Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pensininkė, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal 2020 m. rugsėjo 6 d. gautą pranešimą Nr. PGG-716 atliko neplaninį patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų įvertinimo gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad Patikrinimo vietoje iš viso laikoma 3 suaugę (šunys nuo 2 iki 5-11 metų (pasak laikytojo ir kiek Pareigūnai įvertino)) šunys, kurių išvaizda atitinka skirtingų veislių šunų išvaizdą (1 jorkšyro terjeras, 2 taksai) ir 3 katės (1 suaugusi škotų nulėpausė ir 2 iki 6 mėn. amžiaus škotų nulėpausių jaunikliai). 5 taksų veislės šunų jaunikliai iki 4 mėn. amžiaus Patikrinimo metu rasti perkelti į kitą vietą ((duomenys neskelbtini)). Šunys ir katės laikomi gyvenamajame pastate, o 4 taksų veislės šuniukai prieš patikrinimą buvo perkelti į kitą laikymo vietą. Apie kurių perkėlimą informavo pati laikytoja O. L..

Gyvenamajame pastate laikoma 7 gyvūnų augintinių (3 škotų nulėpausės katės, 3 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyro terjeras). Patikrinimo metu nustatyta kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis: Gyvenamajame pastate Patikrinimo meni buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje Pareigūnai net neilgai buvę patalpoje pajuto, stiprų, aitrų amoniako ir dvėselienos kvapą, nėra jokios ventiliacijos).

Nustatyta, kad tokios šunų laikymo sąlygos akivaizdžiai netinkamos šunų ir kačių laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų ir kačių laikymas tokiomis sąlygomis tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais O. L. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Taip pat pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508 “Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo” (toliau – Veisėjų reikalavimai) 17 p. nustatytą pareigą užtikrinti tinkamai įrengtą patalpą gyvūnų augintinių laikymui bei 24 p. nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma ; gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis į ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos. Patikrinimo metu nustatytas gyvūnų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintinos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai. Pažeisdama minėtus reikalavimus O. L. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Be to, gyvenamajame pastate ant grindų bei lauko (kiemo) teritorijoje visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis (įvairūs veterinariniai-receptiniai medikamentiniai vaistai („Gamavit”, „Fosprenil”, antibiotikai, vakcinos, injekciniai tirpalai, įvairūs rusiški hormoniniai vaistai skatinantys augimą ir rują)). Šios šunų ir kačių laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertinami, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 14 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla pagrįsta grėsmė apsinuodyti cheminėmis medžiagomis ir dėl to nugaišti bei sukeliantis žalingas j pasekmes gyvūnų sveikatai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), 4 straipsnio 2 dalies 14 punktą (t.y. 14 p. gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei). Laikytiems gyvūnams nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai: Akių pažeidimai - laikytiems šuniui ir katei nustatyti akių uždegimo požymiai (akių sudirgimas pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, pastebėtos pūlingos išskyros iš akių). Vienam šuniui (jorkšyro terjero veislės šuniui) nustatytas abiejų akių lęšiukų drumstumas. Iš abiejų akių gausu sekreto. Paėmus iš laikytojo šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, diagnozę - katarakta, konjuktyvitas, kurio sunkumo lygį privatus veterinarijos gydytojas įvertino, kaip neišgydomą akių sveikatos būklę sukeliančią pažeistų akių regėjimo funkcijos lauko praradimą. Laikytiems šunims nustatyti viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pūlingos išskyros iš nosies, akių, sausas ir gilus kosulys, dusulys. Taip pat nustatytas sumažėjęs odos elastingumas, akys įdubusios, burnos gleivinė pabalusi, pasireiškė dehidratacija. Nebuvo sudarytos sąlygos laisvai prieiti prie vandens atsigerti, nebuvo vandens ko pasėkoje gyvūnams grėsė žūtis per 5-6 paras negaunant šviežaus vandens. Dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvūnams suaugo, deformavosi priekinių kojų sąnariai. Peraugo nagai ir įaugo į pirštų pagalvėles, sukeldami antrinę skausmingą pirštų pagalvėlių infekciją. Sąnarių suaugimas riboja judėjimo f-jų sumažėjimą. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertinami kaip realiai, tiesiogiai ir akivaizdžiai keliantys grėsmę gyvūnų gyvybei ir užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

Be to, gyvenamajame pastate suręsti keli kilnojami aptvarai kuriuose laikomi šunys ir katės. Aptvarai suręsti naudojant transportinius narvus. Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie l m², buvo laikoma viena taksų veislės jauniklė iki 4 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m². Antrame nedideliame aptvare (kuris buvo sujungtas su 2 transportiniais narvais), kurio plotas yra apie 2 m², buvo laikoma škotų nulėpausių suaugusi katė ir 2 kačiukai iki 6 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas katėms privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m² kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai laikyti pažeidžiančiais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Gyvenamajame pastate aptvaruose kuriuose laikomi gyvūnai grindys grotinės, namų aplinkoje gausu išmatų (grindys padengtos išmatų, šlapimo sluoksniu, ant grindų mėtosi suirusios, sugedusio maisto likučiai), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių.

Aptvaruose bei laisvai laikomiems šunims ir katėms nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų ir kačių laikymo vietose yra likučiai nuo kartoninių dėžių, purvinų, sudriskusių skudurų. Tiek šunų būdos, voljerai ir gyvenamoji patalpa, kur laikomi šunys užversti buitinėmis atliekomis, nenaudojamais daiktais todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos arba šiukšlių krūvos, taip pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento, kurio pareigūnas atliko tyrimą, atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad palaikė kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamai O. L., kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad O. L. padarė gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Remiantis veterinarijos specialistų išvadomis visi gyvūnai sužaloti. Pagal 2020-09-06 iš Tauragės AVPK gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gali būti nelegali gyvūnų veisykla buvo nuvykta adresu, tačiau rado užrakintus vartus. Įvykio vietoje girdėjosi šunų lojimas, jautėsi blogas kvapas, su savininke susisiekti nepavyko. Kaimynai sakė, kad O. L. nėra namuose apie 2 dienas. Pasiliko savanoriai budėti prie namo, sekančią dieną gautas pranešimas, kad O. L. grįžo namo. Su pačios L. leidimu įeita į kiemą ir į namą. Tikrinimo metu išbėgo taksų veislės šuniukas, kvapas buvo labai stiprus, kieme lakstė jorkšyrų veislės šuniukas. Rado 2 taksus, 1 jorkšyrą, rado daug medikamentų, švirkštų, supuvusios mėsos, visur mėtėsi kruvini paklotai, po šiukšlių krūva rado šuniuką, maisto nebuvo, pašaro nebuvo. Pastato antrame aukšte rado tris kates - škotų nulėpauses, davė joms vandens, kadangi matėsi, kad gyvūnai yra ištroškę. Buvo daug transportinių dėžių. Ūkiniame pastate rado paukščių, užšaldytos mėsos gyvūnams, daug medikamentų. Medikamentai skirti rujai skatinti, o švirkštai mėtėsi visur. O. L. patikrinimo metu pradėjo slėpti vaistus nuo pareigūnų. Dalis vaistų buvo su pasibaigusiu galiojimu. Vėliau prisipažino, kad išvežė dalį šunų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuvykus pasitiko vyriškis, kuris teigė, kad nėra gyvūnų, raktai buvo rasti ir apieškant rasti 4 taksų jaunikliai. Visi augintiniai perduoti gyvūnų draugijai. Viso iš (duomenys neskelbtini) buvo paimti 8 gyvūnai: 5 šuniukai, 3 katės. 10-11 metų terjerė, viena jauniklė taksų veislės, dvi katytės iki 6 mėn. Adresu (duomenys neskelbtini) paimti 4 taksų veislės šuniukai iki 4 mėn. Viso 12 gyvūnų. Gyvūnų laikymo sąlygos buvo baisios, kvapas baisus, neteikiama jokia medicininė pagalba, gyvūnai buvo laikomi prie šiukšlių, tarp šiukšlių rado žiurkių. Visi gyvūnai nuo 2016 metų privalo būti suženklinti, tačiau O. L. jokių nuosavybės dokumentų nepateikė, taip pat nebuvo jokių vakcinacijos dokumentų. Visi šuniukai buvo neprižiūrėti ir negydomi. Šunys kosėjo, duso, seilės ėjo iš burnos, jorkšyrė su deformuotu apatiniu žandikauliu. Šeimininkas turi užtikrinti gyvūnų laikymo sąlygas, gyvūnams nebuvo vandens, įaugę nagai, katės pastoviai turi galąsti nagus, jos buvo laikomos narvuose. O. L. apie 3 paras nebuvo grįžusi į namus, jau būtų kačiukai žuvę. Nepateikė jokių sveikatos pažymėjimų, škotų nulėpausiams nebuvo užtikrintos buvimo sąlygos, jiems deformuoti šonkauliai, jorkšyras aklas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo konfiskuoti paimtus gyvūnus, kadangi O. L. neturi nei finansinių galimybių, nei tinkamų laikymo sąlygų, visi gyvūnai su baimės stresu, nesiadaptavę prie žmogaus, rasta daug medikamentų, neturėdama leidimo gydyti gyvūnų, juos pati gydė, taip pat rasti dideli vakcinų kiekiai.

O. L. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Dėl jorkšyrės paaiškino, kad ji sena 10 metų ir deformacija žandikaulio yra nes krenta dantys, jai senatvė, ji buvo palaida guolyje gulėjo, iš guolio ją pasiėmė. 2020 m. rugsėjo 7 d. išsikvietė policiją, nes buvo apsupta savanorių. Pilnas kiemas buvo jaunimo. Negalėjo prieiti prie savo namų. Naktį buvo grįžusi į namus ir pasišėrė šunis, mėsos įdėjo taksams, su dronais savanoriai kates pasižiūrėjo, laužėsi į namus. Jos katė išėjo į kiemą ir susiporavo su svetimu katinu ir atsivedė kačiukus. Iš namų (duomenys neskelbtini) išvežė 3 kates mišrūnes ir 5 šunis. Gyvūnus laiko savo malonumui. Namo nepilnai spėjo įsirengti, nesenai name gyvena, du kambariai įrengti, ten senelis gyvenęs ir namas buvo apleistas. Ji pati naudoja vaistus ir taip išsimėtė švirkštai po patalpas. Metabalazes galima laisvai įsigyti. Vaikai paliko šuniukus, jos pačios jorkšyrė, Savo kaltę pripažįsta dėl takso nepriežiūros, kadangi jį nusipirko turguje sergantį. Ji nežinojo, ką jam galėjo padaryti. Pripažįsta, kad name trūko tvarkos, būtų susitvarkiusi, gyvūnus pamaitinusi, bet savanoriai neįleido į patalpas, taip pat nepripažįsta, kad likę gyvūnai buvo neprižiūrimi. Prašo nekonfiskuoti seną jorkšyrę. Taksai voljere gyveno. Mėsa smirdėjo, nes 3 dienas į namus negalėjo įeiti, todėl ir buvo baisi smarvė. Nėjo grįžti namo, nes savanoriai aplinkui lakstė ir neleido. Šimtai žmonių apsupo namus. Kaimyno šiukšlinę išvertė ir ieškojo šunų. Jokių kruvinų skudurų nebuvo. Dirba ir pensiją gauna. Buvo išsigandusi ir išvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą naktį taksiukus. Gyvūnus veždavo pas veterinarus, bet labai brangu, kai kuriuos pati gydė gyvūnus. Dokumentų, kad buvo vežami pas gydytojus nesaugojo. Neturi lėšų sterilizuoti katės. Katės turėjo maisto, kačiukus uždarė į narvus, kad nepabėgtų. Kai kurios vakcinos pasenusios, kitas vakcinas pareigūnai rado išmestas. Jos vyras buvo kažkam nupirkęs čipavimo aparatą, bet jis mirė. Nieko neslėpė, jokių vaistų neslėpė, pareigūnai viską išrausė be jokio leidimo. Du dideli taksai buvo voljere, kitas uždarytas. Dėl vaistų skatinančių rują ji nežino, kaip jie atsirado, juos ji turėjo pristatyti kažkam kitam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių.

Nors O. L. savo kaltę pripažįsta tik dalinai, tačiau jos kaltę padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma.

Institucijos kaltina O. L. pažeidus gyvūnų laikymo sąlygas, o būtent Veisėjų reikalavimų 22 papunktyje nurodytą pareigą, užtikrinti, kad „kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti“. Taip pažeidė Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytas pareigas „kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant.“ ir “siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais”. Taip pat pažeidė Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. ,,gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”.

Kadangi minėto straipsnio norma yra blanketinė, teismas sutinka su institucijos nustatytu vertinimu, jog patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, kuriais buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti reikalavimai, bet ir Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams.

Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinimo vietoje iš viso laikoma 3 suaugę (šunys nuo 2 iki 5-11 metų skirtingų veislių šunys (1 jorkšyro terjeras, 2 taksai), 1 taksų veislės šuniukas ir 3 katės (1 suaugusi škotų nulėpausė ir 2 iki 6 mėn. amžiaus škotų nulėpausių jaunikliai).

Gyvenamajame pastate buvo laikomi 7 gyvūnų augintiniai (3 škotų nulėpausės katės, 3 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyro terjeras). Patikrinimo metu nustatyta kad gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis. Gyvenamajame pastate patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas).

4 taksų veislės šuniukai iki 4 mėn. amžiaus prieš patikrinimą buvo perkelti į kitą laikymo vietą ((duomenys neskelbtini)). Apie kurių perkėlimą informavo pati O. L..

Iš 2020 m. rugsėjo 6 d. pranešimo apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. PGG-716 matyti, kad Tauragės AVPK ir savanoriai pranešė skambučiu, kad adresu (duomenys neskelbtini) kelias paras laikomi augintiniai be maisto ir vandens. Šeimininkė nepasirodo namuose. Galimas nelegalus veisimas ir žiaurus elgesys su gyvūnais. Kieme pašaliniai daiktai, girdisi šunų cypimas, inkštimas (b. l. 64). Atliekant patikrinimą pagal minėtą pranešimą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento pareigūnai nuvyko į pažeidimo vietą, tačiau nerado O. L. ir į teritoriją neturėjo galimybės patekti (b. l. 62), tačiau 2020 m. rugsėjo 7 d. O. L. grįžus namo pareigūnams pavyko atlikti patikrinimą.

Iš gauto pranešimo apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 62GGP-69 (b. l. 55-61), be rastų gyvūnų, taip pat nustatyta, kad name neįrengta ventiliacija, visi langai tikrinimo metu buvo uždaryti. Gyvenamajame pastate suręsti keli kilnojami aptvarai naudojant transportinius narvus, kuriuose laikomi šunys ir katės. Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie l m², buvo laikoma viena taksų veislės jauniklė iki 4 mėn. (O. L. patikslino, kad jauniklė buvo 2 mėn. amžiaus) amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m². Antrame nedideliame aptvare (kuris buvo sujungtas su 2 transportiniais narvais), kurio plotas yra apie 2 m², buvo laikoma škotų nulėpausių suaugusi katė ir 2 kačiukai iki 6 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas katėms privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m² kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Viena terjero kalytė apie 11 m. laisvai judėjo po namą. Rasta terjerė turėjo mikroschemą Nr. 0000330, o 3 rasti rausvos spalvos ir juodos spalvos taksų veislės šunys turėjo mikroschemas Nr. 900079000445102, 6430900000602, 900079000561213, tačiau jie nebuvo užregistruoti gyvūnų augintinių registre ar Gyvūnų registravimo centre. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai laikyti pažeidžiančiais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Gyvenamajame pastate aptvaruose kuriuose laikomi gyvūnai grindys grotinės, namų aplinkoje gausu išmatų (grindys padengtos išmatų, šlapimo sluoksniu, ant grindų mėtosi suirusios, sugedusio maisto likučiai), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių.

Aptvaruose bei laisvai laikomiems šunims ir katėms nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų ir kačių laikymo vietose yra likučiai nuo kartoninių dėžių, purvinų, sudriskusių skudurų. Tiek šunų būdos, voljerai ir gyvenamoji patalpa, kur laikomi šunys užversti buitinėmis atliekomis, nenaudojamais daiktais todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos arba šiukšlių krūvos. Šias tikrinimo metu nustatytas aplinkybes patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota pažeidimo vieta ir gyvūnų laikymo sąlygos. Iš nuotraukų matyti, kad patalpose netvarkinga, mėtosi įvairios šiukšlės daiktai, kai kurie aptvarai apkrauti kitais apyvokos daiktais. Rasta įvairių vaistų buteliukų, su pasibaigusiu galiojimu ir ne tik, mėtėsi švirkštai, matosi, kad gyvūnų laikymo vietos buvo nevalomos ilgą laiką (b. l. 40-52).

Iš visumos aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog O. L. laikė skirtingų lyčių augintinius, neužtikrino jų laikymo sąlygų ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą, todėl baustina.

Dėl ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalių pažeidimo

ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, - užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą; to paties straipsnio 18 dalyje numatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Nagrinėjamoje byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad O. L. savo veiksmais (neveikimu) ne tik pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama juos, bet ir pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama juos ir taip sukeldama grėsmę žūti ar būti suluošintais, todėl O. L. atžvilgiu taikoma kvalifikuota sudėtis, t. y. ANK 346 straipsnio 18 dalis, numatanti analogiškus veiksmus, kaip ir ANK 16 dalis, nes byloje buvo nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai - grėsmės gyvūnams žūti ar būti suluošintais. Todėl O. L. turi būti taikoma tik griežtesnė ANK 346 straipsnio 18 dalies norma. Remiantis tuo O. L. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. O. L. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai 16 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas (4 straipsnio 2 dalies 11 punktas); taip pat gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas), taip pat poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (4 straipsnio 2 dalies 18 punktas).

Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. vasario 3 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos ir atskleistos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-4).

Kaip jau minėta anksčiau nutarime patikrinimo metu pas O. L. rasta 12 gyvūnų. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis: iš gauto pranešimo apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 62GGP-69 (b. l. 55-61) nustatyti, kad gyvenamajame pastate patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas), nėra jokios ventiliacijos. Nuolatinis šunų ir kačių laikymas tokiomis sąlygomis tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais O. L. šiurkščiai pažeidė Įstatymo 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Taip pat nustatyta iš pateiktų įrodymų, kad ji pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508 “Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo” (toliau – Veisėjų reikalavimai) 17 punkte nustatytą pareigą užtikrinti tinkamai įrengtą patalpą gyvūnų augintinių laikymui bei 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma ; gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis į ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos. Patikrinimo metu nustatytas gyvūnų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintinos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai.

Laikytiems gyvūnams nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai: iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 1, matyti, kad iš O. L. paimtam 8 metų taksų veislės kalytei, nustatytas kalingumas (patelė atsivedė vieną gyvą ir vieną negyvą šuniuką), šonkaulių deformacija, kirkšnies išvarža. Pastaroji išgydoma, reikalinga chirurginė intervencija. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 2 matyti, kad jorkšyro terjero mišrūnei nustatyti trachėjos kolapsas, neaiškios kilmės dusulys, periodontitas, gastritas, katarakta, gilioji piodermija, blusinis dermatinas, konjuktyvitas, otitas, artritas. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 3 takso veislės patelei nustatyta kelio girnelės liuksacija. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 4 takso veislės patelei nustatyti peraugę nagai, kurie apsunkina gyvūno vaikščiojimą, gingivitas. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktų Nr. 5-7 trims taksų veislės patelėms nustatyta viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, helmintai, blusinis dermatitas. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 9 škotų nulėpausei katei nustatyta dehidratacija, peraugę nagai, kurie įaugę į katės pirštų pagalvėles , kiaušidės cista, dėl laikymo uždaroje nevėdinamoje patalpoje katei prasidėjo sausasis keratitas, pūlingas konjunktyvitas. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 10 škotų nulėpausiui katinui nustatyta dehidratacija, nagai peraugę, įgimta patalogija – Heria umbilicalis dėl ko buvo atliktas operacinis gydymas, atstatyta išvarža, atlikta pilvo sienos rekonstrukcija, taip pat nustatyta virškinamojo trakto uždegimas, intoksikacija patelei nustatyta dehidratacija, kailis sulipęs, infekcinis tracheobronchitas (šunidžių kosulys). Iš 2020 m. gruodžio 28 d. individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo akto Nr. 11 škotų stačiaausiai katei nustatyta dehidratacija, peraugę nagai, traiškanotos akys, nesocializuota, jai atlikta ovariohisterektomija.

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamajame pastate ant grindų bei lauko (kiemo) teritorijoje visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis (įvairūs veterinariniai-receptiniai medikamentiniai vaistai („Gamavit”, „Fosprenil”, antibiotikai, vakcinos, injekciniai tirpalai, įvairūs rusiški hormoniniai vaistai skatinantys augimą ir rują)). Nors administracinėn atsakomybėn traukiama O. L. nurodė, kad gyvūnai buvo tinkamai prižiūrimi, tačiau nustatytos aplinkybės įrodo, kad ji neužtikrino šunų ir kačių laikymo sąlygų ir šie jos veiksmai vertinami, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 14 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla pagrįsta grėsmė apsinuodyti cheminėmis medžiagomis ir dėl to nugaišti bei sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), 4 straipsnio 2 dalies 14 punktą, t.y. gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei).

Atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad veterinarijos paslaugos brangios ir ji neturi už ką sterelizuoti kačių, kadangi teismas pažymi, kad O. L. prieš nuspręsdama laikyti gyvūnus turi įvertinti savo galimybes suteikti tinkamas laikymo sąlygas, taip pat vadovautis įstatymais ir jų keliamais reikalavimais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad dėl savanorių veiklos ji negalėjo patekti į savo gyvenamąsias patalpas dėl ko gyvūnai buvo neprižiūrėti kelias dienas taip pat atmestini, kadangi jeigu buvo trukdoma patekti į jai nuosavybės teise priklausančią teritoriją, ji galėjo atitinkamai kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau tai daryti vengė. Gyvūnus paliko kelias dienas be priežiūros, dėl ko dalis gyvūnų dehidratavo.

Kaip matyti iš pateiktų aktų, visi 12 gyvūnų yra su vienokiais ar kitokiais sveikatos sutrikimai. Daliai jų nurodyta, kad jie pasveiks tik gydant veterinariniais vaistais. Institucija pateikusi išvadas dėl pažeidimų, atsakingam asmeniui nurodė tinkamai pasirūpinti augintiniais (tinkamas šėrimas, girdymas, įrengti tinkamas poilsio vietas, tinkamas gydymas), tinkamai įrengti kitų augintinių (paimtų augintinių) laikymo vietas: pašalinti su ūkine veikla nesusijusius pašalinius daiktus, tinkamai išvalyti augintinių laikymo vietas, įrengti tinkamą poilsio vietą (sausą), pagerinti pastate ventiliaciją, laiku kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją dėl medicininės pagalbos suteikimo, pateikti augintinių įsigijimo bei vakcinacijos dokumentus.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių administracinio nusižengimo protokole nurodytus pažeidimus, atitinkančius Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, o O. L. paaiškinimus dėl neva tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų paneigia institucijos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad gyvenamajame pastate aptvaruose kuriuose laikomi gyvūnai grindys grotinės, namų aplinkoje gausu išmatų (grindys padengtos išmatų, šlapimo sluoksniu, ant grindų mėtosi suirusios, sugedusio maisto likučiai), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, iš esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių.

Aptvaruose bei laisvai laikomiems šunims ir katėms nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų ir kačių laikymo vietose yra likučiai nuo kartoninių dėžių, purvinų, sudriskusių skudurų. Tiek šunų būdos, voljerai ir gyvenamoji patalpa, kur laikomi šunys užversti buitinėmis atliekomis, nenaudojamais daiktais todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos arba šiukšlių krūvos, tokiais veiksmais ji neužtikrino, kaip to reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos normos; laikomiems gyvūnams aptvaruose netinkamai įrengtos poilsio vietos (gultai), todėl nustatyta, jog gyvūnų laikymo sąlygos netinkamos, varžo jų judėjimo laisvę, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, dėl ko galima gyvūnų agresija, pasireiškianti kūno sužalojimais.

Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens laikomų 12 vnt. gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko įstatymo reikalavimų ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams, kur nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas, t. y. atsižvelgiant į gyvūno svorį (iki 10 kg ir iki 20 kg) minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose –10 ar 15 kv. m. kaip jau minėta anksčiau viename nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie l m², buvo laikoma viena taksų veislės jauniklė iki 4 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m². Antrame nedideliame aptvare (kuris buvo sujungtas su 2 transportiniais narvais), kurio plotas yra apie 2 m², buvo laikoma škotų nulėpausių suaugusi katė ir 2 kačiukai iki 6 mėn. amžiaus, kai pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas katėms privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m² kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems gyvūnams skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios gyvūnų laikymo sąlygos yra netinkamos. Taip pat, O. L. neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, institucijos atstovių paaiškinimai patvirtina, kad O. L. neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė gyvūnams pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, juos kankinant, nes šunys ir katės buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis garduose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, su neįrengtomis grindimis, neišvalytais, netvarkingais guoliais, nebuvo sudarytos sąlygos gyvūnams laisvai judėti, nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vietos, gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nebuvo kiekvieną dieną, ryte ir vakare valomos, nebuvo pašalinami nedelsiant ekskrementai; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, tokiais veiksmais (veikimu ir neveikimu) O. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 14-15, 17-18 punktus, 6 straipsnį, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 17 punktą, 19 punktą, 22-23 punktą 23.2 papunktį, 24 punktą ir 50 punktą. Taigi O. L., įgyvendindama nuosavybės teisę į gyvūnus, nesilaikė anksčiau paminėtų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų reikalavimų, bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymų Nr. B1-508, reikalavimų, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį.

Dėl nuobaudų skyrimo.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo taisyklės apibrėžtos ANK 34 straipsnyje. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa) ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. O. L. savo kaltę dėl padarytų nusižengimo pripažino tik iš dalies, todėl teismas jos dalinio prisipažinimo nevertina kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. O. L. administracinių nuobaudų už analogiškų nusižengimų padarymą neturi, pensininkė, dalinai dirbanti, tačiau savo elgesio neigiamai nevertino bandydama save pateisinti (brangiomis veterinarijos paslaugomis, ne dėl jos kaltės apleista namų buitimi, savanorių savivaliavimu ir kt.,), todėl jai už padarytus nusižengimus skirtinos nuobaudos neviršijančios sankcijose numatytų vidurkių. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda kaltininkei skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas sprendžia, kad esant administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumai administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, O. L. iki institucijos patikrinimo pakankamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Net ir po patikrinimo byloje negauta duomenų, kad O. L. būtų pagerinusi gyvūnų laikymo sąlygas. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taikytinas gyvūnų konfiskavimas. Atsižvelgus į O. L. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, vien baudos jai skyrimas, netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų O. L. nuo administracinių nusižengimų darymo (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog iš O. L. paimta 12 augintinių (pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2 paimti ir VšĮ „Būk mano draugas“ perduoti 7 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyrų terjeras, pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. turto perdavimo ir priėmimo kortelę Nr. 3 paimti ir VšĮ Gyvūnų globa Tauragėje perduotos 3 škotų nulėpausės katės (b. l. 5, 53-54). Visi minėti gyvūnai konfiskuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teismas

nutaria:

O. L. pripažinti kalta pagal administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 ir 18 dalis, ir jai paskirti:

pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį - 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą su 12 (dvylikos) gyvūnų paimtų pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, iš kurių 7 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyrų terjeras laikomi VšĮ „Būk mano draugas“, įmonės kodas 302639996, Kaukėnų g. 9, Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r., ir 3 škotų nulėpausių katės laikomi VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ konfiskavimu;

pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį - 500 Eur (penkis šimtus eurų) baudą su 12 (dvylikos) gyvūnų paimtų pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, iš kurių 7 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyrų terjeras laikomi VšĮ „Būk mano draugas“, įmonės kodas 302639996, Kaukėnų g. 9, Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r., ir 3 škotų nulėpausių katės laikomi VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę nuobaudą – 500 Eur (penkis šimtus eurų) baudą su 12 (dvylikos) gyvūnų paimtų pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, iš kurių 7 taksų veislės šunys ir 1 jorkšyrų terjeras laikomi VšĮ „Būk mano draugas“, įmonės kodas 302639996, Kaukėnų g. 9, Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r., ir 3 škotų nulėpausių katės laikomi VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ konfiskavimu.

Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą O. L. atžvilgiu pagal ANK 364 straipsnio 16 dalį, nutraukti, nes padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 21127934749.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.