Tauragės apylinkės teismo sprendimas, 2-141-999/2019

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-19
Bylos Nr.: 2-141-999/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00666-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Dyburienė
Ieškovas: M. B., P. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: V. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-141-999/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00666-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2, 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovei M. B.,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. S., atstovaujamos ieškovės ir įstatyminės atstovės M. B., ieškinį atsakovui V. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. B. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo nepilnametės dukters P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. B.; priteisti iš atsakovo V. S. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai P. S. išlaikyti po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai P. S. už 13 mėnesių, tai yra nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d., po 250 eurų, viso 3250 eurų; nustatyti nepilnametės dukters P. S. ir atsakovo bendravimo tvarką, kad atsakovas V. S. galės dalyvauti dukters auklėjime ir bendrauti su dukra pasiimant vaiką du savaitgalius per mėnesį, tai yra, šeštadieniais nuo 10 val. iki sekmadienio 17 val. Apie dukters paėmimą ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti dukros motiną M. B..

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, tik patikslino atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, tai yra, pritarė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Tauragės vaiko teisių apsaugos skyrius) siūlomai bendravimo tvarkai, jog grįžęs į Lietuvą atsakovas: 1) norėdamas bendrauti su dukra prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti M. B. apie susitikimo organizavimą ir su dukra bendraus pastarosios gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai; 2) du savaitgalius per mėnesį galės pasiimti dukrą šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. Apie dukters paėmimą ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti dukros motiną M. B.. Paaiškino, jog 2016 metais susipažino su atsakovu V. S., bendravo, susitikinėjo, apsigyveno kartu su juo ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. S.. Jie gyveno Airijoje, dukra irgi ten gimė. Nesutapo su atsakovu charakteriai, todėl ji grįžo su dukra iš Airijos gyventi į Lietuvą pas tėvus pastarųjų keturių kambarių bute. Bute gyveno viso 6 žmonės, du tėvai, du suaugę jos broliai, ji ir jos dukra P.. Nuo 2019 m. sausio 1 d. persikraustė kitur gyventi su dukra, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), nes pas tėvus buvo mažai vietos. Už buto nuomą moka per mėnesį 80 eurų. Praėjusį mėnesį sumokėjo 220 eurų viso komunalinių ir nuomos mokesčių. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ji niekur nebedirba, gauną pašalpą. Iki 2019 m. sausio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gauna iš Airijos 80 eurų vaiko pinigų, 220 eurų gaus pirmus tris mėnesius iš Sodros, o vėliau tris mėnesius gaus 190 eurų ir likusius tris mėnesius Sodra mokės po 170 eurų, o paskui ji ieškosis darbo, dukrą ves į darželį. Dukra sveikatos problemų neturi. Atsakovas Airijoje dirba taksistu ir, kai gyveno kartu, atsakovas per mėnesį uždirbdavo apie 3000 eurų. Žino, kad atsakovas turi dar dvi dukras 10 ir 5 metų, kurios gyvena Airijoje kartu su jų mama. Prašo iš atsakovo priteisti po 250 eurų per mėnesį dukros išlaikymui. Šiuo metu dukrai yra vieneri metai. Vaikui maistui per mėnesį reikalinga 150 eurų, drabužėliams - 30 eurų, sauskelnėms - 80 eurų, vaistams, papildams - 50 eurų, pamokėlėms - 20 eurų, knygutėms, pieštukams – 20 eurų, žaislams - 20 eurų. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros gimimo. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku, kurią siūlo institucija, teikianti išvadą.

Atsakovas V. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai – 2019 m. vasario 7 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. J. pateiktoje išvadoje bei posėdžio metu nurodė, jog pritaria ieškovės reikalavimams bei rekomenduoja P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Prašoma suma vaiko išlaikymui – 250 Eur – yra tinkama bei siūlo nustatyti bendravimo tvarką su dukra, kurią pateikė institucija savo išvadoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

konsatuoja :

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantis gimimo įrašas Nr. 245 patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko P. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9). Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 212 nustatyta, kad ieškovės M. B. 2019 m. rugsėjo mėnesį gautos pajamos sudaro 246,24 eurus (b. l. 11). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d. niekur nedirbo ir išmokų negavo (b. l. 37); turi nuosavybės teise registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38-39), VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu nuo 2017 m. kovo 22 d. įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-42).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė M. B. prašo nustatyti nepilnamečio vaiko P. S. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove, jos nuomojamame būste, yra jos prižiūrimas ir auklėjamas. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs tvirtas abipusis ryšys. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu gyveno Airijoje, dukros nelanko. Kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad ji užaugtų humaniška bei dora visuomenės narė bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės M. B. reikalavimas tenkintinas ir P. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė M. B. prašo priteisti iš atsakovo V. S. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai P. S. po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė prašo priteisti 250 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins nepilnametės dukters būtinuosius poreikius. Atsakovas į antrąjį parengiamąjį posėdį neatvyko ir šių aplinkybių neginčijo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovas V. S. bylos nagrinėjimo metu gyveno ir dirbo Airijoje, buvo įpareigotas teismui pateikti duomenis apie jo gaunamą darbo užmokestį, tačiau to nepadarė. Taigi, duomenų apie atsakovo pajamas, turimą turtą byloje nepateikta. Yra tik duomenys, kuriuos teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, išsitraukė iš turimų informacinių bazių, iš kurių matyti, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas dirba Airijoje ir, kai ieškovė su atsakovu dar gyveno kartu, atsakovas per mėnesį uždirbdavo apie 3000 eurų. Be to, atsakovas Lietuvoje turi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto.

Atsižvelgus į šiuo metu galiojantį MMA ir vaiko būtinuosius poreikius į būstą, maistą, lavinimą, kuriuos ieškovė pagrindė, konstatuotina, kad iš atsakovo priteistina pagrįsta išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis yra 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo dukrai P. S. išlaikymo įsiskolinimą 3250 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d., už 13 mėnesių, po 250 eurų per mėnesį, kadangi atsakovas per šį laikotarpį vaiko išlaikymui pinigų neteikė (13 mėn. x 250 Eur = 3250 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovės prašomas priteisti 3250 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d., už 13 mėnesių, po 250 eurų per mėnesį, laikytinas protingu ir pagrįstu. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas 3250 Eur išlaikymo įsiskolinimas dukrai.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė M. B. prašo teismo nustatyti sekančią atsakovo su dukterimi bendravimo tvarką: 1) atsakovas grįžęs į Lietuvą ir norėdamas bendrauti su dukra prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti M. B. apie susitikimo organizavimą ir su dukra bendraus pastarosios gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai; 2) du savaitgalius per mėnesį galės pasiimti dukrą šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. Apie dukters paėmimą ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti dukros motiną M. B.. Šią bendravimo tvarką pasiūlė Tauragės vaiko teisių apsaugos atstovė, ieškovė sutiko su šia bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečio vaiko interesus, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka atitiks tiek vaiko, tiek tėvo interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei M. B. žyminio mokesčio sumokėjimas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 287,50 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką; 90 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (250 Eur x 1 vaikas x 12 mėn.= 3000 Eur x 3%), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 97,50 Eur dydžio žyminis mokestis (3250 Eur × 3 proc.). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnametės P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečio vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2017 m. rugsėjo 29 d., išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. spalio 30 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečio vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimui padengti 3250 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų), už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 287,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio už ieškinį ir 6,90 Eur (šešis eurus 90 centų) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie turi būti sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) grįžęs į Lietuvą ir norėdamas bendrauti su dukra atsakovas prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti M. B. apie susitikimo organizavimą ir su dukra bendraus pastarosios gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai;

2) du savaitgalius per mėnesį galės pasiimti dukrą šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. Apie dukters paėmimą ne vėliau kaip prieš vieną parą SMS žinute privalės informuoti dukros motiną M. B..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė