Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės skyriaus prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo

BUAB „S“ (duomenys pakeisti) administratoriaus UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys dėl 70 000 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Taip pat nuosprendžiu A. S. baudžiamoji byla pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl neatsiskaitymo su UAB „M“ (duomenys pakeisti)), pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl neatsiskaitymo su UAB „R“ (duomenys pakeisti)), pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl neatsiskaitymo su UAB „K“ (duomenys pakeisti)), pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl neatsiskaitymo su UAB „H“ (duomenys pakeisti)), pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl neatsiskaitymo su AB „L“ (duomenys pakeisti)), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pagal BK 209 straipsnį, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. UAB „M“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys dėl 63 706,33 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „R“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys dėl 75 559,36 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „K“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys dėl 5 825,73 Lt turtinės žalos atlyginimo, AB „L“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys dėl 165 783,07 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) yra sunkioje ekonominėje padėtyje ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti nekilnojamąjį turtą, 2007 m. gruodžio 28 d. Mažeikiuose UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su V. J. preliminarią kotedžo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu įsipareigojo už 400 000 Lt nupirkti iš V. J. kotedžą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip per tris metus skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, bei įsipareigojo išmokėti sutartą sumą laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, o tuo atveju, jeigu pasibaigus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties laikui UAB „S“ (duomenys pakeisti) atsisakytų pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį gautas avansas būtų negrąžinamas, ir pagal šią sutartį UAB „S“ (duomenys pakeisti) V. J. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. liepos 23 d. per įmonės kasą grynais išmokėjus 182 100 Lt, 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) raštu informuodamas V. J., kad atsisakė preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 182 100 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti nekilnojamąjį turtą, 2008 m. sausio 3 d. Mažeikiuose UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su R. G. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu įsipareigojo už 82 000 Lt nupirkti iš R. G. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip per tris metus skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, bei įsipareigojo išmokėti sutartą sumą laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, o tuo atveju, jeigu pasibaigus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties laikui UAB „S“ (duomenys pakeisti) atsisakytų pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį gautas avansas būtų negrąžinamas, ir pagal šią sutartį UAB „S“ (duomenys pakeisti) R. G. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. per įmonės kasą grynais išmokėjus 70 100 Lt, 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) raštu informuodamas R. G., kad atsisakė preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 70 100 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“, (duomenys pakeisti) įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti nekilnojamąjį turtą, 2008 m. sausio 4 d. Mažeikiuose UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su G. P. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu įsipareigojo už 130 000 Lt nupirkti iš G. P. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip per tris metus skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, bei įsipareigojo išmokėti sutartą sumą laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, o tuo atveju, jeigu pasibaigus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties laikui UAB „S“ (duomenys pakeisti) atsisakytų pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį gautas avansas būtų negrąžinamas, ir pagal šią sutartį UAB „S“ (duomenys pakeisti) G. P. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. liepos 19 d. per įmonės kasą grynais išmokėjus 109 300 Lt, 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) raštu informuodamas G. P., kad atsisakė preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 109 300 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti nekilnojamąjį turtą, 2007 m. gruodžio 28 d. Mažeikiuose UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su E. L. (dabar G.) preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu įsipareigojo už 250 000 Lt nupirkti iš E. L. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsipareigojo išmokėti sutartą sumą laikotarpyje iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, 2008 m. liepos 25 d. 1 priedu prie preliminarios sutarties pakeitė 2007 m. gruodžio 28 d. sutarties sąlygas, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka butą už 200 000 Lt, ir pagal šią sutartį bei jos priedą UAB „S“ (duomenys pakeisti) E. L. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d. per įmonės kasą grynais išmokėjus 200 000 Lt, ir 2008 m. rugsėjo 22 d. pasirašius notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, kad butas parduotas už 200 000 Lt, o pagal 2008 m. spalio 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „S“ (duomenys pakeisti) pardavė E. L. tą patį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 130 000 Lt, šiais veiksmais per 26 kalendorines dienas UAB „S“ (duomenys pakeisti) be jokių pateisinamų priežasčių prarado 70 000 Lt, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 70 000 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), įmonės nemokumas didėja (2009-02-18 pradelsti įsipareigojimai 1 718 345 Lt, balansinė turto vertė 460 696 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų atlikti remonto darbų, 2008 m. spalio 21 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su V. I. gamybinių patalpų remonto (betonavimo) darbų sutartį, pagal kurią rangovas V. I. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (betonavimo) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 11 300 Lt, V. I. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 28 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509502 išmokėjo V. I. 11 300 Lt,

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio 3 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su V. I. gamybinių patalpų remonto (statybos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas V. I. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (statybos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 14 700 Lt, V. I. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 18 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509501 išmokėjo V. I. 14 700 Lt,

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su V. I. gamybinių patalpų remonto (apdailos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas V. I. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (apdailos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 14 100 Lt, V. I. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. gruodžio 16 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509501 išmokėjo V. I. 14 100 Lt, tokiu būdu A. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 40 100 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), įmonės nemokumas didėja (2009 m. vasario 18 d. pradelsti įsipareigojimai 1 718 345 Lt, balansinė turto vertė 460 696 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų atlikti remonto darbų, 2008 m. spalio 27 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su A. V. gamybinių patalpų remonto (betonavimo) darbų sutartį, pagal kurią rangovas A. V. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (betonavimo) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 12 700 Lt, A. V. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 28 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 9836602 išmokėjo A. V. 12 700 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su A. V. gamybinių patalpų remonto (statybos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas A. V. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (statybos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 14 700 Lt, A. V. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 18 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 9836601 išmokėjo A. V. 14 700 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su A. V. gamybinių patalpų remonto (apdailos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas A. V. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (apdailos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 12 250 Lt, tačiau A. V. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. gruodžio 16 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 9836603 išmokėjo A. V. 12 250 Lt, tokiu būdu A. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 39 650 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), įmonės nemokumas didėja (2009 m. vasario 18 d. pradelsti įsipareigojimai 1 718 345 Lt, balansinė turto vertė 460 696 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų atlikti remonto darbų, 2008 m. spalio 27 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su R. S. gamybinių patalpų remonto (betonavimo) darbų sutartį, pagal kurią rangovas R. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (betonavimo) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 9 000 Lt, R. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. spalio 30 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3507301 išmokėjo R. S. 9 000 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su R. S. gamybinių patalpų remonto (statybos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas R. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (statybos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 15 000 Lt, R. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 18 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3507302 išmokėjo R. S. 15 000 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio 24 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su R. S. gamybinių patalpų remonto (statybos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas R. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (statybos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 6 800 Lt, R. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 28 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3507303 išmokėjo R. S. 6 800 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su R. S. gamybinių patalpų remonto (apdailos) darbų sutartį, pagal kurią rangovas R. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) gamybinių patalpų remonto (apdailos) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 7 200 Lt, tačiau R. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. gruodžio 16 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3507304 išmokėjo R. S. 7 200 Lt, tokiu būdu A. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 38 000 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra tyčia, žinodamas, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (1 123 206 Lt) viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės (2 022 324 Lt), įmonės nemokumas didėja (2009 m. vasario 18 d. pradelsti įsipareigojimai 1 718 345 Lt, balansinė turto vertė 460 696 Lt), ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi pakankamai nuosavų lėšų atlikti remonto darbų, 2008 m. spalio 21 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su T. S. administracinių patalpų remonto (betonavimo) darbų sutartį, pagal kurią rangovas T. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) administracinių patalpų remonto (betonavimo) darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 9 000 Lt, T. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. spalio 30 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509251 išmokėjo T. S. 9 000 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio 3 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su T. S. administracinių patalpų statybos ir remonto darbų sutartį, pagal kurią rangovas T. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) administracinių patalpų statybos ir remonto darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 15 000 Lt, T. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 18 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509252 išmokėjo T. S. 15 000 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. lapkričio 24 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su T. S. administracinių patalpų statybos darbų sutartį, pagal kurią rangovas T. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) administracinių patalpų statybos darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 6 500 Lt, T. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. lapkričio 28 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509253 išmokėjo T. S. 6500 Lt,

be to, veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė su T. S. administracinių patalpų statybos darbų sutartį, pagal kurią rangovas T. S. įsipareigojo savo darbo priemonėmis ir medžiagomis atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) administracinių patalpų statybos darbus (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „S“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti 7 500 Lt, tačiau T. S. neatlikus darbų sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. gruodžio 16 d. pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą A Nr. 3509254 išmokėjo T. S. 7 500 Lt, tokiu būdu A. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus – 38 000 Lt.

Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 18 d., būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal UAB „S” (duomenys pakeisti) įstatų 7.10.1. punktą, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tai yra tyčia bendrovės apskaitoje fiksavo grynųjų pinigų išmokėjimą pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus už nuomojamų patalpų statybos, remonto, santechnikos darbus, tai yra į apskaitą įtraukė grynųjų pinigų išmokėjimą:

N. B. už santechnikos darbus, kurie nebuvo atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (duomenys neskelbtini), pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2008-02-25, A Nr. 0680158 – 1 500 Lt; 2008-02-29, A Nr. 0680159 – 5 200 Lt; 2008-03-18, A Nr. 0680160 – 6 700 Lt; 2008-04-01, A Nr. 0680161 – 4 950 Lt;D. R. už administracinių patalpų statybos-remonto bei apdailos darbus, kurie nebuvo atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (duomenys neskelbtini), pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2008-11-28, A Nr. 3509551 – 14 000 Lt; 2008-12-19, A Nr. 3509552 – 14 000 Lt;A. V. už gamybinių patalpų remonto, betonavimo, statybos, apdailos darbus, kurie nebuvo atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (duomenys neskelbtini), pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2008-11-18, Nr. 9836601 – 14 700 Lt; 2008-11-28, Nr. 9836602 – 12 700 Lt; 2008-12-16, Nr. 9836603 – 12 250 Lt;R. S. už gamybinių patalpų remonto, statybos, apdailos, betonavimo darbus, kurie nebuvo atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (duomenys neskelbtini), pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2008-10-30, A Nr. 3507301 – 9 000 Lt; 2008-11-18, A Nr. 3507302 – 15 000 Lt; 2008-11-28, A Nr. 3507303 – 6 800 Lt; 2008-12-16, A Nr. 3507304 – 7 200 Lt;V. I. už gamybinių patalpų remonto, betonavimo, statybos, apdailos darbus, kurie nebuvo atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (duomenys neskelbtini), pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2008-11-18, A Nr. 3509501 – 14 700 Lt; 2008-11-28, A Nr. 3509502 – 11 300 Lt; 2008-12-16, A Nr. 3509503 – 14 100 Lt;T. S. už administracinių patalpų remonto statybos, apdailos, betonavimo darbus, kurie nebuvo atlikti UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (duomenys neskelbtini), pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus: 2008-10-30, A Nr. 3509251 – 9 000 Lt; 2008-11-18, A Nr. 3509252 – 15 000 Lt; 2008-11-28, A Nr. 3509253 – 6 500 Lt; 2008-12-16, A Nr. 3509254 – 7 500 Lt,

ir dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „S“ (duomenys pakeisti) veiklos, bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 18 d.

Apeliaciniame skunde siūlant skirti bausmę prokuroras nurodo, kad A. S. padarė 8 nusikalstamas veikas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną veiką priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, veikos baigtos, A. S., atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. S. vedęs, dirbantis, neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, bet už A. S. padarytus sunkius nusikaltimus sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroro apeliaciniame skunde skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. S. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl aštuonių nusikalstamų veikų) ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu be kita ko A. S. baudžiamoji byla dėl kaltinimų pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl penkių nusikalstamų veikų), BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį, BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Prokuroro apeliaciniame skunde, nesutinkant su A. S. išteisinimu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, dėl ko padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), iš ko seka, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų, kitų BPK normų pažeidimų taip pat nenustatyta, todėl A. S. pagrįstai išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl aštuonių nusikalstamų veikų) ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, numatyto BK 184 straipsnyje sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant dėl įmonės vadovo veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo, prioritetas suteikiamas civilinės teisės normoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014 ir kt.).

Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, jog nekilnojamąjį turtą bendrovės vardu nusprendė įsigyti dėl tuo metu Mažeikiuose buvusio didelio poreikio nuomojamam nekilnojamam turtui, turtas buvo įsigyjamas pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, preliminarių sutarčių sudarymo metu jis negalėjo numatyti, kad įmonės finansinė padėtis staiga pablogės ir įmonė bus nebepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi A. S. parodymais, bet išteisintojo parodymai byloje yra nepaneigti, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Tokie skundo teiginiai kolegijos vertinami deklaratyviais. Liudytojais apklausti preliminarias sutartis sudarę V. J., R. G., E. G. ir G. P. taip pat patvirtino, jog preliminarių sutarčių pasirašymo metu nekilnojamojo turto rinkoje buvo pakilimas, turto kainos buvo išaugusios. Be to, prokuroras neginčija tos aplinkybės, jog preliminariose sutartyse nurodyta turto kaina atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas. Atsižvelgiant į tuo metu buvusias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas, augančias ne tik turto pardavimo, bet ir nuomos kainas, darytina išvada, jog A. S. priimtas sprendimas investuoti į nekilnojamąjį turtą buvo logiškas ir ekonomiškai pagrįstas. Tai, kad preliminarių sutarčių sudarymo metu UAB „S“ (duomenys pakeisti) įstatuose nebuvo numatyta veikla, susijusi su nekilnojamuoju turtu, nedraudžia plėsti veiklos sritis, įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Apeliaciniame skunde įrodinėdamas, kad A. S. vadovaujama UAB „S“ (duomenys pakeisti) jau 2008 m. sausio 1 d. buvo nemoki, prokuroras remiasi ikiteisminio tyrimo metu atliktų specialistų tyrimų išvadomis ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės aktu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog specialistų išvadose ir ekspertizės akte nurodyti duomenys dėl UAB „S“ (duomenys pakeisti) nemokumo kelia pagrįstų abejonių, todėl jais negalima besąlygiškai vadovautis. Įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi pradelsti įmonės įsiskolinimai. Specialistų tyrimų ir ekspertizės metu buvo remiamasi turimais UAB „S“ (duomenys pakeisti) finansinės atskaitomybės dokumentais. Pagal UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 metų balanso duomenis įmonės turto vertė buvo 2 022 324 Lt, tuo tarpu bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma buvo 1 123 206 Lt, kurią sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 887 786 Lt ir po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 235 420 Lt. Ekspertizę atlikusi ekspertė T. Z. paaiškino, jog iš pateiktos informacijos nebuvo galima nustatyti, nuo kokio laikotarpio susidarė kreditoriniai įsiskolinimai ir iš ko susideda mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, todėl visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo prilyginti pradelstiems mokėjimams. Tačiau A. S. parodė, jog balanso sudarymo metu ne visų balanse nurodytų įsipareigojimų mokėjimo terminai buvo suėję, kai kuriuos įsipareigojimus, anot išteisintojo, buvo numatyta įvykdyti per kelerių metų terminą, todėl negalima neabejotinai teigti, jog visi UAB „S“ (duomenys pakeisti) balanse numatyti įsipareigojimai buvo pradelsti, o tuo pačiu negalima daryti kategoriškos išvados, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 m. sausio 1 d. buvo nemoki.

Kita vertus, net ir laikantis ekspertizės metu padarytos prielaidos, jog visi UAB „S“ (duomenys pakeisti) balanse nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti, būtina atsižvelgti į tai, kad įsipareigojimai tik nežymiai viršijo pusę balanse nurodyto įmonės turto vertės ir sudarė 55,54 proc. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nedaug viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, palyginti su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014). Byloje nustatyta, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2007 metus baigė pelningai – 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas pelnas siekė 447 642 Lt, 2007 metų pelnas buvo netgi didesnis nei 2006 metų, 2008 metais UAB „S“ (duomenys pakeisti) toliau vykdė veiklą, ką patvirtina UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2008 metais gautų pajamų ataskaita (t. 4 b.l. 70), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog 2008 m. sausio 1 d. UAB „S“ (duomenys pakeisti) buvo nemoki ar turėjo tokių finansinių sunkumų, iš kurių jau sudarant preliminarias sutartis būtų buvę galima spręsti apie įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tuo labiau, kad pagal preliminarias sutartis buvo numatytas trejų metų pinigų išmokėjimo terminas.

Nors UAB „S“ (duomenys pakeisti) kreipėsi į AB DnB Nord banką dėl kredito išmokėjimo anksčiau termino, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad toks prašymas buvo pateiktas 2008 m. balandžio 14 d., kai preliminarios sutartys buvo sudarytos 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ir 2008 m. sausio mėnesio pradžioje, todėl kreipimasis į banką neįrodo sunkios UAB „S“ (duomenys pakeisti) ekonominės padėties preliminariųjų sutarčių sudarymo metu, priešingai, tik patvirtina A. S. paaiškinimus, jog įmonės padėtis pradėjo blogėti 2008 metais. Taip pat bylos duomenys paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, jog preliminarių sutarčių sudarymo metu UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturėjo pakankamai nuosavų lėšų įsipareigojimams įvykdyti. Specialisto išvadoje Nr. 5-9/36 konstatuota, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) nebegalėjo vykdyti piniginių atsiskaitymų tik iš nuosavų lėšų nuo 2008 m. balandžio 1 d. Be kita ko, nekilnojamojo turto įsigijimui nėra draudžiama panaudoti skolintų lėšų.

Apeliacinio skundo argumentas, jog suvestinių apskaitos registrų nevedimas neva rodo A. S. siekį nuslėpti tikrąją UAB „S“ (duomenys pakeisti) finansinę padėtį, atmetamas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suvestiniai apskaitos registrai nebuvo vedami sąmoningai. Priešingai, apklausta buvusi įmonės buhalterė E. G. parodė, kad visi apskaitos registrai buvo vedami taip kaip jai atrodė tinkama, atitinkamai už netinkamai vestą buhalterinę apskaitą jai buvo inkriminuotas ne apgaulingas apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, o aplaidus apskaitos tvarkymas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat niekuo nepagrįsta prokuroro prielaida neva patvirtinanti A. S. kaltę, jog visi asmenys, su kuriais buvo sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, buvo A. S. pažįstami. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ši aplinkybė kaip nors būtų įtakojusi sudarytų preliminarių sutarčių turinį, už nekilnojamąjį turtą mokėti sutartą kainą ar atsisakymą toliau vykdyti pagal preliminarias sutartis prisiimtus įsipareigojimus.

Su V. J., R. G. ir G. P. sudarytose preliminariose sutartyse buvo numatyta sąlyga, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) atsisakius pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, gautas avansas nebus grąžinamas (sutarčių 1.4 punktas). Pažymėtina, kad sudarant civilinius sandorius galioja sutarčių laisvės principas, reiškiantis, jog sutarties šalys iš esmės gali susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, jeigu tik sutarties šalių valia neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nurodyta preliminarių sutarčių nuostata pati savaime neprieštarauja CK nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta A. S. ketinimų nevykdyti pagal preliminarias sutartis prisiimtų įsipareigojimų bei kad pagal preliminarių sutarčių sudarymo metu buvusias aplinkybes A. S. negalėjo numatyti, jog UAB „S“ (duomenys pakeisti) finansinė padėtis pablogės taip, kad įmonė nebebus pajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, negalima sutikti su prokuroro pozicija, jog minėtos nuostatos įtraukimas į sutartis patvirtina A. S. kaltę dėl UAB „S“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų iššvaistymo. Tuo labiau, kad byloje nėra nustatyta, kad ši nuostata į sutartis buvo įtraukta A. S. iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutarties nuostata iš esmės yra skirta apsaugoti turto pardavėjo interesus, kadangi akivaizdu, jog per numatytą pakankamai ilgą pagrindinės sutarties sudarymo terminą – trejus metus, parduodamas turtas gali nuvertėti, dėl ko pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas patirtų nuostolių nebegalėdamas už sutartą kainą turto parduoti kitiems asmenims.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. S. neva nesiėmė veiksmų siekdamas susigrąžinti sumokėtą avansą. Byloje nustatyta, kad A. S. UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu išsiuntė raštus V. J., R. G. ir G. P., kuriuose nurodė, kad įmonė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir prašo grąžinti sumokėtą avansą (t. 2 b.l. 116, 119, 122). Negalima sutikti su prokuroro vertinimu, kad tokie A. S. veiksmai yra formalaus pobūdžio, kadangi civilinėje teisėje kilę nesutarimai tarp sutarties šalių visų pirma yra sprendžiami derybų būdu, o ne iš karto kreipiantis į teismą.

Nors pagal preliminarias sutartis R. G. ir G. P. buvo likę išmokėti sąlyginai nedidelę dalį turto vertės, tačiau vien dėl to atsisakymas vykdyti preliminariąsias sutartis negali būti vertinamas kaip turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme. Šiuo atveju būtina įvertinti dėl kokių aplinkybių buvo atsisakyta vykdyti įsipareigojimus pagal preliminarias sutartis. Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. 11-1728(12), pagal preliminarias sutartis V. J., R. G. ir G. P. didžioji dalis piniginių sumų buvo išmokėta dar iki 2008 m. gegužės mėnesio, vėliau buvo atlikti tik keli mokėjimai. Atsižvelgiant į jau nurodytą aplinkybę, kad nuo 2008 m. balandžio mėnesio UAB „S“ (duomenys pakeisti) nebeturėjo pakankamai nuosavų piniginių lėšų visiems įsipareigojimams vykdyti, darytina išvada, jog nuo 2008 m. balandžio mėnesio UAB „S“ (duomenys pakeisti) dėl rimtų finansinių sunkumų objektyviai nebegalėjo vykdyti preliminarių sutarčių sąlygų, todėl logiškai ir pagrįstai 2008 m. lapkričio 10 d. pirmiausia buvo atsisakyta vykdyti preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir skirti visas pinigines lėšas pagrindinei UAB „S“ (duomenys pakeisti) veiklai vykdyti.

Pažymėtina, kad su E. G. pasirašytos preliminarios sutarties įvykdymas, kai buvo pasirašyta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina tai, jog UAB „S“ (duomenys pakeisti) buvo pajėgi įvykdyti preliminariomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nepavyko padaryti dėl blogėjančios įmonės finansinės padėties. Būtent dėl blogėjančios įmonės finansinės padėties, siekiant gauti papildomų piniginių lėšų įmonės veiklai vykdyti, iš E. G. nupirktas butas buvo parduotas praėjus mažiau nei mėnesiui nuo jo įsigijimo. Greitai parduoti butą už tą pačią 200 000 Lt kainą buvo objektyviai neįmanoma dėl prasidėjusios pasaulinės ekonomikos krizės ir krentančių nekilnojamojo turto kainų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su E. G. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje buvo numatyta butą pirkti už 250 000 Lt, bet 2008 m. liepos 25 d. pakeitus preliminarios sutarties sąlygas buvo sutarta, kad buto vertė yra 200 000 Lt. Pastaroji aplinkybė tik patvirtina, kad 2008 metais nekilnojamojo turto kainos sparčiai krito, todėl nenustačius A. S. ir E. G. ketinimų UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu įgytą turtą parduoti už nepagrįstai mažą kainą, negalima konstatuoti A. S. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Be aukščiau nurodytų aplinkybių tai, kad byloje nagrinėjami civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius bei turi būti sprendžiami išimtinai civilinėmis teisinėmis priemonėmis, patvirtina byloje gauti duomenys apie civilinio proceso tvarka sudarytas taikos sutartis su V. J., R. G. ir G. P.. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria pripažinta, jog 2008 m. sausio 3 d. tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir R. G. sudaryta sutartis yra ne preliminarioji, o pagrindinė (t. 11 b.l. 7-8). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria G. P. įsipareigojo grąžinti bankrutuojančiai UAB „S“ (duomenys pakeisti) 45 000 Lt iš jam sumokėtų 109 300 Lt (t. 11 b.l. 3-4). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria V. J. įsipareigojo grąžinti bankrutuojančiai UAB „S“ (duomenys pakeisti) 50 000 Lt iš jam sumokėtų 182 100 Lt (t. 11 b.l. 42-43). Byloje nėra duomenų, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) bankroto administratorius būtų ėmęsis analogiškų veiksmų siekdamas užginčyti sandorį dėl buto pardavimo E. G., nors tokias galimybes, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma atskirai įvertinti R. G. ir E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog su E. G., G. P. ir V. J. sudaryto pirkimo-pardavimo sandoriai neva buvo fiktyvūs, pagal juos pinigai nebuvo mokami. Tokius parodymus liudytojos davė 2010 m. gruodžio 7 d. papildomos apklausos metu, kurios vėliau pakeitė, tačiau dar pirminės apklausos metu 2010 m. vasario 24 d. E. G. ir 2010 m. gegužės 17 d. R. G. neigė, kad pirkimo-pardavimo sandoriai buvo fiktyvūs. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nelaikomi savarankišku įrodymu. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Teisme apklausiamos liudytojos R. G. ir E. G. nepatvirtino 2010 m. gruodžio 7 d. duotų parodymų, nurodė, kad teisingi yra pirmosios bei vėlesnių apklausų metu duoti parodymai. Kiti byloje surinkti duomenys taip pat nepatvirtina 2010 m. gruodžio 7 d. liudytojų parodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais liudytojų parodymais. Be kita ko, liudytojų parodymai, kuriais prašo remtis prokuroras, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, kadangi Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 3 d. prokuroro nutarimu R. G. ir E. G. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl neva fiktyvių joms nuosavybės teise priklausančių butų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo (t. 5 b.l. 173-174).

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu A. S. pagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuoto turto iššvaistymo, pasireiškusio pinigų išmokėjimu A. V., V. I., R. S. ir T. S. už iš UAB „X“ (duomenys pakeisti) nuomotose patalpose atliktus darbus, kurie, prokuroro nuomone, nebuvo atlikti. Iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) iš UAB „X“ (duomenys pakeisti) nuomotose patalpose buvo atlikti remonto darbai. Tačiau priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos negalima daryti kategoriškos išvados, kad T. S., V. I., R. S. ir A. V. neremontavo UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomojamų patalpų. Duodamas parodymus A. S. nurodė, kad visi darbai pagal sudarytas sutartis buvo atlikti. Byloje yra pateiktos su V. I. 2008 m. spalio 21 d., 2008 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gruodžio 1 d., su A. V. 2008 m. spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 1 d., su R. S. 2008 m. spalio 27 d., 2008 m. lapkričio 10 d., 2008 m. lapkričio 24 d., 2008 m. gruodžio 1 d. ir su T. S. 2008 m. spalio 21 d., 2008 m. lapkričio 3 d., 2008 m. lapkričio 24 d., 2008 m. gruodžio 1 d. sudarytos sutartys dėl patalpų remonto darbų atlikimo, šių asmenų išrašyti Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai ir pinigų išmokėjimą šiems asmenims patvirtinantys kasos išlaidų orderiai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo patalpas UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomojusios UAB „X“ (duomenys pakeisti) atstovų S. R., A. K. ir A. R. parodymais neva UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpas savo lėšomis suremontavo UAB „X“ (duomenys pakeisti), o UAB „S“ (duomenys pakeisti) galėjo pasidaryti nebent apdailos darbus. Visų pirma, byloje nebuvo surinkta duomenų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nuspręsti, kokios būklės patalpas išsinuomojo UAB „S“ (duomenys pakeisti). Taigi, byloje nėra duomenų, paneigiančių išteisintojo A. S. ir kitų apklaustų asmenų E. G., T. G., E. S., R. J., V. P., S. Ru., A. Ve., E. J. parodymus, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) išsinuomotoms patalpoms reikėjo remonto ir kad remonto darbai vyko 2008 m. rudenį, nepaisant to, kad tikslaus remonto darbų atlikimo laikotarpio negalėjo nurodyti nei vienas liudytojas.

Nors UAB „X“ (duomenys pakeisti) atstovai kategoriškai neigė, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) galėjo atlikti kokius nors darbus gamybinėse patalpose, o administracinėse patalpose galėjo atlikti nebent nedidelės apimties apdailos darbus, tačiau duodami parodymus pripažino, jog pastoviai nekontroliavo, kas vyksta UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomojamose patalpose. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „X“ (duomenys pakeisti) pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, jog būtent UAB „X“ (duomenys pakeisti) atliko remonto darbus UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pateikti medžiagų nurašymo aktai yra surašyti bendrai visam pastatui, bet tame pačiame pastate buvo ne tik UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomotos patalpos, todėl negalima tiksliai nustatyti, ar medžiagos buvo panaudotos būtent UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomotoms patalpoms remontuoti, tuo labiau, kad kai kurie medžiagų nurašymo aktai surašyti 2008 m. gruodžio 31 d. arba net 2009 metais, kai UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomotose patalpose remonto darbai nevyko. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas UAB „X“ (duomenys pakeisti) dirbęs A. R. paaiškino, kad medžiagų nurašymo aktuose nurodytų medžiagų UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomotoms patalpoms būtų buvę per daug. Taigi, UAB „X“ (duomenys pakeisti) pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių, ar jose nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomotų patalpų remontui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) neturi jokių remonto darbams naudotų medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes pagal su remonto darbus atlikusiais asmenimis sudarytas sutartis remonto darbai buvo atliekami rangovo medžiagomis. Taip pat sutartyse numatyta, kad atliktų darbų priėmimu-perdavimu laikomas pinigų sumokėjimo faktas, todėl su remonto darbus atlikusiais rangovais nebuvo pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Vien tai, kad su UAB „X“ (duomenys pakeisti) pasirašytose patalpų nuomos sutartyse buvo nurodyta, jog už be raštiško UAB „X“ (duomenys pakeisti) sutikimo atliktus patalpų remonto darbus nėra atlyginama, nekliudė UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuomotas patalpas remontuoti savo sąskaita. Pritartina prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad remonto darbų atlikimo metu UAB „S“ (duomenys pakeisti) finansinė padėtis buvo sunki, jau buvo atsisakyta vykdyti įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo pagal sudarytas preliminarias sutartis, bet, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, investicijų į nekilnojamąjį turtą buvo atsisakyta vien dėl to, kad reikėjo piniginių lėšų pagrindinei įmonės veiklai vystyti. Nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d. sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias A. S. skolino pinigus savo vadovaujamai įmonei ūkinei veiklai vykdyti (t. 14 b.l. 139-146), taip pat patvirtina, jog A. S. buvo pasiryžęs padėti UAB „S“ (duomenys pakeisti) toliau vykdyti veiklą. Įvertinus ketinimus tęsti įmonės veiklą, UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpų remonto negalima laikyti nelogišku.

Nepritartina prokuroro pozicijai, kad A. V., R. S. ir T. S. parodymais negalima vadovautis, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaringi. A. V., R. S. ir T. S. pakankamai aiškiai ir išsamiai nurodė, kur ir kokius darbus atliko UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose (pado staklėms betonavimas, grindų betonavimas, pertvaros kabinete įrengimas, sienų apkalimas gipso kartono plokštėmis, glaistymas, dažymas ir kt.), savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, esminių prieštaravimų šių asmenų parodymuose nėra. Nors V. I., D. R. ir N. B. neigė atlikę darbus UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose, kita vertus, remiantis vien šių asmenų parodymais negalima atmesti A. V., R. S. ir T. S. parodymų.

Įvertinus visus su remonto darbų UAB „S“ (duomenys pakeisti) patalpose atlikimu susijusius įrodymus, negalima daryti kategoriškos išvados dėl A. S. pateiktų kaltinimų iššvaisčius UAB „S“ (duomenys pakeisti) turtą išmokant V. I., A. V., T. S. ir R. S. pinigus už neatliktus patalpų remonto darbus. Todėl vadovaujantis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo A. S. pagrįstai išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o tuo pačiu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.