Kauno apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-907-1132/2024 Baudžiamoji byla Nr. M1-970-1189/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29466-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.10.12 (S)

2024 m. gegužės 31 d.

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio Psichikos sveikatos centro įgaliotajai atstovei Z. S.,

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, Ž. R. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

neviešame teismo posėdyje išsprendė klausimą dėl Ž. R. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Ž. R. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio teikimas dėl Ž. R. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo bei gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo, kuriuo rekomenduojama Ž. R. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo bei gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

Teikime nurodoma, kad Ž. R. psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, su medikamentiniu gydymu sutiko, vaistus vartojo reguliariai. Agresijos, konfliktų, lankantis psichikos sveikatos centre nebuvo pastebėta, todėl rekomenduojama spręsti klausimą dėl Ž. R. priverstinio stebėjimo bei gydymo ambulatorinėmis sąlygomis nutraukimo. Diagnozė – kliedesinis sutrikimas (F22.0).

Teismo posėdžio metu viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centro įgaliotoji atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad Ž. R. liga – kliedesinis sutrikimas, nėra greitai išgydoma. Ji pasireiškia tuo, kad gali būti girdimi kažkokie balsai, bet vartojant vaistus ligą galima kontroliuoti. Ž. R. yra labiau uždaras, laiką leidžia telefone, ilgai miega ir nėra linkęs eiti į žmones. Mieguistumas gali būti vaistų poveikis. Pavojingumo visuomenei kaip ir nėra, ir nors to garantuoti negalima, tačiau jis gyvena su mama, jos paliepimų Ž. R. klauso ir geranoriškai vartoja vaistus, nes pats teigia, kad be vaistų jam yra blogai. Kai jis ateina į gydymo įstaigą, ateina švarus, ramus ir atsako į visus užduodamus klausimus. Jis savo ligą pripažįsta, supranta, kad reikės gydytis visą gyvenimą ir vartojant vaistus jo būklė yra stabili. Nutraukus gydymą jis turės vieną kartą per mėnesį ateiti į gydymo įstaigą išsirašyti vaistus.

Teismo posėdžio metu Ž. R. gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi Ž. R. mama juo rūpinasi, jis supranta, kad turi ligą ir vartoja vaistus. Nėra linkęs eiti į visuomenę, veda uždarą gyvenimo būdą, o priverstinis gydymas yra skirtas, kad asmuo vartotų vaistus ir jo pavojingumas visuomenei būtų mažas.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, Ž. R. ir nukentėjusioji K. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl teikimas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje ir BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamajame įstatyme, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi du kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, yra asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio teikimo bei gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros akto nustatyta, kad Ž. R. diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. Ž. R. psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, su medikamentiniu gydymu sutiko, vaistus vartojo reguliariai. Agresijos, konfliktų, lankantis psichikos sveikatos centre nebuvo pastebėta.

Teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė paaiškino, kad Ž. R. supranta savo ligą, ją pripažįsta, reguliariai ir geranoriškai vartoja vaistus, gyvena kartu su mama ir yra jos prižiūrimas. Šiuo metu jo būklė, esant medikamentų poveikiui, yra stabili, pavojingumo visuomenei iš esmės nėra, nes jis veda uždarą gyvenimo būdą, nėra linkęs eiti į visuomenę.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes dėl Ž. R. dabartinės psichikos sveikatos būklės, yra akivaizdu, kad toliau taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis netikslinga, nes jo psichikos būklė yra stabili ir toliau gydant nebepasikeis, nes jo liga yra nepagydoma. Tai reiškia, kad ambulatorinio stebėjimo bei gydymo tęsimas šiuo atveju negali būti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu. Ž. R. psichika šiuo metu yra tokia, kuri leidžia jam gyventi mamos priežiūroje, jis supranta vaistų naudą ir juos vartoja reguliariai.

Atsižvelgiant į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos pateiktus duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, į tai, kad Ž. R. šiuo metu nėra socialiai pavojingas, teismas sprendžia, kad tikslinga Ž. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Nutraukti Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) poliklinikoje – taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.