Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės Onos Klinavičienės kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. nutarties, prašymu sustabdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė Ona Klinavičienė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir išteisinti A. B., o jei kasacinės instancijos teismas nuspręs, kad nėra pagrindo A. B. išteisinti, tuomet prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir A. B. paskirti švelnesnę bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Taip pat prašo sustabdyti teismų sprendimų vykdymą iki kol byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė BPK pažeidimus, todėl nepagrįstai pripažino A. B. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai teigia, kad A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, nes faktinių aplinkybių visuma neįrodo jo kaltės, o teismai, pažeisdami BK 20 straipsnio nuostatas, neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis. Skunde taip pat nesutinkama su A. B. paskirta laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Pateiktame kasaciniame skunde, nors formaliai ir nurodomi padaryti pažeidimai, tačiau jie grindžiami ne teisiniais argumentais, o pateikiant savo subjektyvią nuomonę. Neigiant nuteistojo kaltę, iš esmės tik nesutinkama su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, dėstoma savo pozicija ir pateikiamas savas įrodymų vertinimas. Pažymėtina, kad tokie teiginiai, kuriais tik analizuojami byloje surinkti duomenys bei pateikiama nuteistajam palanki jų interpretacija nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad savo esme ir turiniu analogiškus argumentus nuteistasis A. B. buvo nurodęs ir byloje pateiktame apeliaciniame skunde, kuris detaliai išanalizuotas ir į skundo argumentus buvo motyvuotai atsakyta. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, bet nenurodoma teisinių argumentų, pagrindžiančių jų neteisėtumą.

Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu netaikyti A. B. BK 75 straipsnio ir iš esmės prašoma iš naujo įvertinti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant galimybę A. B. paskirti švelnesnę bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Vis dėlto, nors kasatoriai ir teigia, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos ir pažeisti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, tačiau iš esmės siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtos ir įvertintos bausmės skyrimui ir BK 75 straipsnio taikymui reikšmingos aplinkybės, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, skunde nurodytas netinkamas BK bendrosios dalies normų taikymas nepagrįstas teisiniais argumentais, o tik subjektyvia kasatorių pozicija apie netinkamą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimą ir A. B. kaltės neigimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės Onos Klinavičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.