Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. S. ir S. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo byloje – biudžetinė įstaiga Elektrėnų šeimos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

10. Byloje sprendžiama dėl atsakovų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų duomenimis, mergaitės gyvenimo sąlygomis patenkintos, viskuo aprūpintos. Apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globėja savo pareigas atlieka tinkamai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

20. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

21. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

22. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

23. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

24. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais, teikti išlaikymą ir pakankamai nesistengia siekdami susigrąžinti vaikų į šeimą. Iš esančių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad abiem atsakovams šiuo metu yra iškeltos baudžiamosios bylos, susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė bendrauja su vaikais dažnai, juos aplanko, atsakovas vaikus lanko rečiau, tačiau taip pat vyksta pasimatyti su vaikais, atsakovai perka atveža vaikams įvairių daiktų. Tėvai taip pat dažnai bendrauja su vaikais telefonu. Iš Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų nustatyta, kad mergaitės pasakojo, jog dažnai bendrauja su tėvais telefonu, tėvai mergaites lanko, atveža lauktuvių, saldumynų.

26. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė domisi vaikais, susitinka su vaikais, lanko elgesio bei pozityvios tėvystės kursus, susitikusi su vaikais atneša dovanų, mergaitės laukia susitikimo ir noriai bendrauja. Liudytoja patvirtino apie matomą pokytį, atsakovės norą priimti siūlomą pagalbą. Nors šiuo metu atsakovei yra iškelta baudžiamoji byla, tačiau pažymėtina ir tai, kad byla nėra išnagrinėta ir atsakovės atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tad įvertinus aukščiau esančias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė deda pastangas, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją, domisi vaikų gyvenimu ir nori atkurti ryšį su vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė, kadangi yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovės šeimoje pagerės ir nepilnamečiai vaikai galės grįžti į šeimą. Dėl paminėto atsakovės motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribotina laikinai.

27. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. <...> taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-310-915/2015).

28. Vadovaujantis šiame sprendime aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, laikinai apribojus motinos valdžią, laikino motinos valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

30. Pasisakydamas dėl reikalavimo apriboti tėvo valdžią, teismas pažymi, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, iš Užimtumo tarnybos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. darbo paieška nutraukta atsakovo pageidavimu. Bylos duomenis atsakovas turėjo priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu gydosi. Kita vertus, šeimos atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė, kad narkotikų nevartoja, gydosi pagal Metadono programą. Jis teigė, kad kol vyksta tyrimas, jis gydysis pagal Metadono programą, nes tai lengvinanti aplinkybė neatsisėsti į kalėjimą, o kai teismas baigsis jis vėliau gydymą ketina nutraukti, nes pats jaučia kad poreikio narkotikam vartoti nėra ir gydymas nėra tikslingas. Atsakovas teigė, kad jei teismas jį išteisins, tuomet jis bandys ieškotis darbo, nevartoti narkotikų. Teismo vertinimu, tokie atsakovo paaiškinimai nerodo jo pastangų keisti susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, paaiškinimų nepateikė ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taigi, darytina išvada, kad dėmesys vaikams iš esmės apsiriboja tik jų aplankymu (iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas tai daro rečiau už atsakovę), skambučiais ir dovanų, daiktų pirkimu. Byloje nėra duomenų apie atsakovo bendravimą su psichologais, dedamas pastangas stiprinant bendravimo su vaikais, jų auginimo įgūdžius. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas nededa pastangų susirasti darbą ir teikti finansinį išlaikymą.

31. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvų valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

32. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro jo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

33. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

34. Apribojus tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina rekomenduojamu nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirti BĮ E. šeimos namų parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje. (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Teismo vertinimu, toks gyvenamosios vietos nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų.

Dėl išlaikymo priteisimo

35. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

36. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

37. Teismas nustatė, kad atsakovė dirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos sudaro 420 Eur, tačiau atskaičius antstolių atliekamus išieškojimus, lieka 195 Eur. Atsakovas nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas. Byloje nėra duomenų apie atsakovų sveikatos problemas ar kitas priežastis, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas.

38. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – po 150 Eur kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės atsakovai negali dirbti, teismo vertinimu, atitinka vaikų, kuriems prašomas priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ketina ieškotis geriau apmokamo darbo. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas dirba neoficialiai ir gauna pajamas.

39. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams – po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš atsakovų tenkintinas, priteisiant iš atsakovės D. S. ir S. S. nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. po 150 Eur dydžio sumą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka,priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globėjus (rūpintojus) BĮ E. šeimos namus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

41. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo rekomenduojamu nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirti BĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. S., nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti BĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.