Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu V. R. nubaustas pagal ATPK 188 straipsnį už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, vykdė pinigų rinkliavą iš gyventojų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Skunde paaiškino, kad bauda jam buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pagal 2009-05-20 įgaliojimą Nr. JUS 75 jis yra vienintelis ir teisėtas daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų įgaliotinis. Įgaliojimas yra suteiktas UAB „Žvaigždžių namai“. Ši įmonė rinko rinkliavą, todėl, pareiškėjo nuomone, bauda turėtų būti skirta UAB „Žvaigždžių namai“, o ne fiziniam asmeniui – pareiškėjui. Rinkliava už teisines paslaugas buvo renkama iš gyventojų teisėtai, apmokėjimas už suteiktas paslaugas buvo fiksuojamas UAB „Žvaigždžių namai“ apskaitoje.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato septintojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados tyrėjas A. T. surašė 2009-07-01 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P368714 V. R. už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, vykdė pinigų rinkliavą iš gyventojų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 6-7, 100). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-09-03 nutarimu Nr. A11-4415 V. R. paskirta 200 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje (b. l. 11, 46).

ATPK 188 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, –užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17- 101/2007; procesinio sprendimo kategorija 37).

Pareiškėjas savo, kaip įmonės UAB „Žvaigždžių namai“ atstovo, teises kildina iš 2009-05-20 Įgaliojimo Nr. JUS 75. Šiuo įgaliojimu daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai pavedė UAB „Žvaigždžių namai“ atstovauti ir ginti jų interesus bei teikti įvairias teisines paslaugas (b. l. 13-18). Laikytina, kad šiuo dokumentu buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria, kaip apibrėžiama Civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalyje, viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Sutartį pasirašė UAB „Žvaigždžių namai“ direktorius V. R. bei daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovai B. R., E. P. ir V. R.. Nors byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad šie asmenys yra įgalioti atstovauti minėtų daugiabučių namų savininkų interesus, tačiau prie sutarties yra daugiabučių namų savininkų sutikimai su parašais. Įgaliojime yra numatyta, kad visi bendrijos nariai sutinka apmokėti už paslaugas po 450 Lt ir PVM. Ši suma turi būti apmokama per 7 darbo dienas nuo sąskaitos-faktūros pateikimo. Sutartį pasirašę gyventojai jos neginčijo. Iš viso pasirašė 103 trijų namų gyventojai, kiekvienas jų įrašė, jog sutinka su išdėstytu tekstu, tame tarpe ir įsipareigojimu atlyginti už teisines paslaugas. Šie asmenys sąraše įvardinti kaip UAB „Žvaigždžių namai“ klientai. Vykdydamas įgaliojimą V. R. rengė dokumentus, rūpinosi jungtinės veiklos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 19-23), susirašinėjo bendrijos steigimo reikalais (b. l. 24, 32-33). PVM sąskaita-faktūra Nr. JUS75, kurią apmokėjo E. J., išrašyta ne V. R., o UAB „Žvaigždžių namai“ vardu (b. l. 38). UAB „Žvaigždžių namai“ yra veikianti bendrovė, registruota juridinių asmenų registre.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. R. veikė siekdamas teisėto tikslo – organizuodamas namų administravimo formos pakeitimą. Nors jo pateiktas įgaliojimas yra surašytas teisiškai neraštingai, tačiau vien ši aplinkybė nedaro jo niekiniu sandoriu, ir teismas tokių sandorio negaliojimo pasekmių negali taikyti savo nuožiūra. Niekiniais sandoriais laikomi tik tie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešai tvarkai ar gerai moralei. Prieštaravimas gerai moralei suprantamas gana siauriai. Civilinio kodekso komentare aiškinama, kad tokiais sandoriais gali būti laikomi sandoriai, susiję su prostitucija, žmogaus organų pardavimu ir panašiai. Šiuo atveju jokių tai primenančių aplinkybių nustatyti negalima. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 7 punktas kiekvienam bendrijos nariui suteikia teisę be jokių sąlygų išstoti iš bendrijos. Tad bet koks organizavimas pasinaudoti šia teise nėra draudžiamas. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pareiškėjo pasirinkta galimybė – jungtinės veiklos sutarties sudarymas, yra leidžiama įstatymu.

Kitos aplinkybės – sandorio atitikimas jį pasirašiusių asmenų valiai, apgaulė, suklaidinimas, įgaliojimų tinkamumas yra aplinkybės įrodinėtinos civiliniame procese sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo. Tokiu atveju taikomos Civiliniame kodekse numatytos sandorių negaliojimo pasekmės, bet ne administracinė atsakomybė. Gyventojai, laikantys sudarytą sutartį neteisėta, gali ginčyti sandorį Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1.78 – 1.96 straipsniai) bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad V. R., rinkdamas pinigus už suteiktas teisines paslaugas, veikė ne kaip DNSB „Žvaigždžių lyra“ atstovas, bet kaip UAB „Žvaigdžių namai“, teikusios paslaugas pagal pavedimo sutartį, direktorius. Tai patvirtina ir sąskaitos faktūros, išrašytos už administravimą ir teisines paslaugas UAB „Žvaigždžių namai“ vardu bei kasos pajamų orderiai (b. l. 77-80, 87-88, 97).

Teismas daro išvadą, kad V. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl byla nutrauktina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys ir į esminius protokolo bei nutarimo trūkumus, kurie neleistų teismui priimti sprendimo. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikianti teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2008-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009 ).

Šiuo atveju nei 2009-07-01 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. P368714 (b. l. 6-7, 100) nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-09-03 nutarime Nr. A11-4415 (b. l. 11, 46) nebuvo nurodyta, kokias konkrečias teisės aktų normas pažeidė V. R.. 2009-07-01 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. P368714 V. R. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

V. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-09-03 nutarimą Nr. A11-4415, kuriuo V. R. paskirta 200 Lt bauda ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.