Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-24926-23, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai J. M., o būtent: 2023 m. liepos 5 d., apie 22 val. 40 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pelenine sudavė savo dukrai J. M. į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. M. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis gyvena kartu su sutuoktine R. M., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jų dukra J. M.. 2023 m. liepos 5 d. dienos metu dirbo kartu su draugu. Po darbų su draugu išgėrė degtinės butelį, 0,7 l talpos. Degtinę gėrė dviese, pavėsinėje. Išgėrus degtinės butelį jis parėjo į namus. Nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, į namus grįžo dukra J. M. Ji buvo stipriai neblaivi. Grįžusi dukra pradėjo priekaištauti, kad kieme priversta malkų, kad negali praeiti. Jis dukrai pasakė, kad malkos reikalingos kūrenimui. Dukra pasakė, kad nereikia kūrenti, nes vis tiek namus nugriaus. Dukros išsakomi priekaištai jį labai supykdė, todėl paėmė nuo stalo peleninę ir dukrai vieną kartą sudavė per galvą. Nuo suduoto smūgio dukrai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis tada uždėjo dukrai rankšluostį ant galvos, kad sustabdyti kraujavimą. Dukra tuo metu pasiėmė telefoną ir paskambinusi iškvietė policijos pareigūnus (e. b. l. 96-99).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu L. M. ir motina R. M. 2023 m. liepos 5 d. visą dieną nuo ryto vartojo alkoholį. Tėvas alkoholį vartojo kartu su ja, motina alkoholio nevartojo. Jautėsi labai apsvaigusi ir matė, kad tėtis taip pat labai apsvaigęs. Bevartojant alkoholį, tiksliai nepamena, bet su tėvu sukonfliktavo ir jis tapo labai agresyvus. Buvo apie 22 val. 40 min., kai vis dar konfliktuojant su tėvu, jis tame kambaryje, kur vartojo alkoholį nuo staliuko paėmė stiklinę peleninę ir su ja vieną kartą trenkė per galvą. Jai tas smūgis buvo labai skaudus, jį skalėje vertintų 7-8 balų. Po to smūgio, ji susiėmė už galvos ir pastebėjo, kad jai iš tos vietos bėga kraujas, todėl nieko nelaukusi paėmė savo telefoną iškvietė policiją. Ji pati tėvui jokių smūgių nesudavė (e. b. l. 62-63).

- PRĮR įvykio suvestinės duomenyse užfiksuota, kad 2023 m. liepos 5 d., 22 val. 50 min., J. M. pranešė, kad ją muša tėvai (e. b. l. 5-9);

- tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio matuokliu L. M. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, J. M. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas (e. b. l. 10-11);

- įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama apžiūra. Įvykio vieta yra geltonos spalvos medinis gyvenamasis namas. Pro medines rudos spalvos duris įeinama į prieangį, iš jo pro kairėje esančias rudos spalvos duris patenkama į virtuvę. Virtuvė apstatyta baldais. Virtuvės viduryje stovi stalas ant kurio matosi išgertuvių požymiai. Stalo viduryje padėta stiklo peleninė, kuri yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Peleninė paimta, supakuota plastikiniame pakete pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu namuose išmėtytų daiktų, kraujo ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (e. b. l. 22-24, 25-30)

- asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodyta, kad apžiūrint J. M., viršugalvyje matosi žaizda (e. b. l. 34-36, 37-39);

- daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėje užfiksuota peleninės, kuria buvo sužalota J. M., apžiūra (e. b. l. 40-41, 42-44). Po apžiūros peleninė 2023 m. liepos 10 d. nutarimu perduota saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambariui (e. b. l. 45-46).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. M., tyčia vieną kartą pelenine sudavė dukrai J. M. į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 123-126).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. L. M. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, neteistas, tačiau prieš dukrą smurtavo ne pirmą kartą, kadangi 2021 m. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (e. b. l. 106-108, 109-111), vieną kartą baustas administracine tvarka (e. b. l. 114-115). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. M. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis), paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis L. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 5 d. 23 val. 30 min. iki 2023 m. liepos 7 d. 12 val. 27 min. (e. b. l. 77-82, 83-85), t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 103-105).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peleninė, saugoma (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti L. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. liepos 5 d. 23 val. 30 min. iki 2023 m. liepos 7 d. 12 val. 27 min., t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginti keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – L. M. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peleninę, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti L. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.