- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-6253-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00847-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad pareiškėjos seneliai A. ir V. B. turėjo sodybą (duomenys neskelbtini). Kiek nuo vaikystės jai buvo žinoma, tai sodybą pasistatė patys seneliai apie 1935 m., joje atskirais laikotarpiais kartu su seneliais gyveno jos tėvai (J. B.-V. ir V. V.), jos mamos brolio šeima (V. ir B. B.). 1977 m., po senelių mirties, sodybai likus tuščiai, joje apsigyveno ji su šeima. Po Nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, jos sutuoktiniui B. J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ją perkeliant į (duomenys neskelbtini), į tą vietą, kur buvo jų gyvenama sodyba (3,2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutuoktinio mirties, pagal 2002 m. sausio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimą žemės sklypą paveldėjo ji, 2011 m. dalį žemės sklypo pardavė, o sau pasiliko 23/323 dalis po sodybos pastatais. Sodybos pastatai seni, ypač nukentėjo per 2023 m. audrą, ji norėtų juos iš esmės suremontuoti, tačiau negali tvarkyti jokių dokumentų, gauti projektų, leidimų, nes pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ji užsakė kadastrinius matavimus, UAB „GeoLinas“ parengė kadastrinių matavimų bylas. (duomenys neskelbtini), jos valdomiems sodybos pastatams Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalius numerius: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo gautos kopijos iš (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų patvirtina, kad jos šeima gyveno (duomenys neskelbtini), sodyboje, kurią sudarė gyvenamasis namas (medinis, 60 kv. m.), tvartas, pirtis, klėtis ir daržinė, pastatyti 1935 m. Kadastrinių matavimų bylas ir turimus archyvinius ūkinių knygų įrašus ji pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui statinių ir nuosavybės teisių įregistravimui, tačiau VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 18 d. sprendimu atsisakė įregistruoti sodybos pastatus bei jos nuosavybės teises į juos, nes pateikti dokumentai nepakankami jos nuosavybės teisėms į pastatus įregistruoti, o nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruoti tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į juos. Ji neturi galimybių kitu būdu savo teisių realizuoti, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į sodybos pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į sodybos pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, pastatai – gyvenamasis namas, keturi ūkinės paskirties statiniai, šulinys – nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu, ji pastatus įgijo sąžiningai, juos sąžiningai valdo daugiau kaip dešimt metų, pradėdama juos valdyti buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos pastatus, išliko sąžininga valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką. Visą valdymo laiką ji sodybos pastatus valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, elgėsi kaip jų savininkė, suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, buvo ir yra įsitikinusi, kad nėra kito asmens, kuris yra pastatų savininkas. Todėl ji atitinka įstatyme nustatytas sąlygas nuosavybės teisėms į aukščiau nurodytus sodybos pastatus įteisinti. Be to, pagal CK 4.40 straipsnį, apibrėžiantį žemės sklypo savininko teisių turinį, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, priklauso žemės sklypo savininkui nuosavybės teise. Taigi niekas kitas, išskyrus ją, 23/323 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Skaistgirio k. v., ant kurių yra sodybos pastatai, savininkę, negalėtų būti sodybos pastatų savininku. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamaisiais daiktais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), ji naudojasi jau daugiau kaip dešimt metų, yra sąžininga ir teisėta valdytoja, jos valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas, bei tai, jog visą šį laiką nebuvo ir šiuo metu nėra jokių CK numatytų apribojimų, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Kaip minėta, žemės sklypas, kuriame stovi sodybos pastatai, nuosavybės teise priklauso jai pačiai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra įtrauktas į Joniškio rajono savivaldybės administracijos vedamą Pastatų, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą. Nurodo, kad neprieštarauja, jog teismui nustačius visus juridinę reikšmę turinčius faktus, būtų nustatyti pareiškėjos pareiškime prašomi juridinę reikšmę turintys faktai.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei teismas nustatytų, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindų sąlygas, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos šeima – pareiškėja, jos sutuoktinis B. J. B. ir sūnus V. B., 1977 m. apsigyveno pareiškėjos senelių statytoje, pagal paveldėjimą pareiškėjos dėdei V. B. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurią sudarė 1935 m. statybos gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, klėtis ir daržinė; iki 1977 m. minėtoje sodyboje gyveno pareiškėjos dėdės V. B. šeima; 2000 m. balandžio 10 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 47-7497, pareiškėjos sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,2300 ha žemę, ją perkeliant į (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtent į tą vietą, kurioje ir buvo pastatyti pastatai – gyvenamasis namas, tvartas, klėtis ir daržinė; po sutuoktinio mirties pareiškėja paveldėjo minėtą žemės sklypą (2002 m. sausio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-293); 2011 m. spalio 5 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-2781 pareiškėja pardavė dalį minimo žemės sklypo, sau pasilikdama 23/323 dalis žemės sklypo, ant kurio yra pastatyti minimi pastatai; Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos sudarytos, tačiau nuosavybės ir daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina pareiškėjos pozicija, jog pareiškėjos šeima nuo 1977 m. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojasi kitais tuo pačiu adresu esančiais pagalbiniais statiniais, minėtą nekilnojamąjį turtą valdo iki šiol ir juo naudojasi, prižiūri, tvarko, t. y. šį turtą valdo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Šias aplinkybes patvirtina 1976-1979 m. bei 1980-1982 m. Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose esantys duomenys, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos.
Duomenų, kad pareiškėja su velioniu sutuoktiniu būtų užvaldę gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius, pažeisdami kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmenys, užvaldydami daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą nei jie. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėja nurodė ir pateikė rašytinį įrodymą, jog ji jos senelių 1935 m. statytoje sodyboje kartu su šeima apsigyveno 1977 m., kai iš jos išsikėlė pareiškėjos dėdės V. B. šeima, pareiškėja iki šiol naudojasi minėtais pastatais, juos valdo ir disponuoja kaip savais. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai yra savavališka statyba. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pagrįstų pretenzijų į valdomus statinius ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėja, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).
2025 m. balandžio 8 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodo, jog turtas nėra įtrauktas į Pastatų, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastatų valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėja J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.