė, kad Simona yra jo dukra, ją vedžiodavosi kartu su savimi, vadino dukra. Niekam niekada nebuvo kilę abejonių, kad Simona ne A. V. vaikas, Simona net panaši į jį.

Liudytojas V. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos V. M. kaimynystėje, parodė , kad A. V. buvo kilęs iš gretimo (duomenys neskelbtini). Su V. M. kartu gyveno daug metų, gyveno kaip šeima, kartu dirbdavo įvairius ūkio darbus, sodindavo daržus. Po kelių metų susilaukė dukters Simonos. Alfonsas su dukra eidavo pasivaikščioti, žaisdavo kieme, nešiodavo mergaitę ant rankų. Iš jo elgesio matėsi, kad jis dukrą tikrai myli.

Liudytojas K. V. parodė, kad jo brolis A. V. gyveno kartu su V. M., jos namuose. Kai jų šeima per šventes suvažiuodavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini), V. į tėvų namus ateidavo su dukra Simona. Jis pripažino Simoną savo dukra. Simona vadindavo Alfonsą tėčiu.

Liudytojas V. V. parodė, kad jo brolis A. V. daug metų gyveno su V. M., kartu gyveno, kai ji buvo nėščia, kartu gyveno gimus Simonai. Alfonsas, būdamas blaivus, pripažino, kad Simona yra jo dukra, išgėręs, sakydavo, kad tai ne jo vaikas, tačiau išsiblaivęs vėl tvirtindavo priešingai.

Liudytojas M. M. parodė, kad jo mama pradėjo gyventi kartu su A. V., kai sesuo Simona dar nebuvo gimusi, apie 12-14 metų išgyveno drauge. Gyveno kaime, senelių sodyboje. Iš Alfonso elgesio matėsi, kad jis myli Simoną, jis žaisdavo su ja, nešiodavo ją ant rankų. A. S. vadindavo dukra, Simona jį tėčiu.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra V. M. brolis, nuo vaikystės pažinojo ir A. V.. Jis kartu su Albina, kurios pavardės neprisimena, krikštijo sesers mergaitę Simoną Kelmės bažnyčioje. Krikštynas šventė Kelmėje, name, kur gyveno jų mama. Krikštynose A. V. nedalyvavo. Toks elgesys jo nenustebino, nes A. V. buvo savotiškas žmogus, uždaro būdo, nemėgdavęs įvairių viešų renginių, susitikimų su mažai pažįstamais žmonėmis, oficialių įstaigų. Jis ne kartą lankėsi V. M. namuose, kur ji kartu gyveno su A. V., girdėjo, kaip Simona vadindavo Alfonsą tėčiu, Alfonsas niekada nėra pasakęs, kad Simona ne jo vaikas.

Apklausta teismo posėdžio metu nepilnametė S. M. paaiškino, kad ji A. V. pažinojo kaip savo tėtį, kai jis mirė, jai buvo penkeri metai. Ji prisimena, kaip tėtis žaisdavo su ja, nešiodavo ją ant pečių, vesdavosi pasivaikščioti, į svečius pas savo gimines. Tėtis jai padarė supynes kieme. Prisimena tėtį šeimininkaujantį namuose – kuriantį krosnį, besitvarkantį kieme.

Pareiškėjos pateiktose foto nuotraukose (65 b. l.), kaip ji pati nurodė ir patvirtino liudytojas S. V., – yra užfiksuotas A. V. su vaiku – Simona - ant rankų, sėdintis šalia V. M. ir jos tetos, V. M. su mažamete dukra Simona prie A. V. kapo.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja V. M. ir A. V. ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu gimė S. M., kurią A. V. laikė savo dukra, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tėvystės neįteisino. Vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendras gyvenimas prieš vaiko gimimą ir jam gimus pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tėvu nurodytas A. V. pripažino tėvystę. Gyvenimas šeimoje su vaiko motina ir vaiku yra svarus įrodymas, patvirtinantis tėvystės pripažinimą, įrodantis, vaiko išlaikymą, auginimą ir auklėjimą. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad A. V. pripažino, esąs pareiškėjos dukters Simonos tėvu, vadino ją dukra, mylėjo. S. M. teisme patvirtino, kad ji pažinojusi A. V. kaip savo tėvą, su kuriuo gyveno, kuris ja rūpinosi ir augino.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad S. M. turi teisę žinoti savo tėvą ir šią teisę realizuoti, šią teisę sąlyginai išviešinant, t. y. deklaruojant ją oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraše, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iš to kylančias teises bei pareigas. Kadangi S. M. nepilnametė, todėl pagrįstai su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės - nustatymo kreipėsi jos atstovė pagal įstatymą – motina.

Kadangi pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant jos bylinėjimosi išlaidas valstybei 100 procentų (14 b. l.), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą našlaičio pensijos gavimo tikslu bei vaiko teisės žinoti savo tėvą tikslu, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas S. M. yra A. V. dukra.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.