- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- 2-16880-1066/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Užubalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei K. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 2740 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-25 nutartimi personalinei J. B. įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas mažoji bendrija „Penktas šansas“. Nutartis įsiteisėjo 2017-06-06. Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė K. V. ėjo personalinės J. B. įmonės vadovės pareigas. Atsakovė nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės skolos augo. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-03 nutartimi bankrutuojančiai personalinei J. B. įmonei taikė supaprastintą bankroto procesą. Įmonės vadovė turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. 2017-09-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei buvo skirta 1450,00 Eur baudą už nevykdomus teismo įpareigojimus perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. 2017-010-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei buvo panaikinta skirta 1450,00 Eur bauda 2018-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, be kita ko, įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat buvo patvirtinta 2740 Eur, visam bankroto procesui, administravimo išlaidų sąmata.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2018-08-02, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-25 nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą personalinei J. B. įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“. Atsižvelgus į nutartyje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Atsakovė K. V. buvo personalinės J. B. įmonės vadovė nuo 1995-05-01. Įmonei buvus nemokiai, atsakovė, būdama personalinės J. B. įmonės vadove, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to per protingą terminą nepadarė (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis).
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją administratoriui atsako solidariai.
Vilniaus apygardos teismo 2017-08-03 nutartimi buvo nutarta personalinei J. B. įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-16 nutartimi patvirtino personalinės J. B. įmonės 2740 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140 Eur skirta administratoriaus atlyginimui, o 1600 Eur kitoms administravimo išlaidoms apmokėti.
Įmonei buvus nemokiai, atsakovė, būdama įmonės vadove, nesilaikė jai ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Toks pats įpareigojimas atsakovei nustatytas ir Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nutartyje, 2017-10-20 nutartimi bauda panaikinta (įmonė turto ir dokumentu neturi). Juridinio asmens vadovui ar dalyviui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, kyla civilinė atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).
Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti: neteisėtą neveikimą patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės – dėl atsakovės neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė neturi turto, žalos dydį patvirtina teismo patvirtinta suma –2740 Eur administravimo išlaidų, ir yra priežastinis ryšis tarp neteisėto neveikimo ir padarytos žalos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įmonei neturint turto ir ieškovui negavus atlyginimo už personalinės J. B. įmonės bankroto administratoriaus pareigų atlikimą bei administravimo išlaidų kompensavimo, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2740 Eur administravimo išlaidų suma (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 2740 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 82,2 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovė taip pat papildomai informuotina viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2740 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt Eur) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą (2740 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-12) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“, juridinio asmens kodas 304099424, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės K. V. 82,2 Eur žyminio mokesčio ir 7,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovę papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių atsakovės negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.