Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti -motinystės atostogose, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), teista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį – bauda (50 MGL) 2500 eur.;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. B. 2021 m. lapkričio 15 d. 19.36 val. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė, kad sukonfliktavo su sugyventiniu, kuris pranešėjai spyrė iš kojos, o atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjams, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingą įskundimą, surašant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir apklausiant ją kaip pareiškėją (liudytoją), pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2021 m. lapkričio 15 d. apie 19.20 val. prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu su savo šeimos nare-sugyventine E. B. metu, tyčia dešine ranka apglėbdamas suėmė jos dešinę ranką dilbio srityje, suspaudė, o paleidęs iš karto savo dešinės kojos pėda, apauta batu, keturis kartus spyrė į jos dešinę koją blauzdos srityje, tada ranka jai sugriebė už jos plaukų netoli kairio smilkinio, tampė plaukus, kas sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39954-21 dėl BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji E. B. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, neginčija kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, teigė, kad turėjo problemų su savo draugu D. K., nes jis buvo išėjęs iš namų ir kelias dienas negrįžo, todėl ji pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą, nes norėjo, kad D. K. negertų alkoholio su draugais ir nenusikalstų, o grįžtų namo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė, tuomet juos geriau atsiminė.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamosios E. B. parodymus, kur ji parodė, kad ji 2021 m. lapkričio 15 d. bendravo telefonu su savo sugyventiniu D. K., prašydama jo grįžti į jų bendrus namus, kadangi jis jau keletą dienų nebuvo grįžęs, šis nurodė, kad šiandien negrįš ir nežino kada grįš. Kiek jai buvo žinoma su juo kartu buvę draugai taip pat jį nuteikinėjo negrįžti. Tai sužinojus, tos pačios dienos vakare nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad jis ten būna. Nuvykus tuo adresu bandė pabendrauti su (duomenys neskelbtini), tačiau jisai jos neįsileido, bendravo per uždarytas duris, jai liepė eiti iš čia dėl to ji jam pasakė, kad iškvies policiją, jei jis su ja negrįš namo. To nepadaręs, ji apie 19 val. 20 min. paskambino pagalbos numeriu 112 pranešdama, kad (duomenys neskelbtini), ją sugyventinis muša. Iki atvykstant policijos pareigūnams ji save susižalojo. Atvykus pareigūnams, (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką ir jam girdint ji pareigūnams nurodė, kad šiuos sužalojimus padarė jai jisai. (duomenys neskelbtini) tai neigė. Pareigūnams nurodė, kad šiuo metu pareiškimo rašyti nenori, pateiks jį per policijos elektroninių paslaugų sistemą "www.epolicija.lt". Jai dar būnant minimu adresu ji matė, kad (duomenys neskelbtini) paleido ir jai pasiūlė ją parvežti namo, tačiau ji nurodė, kad grįš viena su taksi. Nuvažiavus iki Centro ji su taksi grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Grįžo atgal dėl to, kad policijos pareigūnai jo nesulaikė ir paliko būti tuo adresu, kuriame ji siekė , kad jis ten nebūtų. Grįžus atgal, būdama viešojo transporto stotelėje, ji pasidarė naujų sužalojimų ir iškvietė vėl policijos pareigūnus skambinant trumpuoju numeriu 112, kad jos sugyventinis ją vėl sumušė. Ik šio skambučio su (duomenys neskelbtini) nebendravo, tai kad grįžo atgal jisai nežinojo, kadangi žinojo, jog sužinojęs jis būtų jai policiją iškvietęs. Atvykus tiems patiems policijos pareigūnams, ji jiems nurodė, kad išvažiavus pirmą kartą ji vėl grįžo norėdama jį parsivežti namo, tačiau jis išėjęs, dabar nepamena ar nurodė, kad lauke, jisai ją vėl sumušė. Tuo metu pareigūnai išsikvietė (duomenys neskelbtini), kuris neigė, kad ją mušė. Jai buvo iškviesti medikai, kurie ją išsivežė į LSMU KKL P. B. ligoninėje ją atvykę pareigūnai apsiklausė, kadangi pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ji žinojo, kad už melagingus parodymus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai žinodama apklausos metu teigė, kad ją (duomenys neskelbtini) sumušė, nors žinojo, kad tuos sumušimus pasidarė pati, savo veiksmus suprato. Policiją kvietė abu kartus dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nebegalėtų būti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ten gyvena (duomenys neskelbtini) pusseserė ir jos vaikinas, kuris vykdo vagystes ir į nusikalstamas veikas ir gali įtraukti ir (duomenys neskelbtini). Dėl savo elgesio labai gailisi. (b.l 51-54)

Kaltinamosios E. B. padaryta nusikalstama veika be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

2022 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Policijos registruojamų įvykių registre informacijoje apie įvykį ROIK: 01210007352741 E. B. pranešė apie smurto artimoje aplinkoje atvejį pastarosios atžvilgiu. Šio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39954-21, kuriame E. B. melagingai pranešė apie įvykio aplinkybes ir davė melagingus parodymus. (b.l 8-14)

2022 m. liepos 15 d. įtariamosios E. B. apklausos protokolu nustatyta, kad ji pilnai pripažino savo kaltę dėl melagingo pranešimo ir patvirtino aplinkybes (b.l 51-54).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės dėl E. B. kaltės pasitvirtino. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad E. B. tikrai žinojo, jog nusikaltimo, apie kurį ji policiją informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas dėl smurto artimoje aplinkoje neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekė, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją policijos įstaiga gautų ir kaip nors į ją reaguotų, taigi, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Ji aiškiai suvokdama tokio policijos pareigūnams pateikto pareiškimo apie išgalvotą smurtą artimoje aplinkoje esmę, E. B. pagal jos pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie nebūto smurto artimoje aplinkybes ir norėjo taip veikti, taig,i veikė tiesiogine tyčia. Darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamoji E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai bei įrodyta virš aptartų įrodymų visuma.

IV. Bausmės motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į E. B. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Skirdamas bausmę E. B., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji Lietuvos Respublikoje teista (1 t., b.l. 22-24), administraciniai teisės pažeidimai - bausta ( 1 t. b.l.37-39). Psichiatrinis gydymas, įskaita – neregistruota, priklausomybės ligų gydymas, įskaita -neregistruota ( b.l. 32-34).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji suvokdama nusikalstamos veikos darymo pasekmes, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti, kad šiuo metu E. B. yra vaiko auginimo atostogose ir negali dirbti viešųjų darbų, o baudos neišgalėtų sumokėti dėl blogos materialinės padėties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytas lengvinančias atsakomybę aplinkybes, nustatytina artima šios bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys) bei taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (be intensyvios priežiūros), skiriant tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, E. B. elgesį bei mažamečių vaikų turėjimas, rodo, kad kaltinamosios resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jos nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamosios asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamosios asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, jos elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. B. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendžio vykdymą - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.