- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- eI-821-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03047-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016-06-22 įsakymą Nr. 1PS1-549-(2.1.).
Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba – jai skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Iš ginčijamo įsakymo ar jo sudėtine dalimi esančio tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kokiais veiksmais buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 1 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta laisvos valstybinės žemės fondo sąvoka. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) 24.5 p. yra nustatytos žemėtvarkos projekto rengėjo funkcijos priskiriant tam tikrus žemės plotus laisvos valstybinės žemės fondui, todėl pareiškėja negali būti traukiama atsakomybėn už Metodikos 24.5 p. nustatytų reikalavimų pažeidimą. Šis procesas yra tęstinis, todėl nepagrįsta išvada, kad pažeidimas padarytas pareiškėjai pasirašius įsakyme nurodytus sprendimus. Pareiškėja nepagrįstai pripažinta pažeidusi Metodikos 98 p. reikalavimus, kadangi Laisvos žemės fondo žemės (toliau – LŽFŽ) planai ir plotų sąrašai galėjo būti patvirtinti tik gavus jų projektus. Taip pat nėra aišku, kaip pareiškėja pažeidė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vadovauti, organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei organizuoti valstybinės žemės fondo apskaitą.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat patikslino, kad, nors skunde suformulavo reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, ginčija tik tą jo dalį, kuria jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p., Metodikos 24.5 p. ir Tarnybos direktoriaus 2015-02-24 įsakymu Nr. 1P-69-(1.3.) patvirtinto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.14 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nuostatų pažeidimus. Tarnybos direktoriaus 2014-11-12 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-654 Tarnybos skyrių vedėjams buvo pavesta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-03-01, atlikti dokumentų, susijusių su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais, tačiau Nekilnojamojo turto kadastre nepažymėtais žemės sklypais, apskaitą ir iki 2015-06-01 pateikti duomenis apie tokius žemės sklypus VĮ Registrų centrui. Archyvinės bylos VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktos Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos pasirašytais 2014-05-13, 2014-11-27, 2015-05-20 ir 2016-01-15 raštais. Vadinasi, pareiškėjai buvo žinomi duomenys, kurie žemės sklypai negali būti priskirti Laisvos žemės fondui. Pagal Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus nuostatų 7.2 p., pareiškėja, kaip skyriaus vedėja, yra atsakinga už skyriui pavestų funkcijų vykdymą, todėl, tvirtindama Laisvos žemės fondo žemės plotų planus bei plotų sąrašus, turėjo užtikrinti, kad Laisvos žemės fondui būtų priskirta tik Metodikos 24.5 p. reikalavimus atitinkantys žemės sklypai ir nebūtų įtraukti privatūs ir VĮ Prienų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi žemės sklypai. Pagal Metodikos 26.1 p., prieš tvirtindamas planą, skyrius turėjo jį patikrinti, todėl pareiškėjos argumentai, kad už plano parengimą yra atsakingas jo autorius, yra nepagrįsti. Iš Komisijos išvadų yra aišku, kuo pasireiškė Atkūrimo įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, nes pareiškėja turėjo užtikrinti, kad privatūs žemės sklypai nebūtų priskirti Laisvos žemės fondui. Netinkamas funkcijų atlikimas sukėlė pasekmes, nes privačios nuosavybės teise valdomi sklypai, buvo projektuojami kitiems asmenims. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra kilęs dėl Tarnybos direktoriaus 2016-06-22 įsakymo Nr. 1PS1-549-(2.1.) dalies, kuria pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už tai jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad remiantis Tarnybos sudarytos komisijos ,,Dėl Prienų rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės visų kadastro vietovių laisvos valstybinės žemės duomenų patikrinimo“ 2016-05-09 išvada Nr. 1LS-72-(7.5.) pareiškėjos ir kitų Tarnybos Birštono ir Prienų skyriaus darbuotojų atžvilgiu buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai.
Apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą pareiškėja informuota 2016-05-20 pranešimu Nr. 1PS17-105-(2.30).
Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2016-06-13 išvada Nr. 1PS17-151-(2.30.), kurioje, inter alia, konstatuota, kad skyriaus vedėja V. A., pasirašiusi 2016-02-05 įsakymą Nr. 10VĮ-67-(14,10.2.), 2016-02-24 įsakymą Nr. 10VĮ-110-(14.10.2.), 2015-05-20 įsakymą Nr. 10VĮ-382-(14.10.2.), 2016-02-09 įsakymą Nr. 10VĮ-153-(14.10.2.), 2015-10-14 įsakymą Nr. 10VĮ-850-(14.10.2.), 2015-03-31 įsakymą Nr. 10VĮ-232- (14.10.2.), 2015-09-17 įsakymą Nr. 10VĮ-690-(14.10.2.), 2015-09-03 įsakymą Nr. 10VĮ-639-(14.10.2.), 2016-02-25 įsakymą Nr. 10VĮ-122-(14.10.2.), 2014-08-28 įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-730, 2014-10-06 įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-807, 2016-02-23 įsakymą Nr. 10VĮ-109-(14.10.2), 2016-02-23 įsakymą Nr. 10VĮ-102-(14.10.2.), 2014-12-30 įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-1174, 2016-03-02 įsakymą Nr. 10VĮ-134-(14.10.2.), 2014-07-11 įsakymą Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-617, kuriais į LŽFŽ plotus buvo įtraukti privačios nuosavybės ar patikėjimo teise valdomi žemės sklypai ar jų dalys, pažeidė Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p., Metodikos 24.5 p. nuostatas, o 2015-09-17 įsakymu Nr. 10VĮ-690-(14.10.2.), 2015-09-03 įsakymu Nr. 10VĮ-639-(14.10.2.), 2015-05-20 įsakymu Nr. 10VĮ-382-(14.10.2.) ir 2015-04-10 įsakymu Nr. 10VĮ-261-(14.10.2) patvirtindama Balbieriškio, Jiezno, Purvininkų, Meškapievės kadastro vietovės LŽFŽ plotų sąrašus (žiniaraščius) kartu nepatvirtinusi ir šių kadastro vietovių LŽFŽ planų, pažeidė Metodikos 98 p. nuostatas, taip pat netinkamai atliko Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 (redakcija, aktuali nuo 2012-04-02 iki 2015-03-31) 7.1 ir 7.12 p., bei Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2015-02-24 įsakymu Nr. 1P-69-(1.3.) 7.1 ir 7.14 p. nurodytas funkcijas, taip pat pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinus, kad nuo dalies įsakymų pasirašymo yra praėjęs VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti, tarnybinę nuobaudą pareiškėjai siūlyta skirti tik, už tarnybinius pažeidimus, padarytus pasirašius 2016-02-05 įsakymą Nr. 10VĮ-67-(14,10.2.), 2016-02-09 įsakymą Nr. 10VĮ-153-(14.10.2.), 2016-02-23 įsakymą Nr. 10VĮ-109-(14.10.2), 2016-02-23 įsakymą Nr. 10VĮ-102-(14.10.2.), 2016-02-24 įsakymą Nr. 10VĮ-110-(14.10.2.), 2016-02-25 įsakymą Nr. 10VĮ-122-(14.10.2.) ir 2016-03-02 įsakymą Nr. 10VĮ-134-(14.10.2.).
Atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo išvadą, Tarnybos direktorius 2016-06-22 įsakymo Nr. 1PS1-549-(2.1.) 2 punktu, už įsakymo 1.3 ir 1.5 p. nustatytų pažeidimų padarymą, pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Su šia Tarnybos direktoriaus 2016-06-22 įsakymo dalimi pareiškėja nesutinka, todėl prašo ją panaikinti.
VTĮ 28 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Pagal VTĮ 29 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus skiriamos įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę nuobaudą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (VTĮ 30 str. 5 d.).
Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 p. nustatyta, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, raštu pateikiama motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą (14.1. p.); pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo (14.2. p.); pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (14.3. p.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).
Iš ginčijamo įsakymo ir jo sudėtine dalimi esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad pasirašiusi 2016-02-05 įsakymą Nr. 10VĮ-67-(14,10.2.), 2016-02-09 įsakymą Nr. 10VĮ-153-(14.10.2.), 2016-02-23 įsakymą Nr. 10VĮ-109-(14.10.2), 2016-02-23 įsakymą Nr. 10VĮ-102-(14.10.2.), 2016-02-24 įsakymą Nr. 10VĮ-110-(14.10.2.), 2016-02-25 įsakymą Nr. 10VĮ-122-(14.10.2.) ir 2016-03-02 įsakymą Nr. 10VĮ-134-(14.10.2.), kuriais į LŽFŽ plotus buvo įtraukti privačios nuosavybės ar patikėjimo teise valdomi žemės sklypai ar jų dalys, pažeidė Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p., Metodikos 24.5 p., Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.14 p., taip pat pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p.
VTĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.).
Pagal Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p., laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus.
Žemės sklypai, kurie gali būti priskirti LŽFŽ, detaliai nurodyti Metodikos 24.5 p., pagal kurią privačios nuosavybės ar patikėjimo teise valdomi žemės sklypai negali būti priskirti LŽFŽ.
Pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatyta, kad skyriaus vedėjas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, o pagal Pareigybės aprašymo 7.14 p. – organizuoja valstybės žemės fondo apskaitos atlikimą.
Iš pareiškėjos skundo bei jos paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad pasirašius anksčiau nurodytus įsakymus, į LŽFŽ plotus buvo įtraukti privačios nuosavybės ar patikėjimo teise valdomi žemės sklypai ar jų dalys, pareiškėja iš esmės neginčija. Nesutikimą su paskirta tarnybine nuobauda, iš esmės grindžia tuo, kad privačios nuosavybės ar patikėjimo teise valdomi žemės sklypai ar jų dalys į LŽFŽ plotus galėjo būti įtraukti dėl netikslios kartografinės medžiagos, nes neįmanoma sutikrinti visų sklypų su kadastro žemėlapiais, dalis privačioje nuosavybėje esančių sklypų kadastro žemėlapiuose net nėra pažymėti. Pareiškėja taip pat mano, kad ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi Atkūrimo įstatymo, Metodikos nuostatas, nepagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn, kadangi negali būti atsakinga už kitų skyriaus darbuotojų, projekto autoriaus parengtuose dokumentuose esančių duomenų teisingumą, be to, pagal darbo pobūdį ir skyriui pavestų funkcijų apimtis, neturi galimybės fiziškai patikrinti kiekvieno pasirašomo dokumento.
Įvertinęs Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą. Kaip nurodyta anksčiau, pagal VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nuostatas, pareiškėja, vykdydama savo funkcijas, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Pasirašydama įsakymus, kuriais į LŽFŽ plotus buvo įtraukti privačios nuosavybės ar patikėjimo teise valdomi žemės sklypai ar jų dalys, nesilaikė Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir Metodikos 24.5 p. reikalavimų, kuriuose aiškiai nustatyta, kokie plotai, gali būti įtraukti į LŽFŽ.
Pareiškėjos argumentai, kad ji negali būti atsakinga už kitų skyriaus darbuotojų ar projekto autorių parengtuose dokumentuose esančių duomenų teisingumą yra visiškai nepagrįsti, kadangi pagal Pareigybės aprašymo 7.14 p., būtent jai pavesta organizuoti valstybės žemės fondo apskaitos atlikimą, be to, pagal Pareigybės aprašymo 7.1 p. – skyriaus vedėjas vadovauja, organizuoja ir kontroliuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Teismo vertinimu, į šias pareiškėjos pareigas neginčytinai patenka ir pavaldžių darbuotojų parengtų dokumentų, kuriuos ji pasirašo, turinio kontrolė.
Teismas taip pat pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2015-02-24 įsakymu Nr. 1P-67-(1.3.) patvirtintų Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus nuostatų 7.1–7.2 p. nustatyta, kad skyriaus vedėjas planuoja ir organizuoja skyriaus darbą, paskirsto darbuotojams užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą, be to, asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą.
Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjos argumentus, kad ji negali būti traukiama atsakomybėn už tai, kad kiti darbuotojai netinkamai atliko savo funkcijas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Tai, kad kiti skyriaus darbuotojai taip pat buvo patraukti tarnybinėn atsakomybės, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės, kadangi ji padarė savarankišką tarnybinį nusižengimą.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad dėl didelio darbo krūvio, ji negalėjo asmeniškai patikrinti, ar į LŽFŽ buvo įtraukti tik teisės aktų reikalavimus atitinkantys plotai, teismas konstatuoja, kad į tai buvo atsižvelgta nustatant subjektyviąją tarnybinio nusižengimo sudėties pusę – pareiškėjos kaltę. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, tarnybinį nusižengimą pareiškėja pripažinta padariusi dėl aplaidumo, kadangi ji nenumatė, jog dėl netinkamo funkcijų įvykdymo gali kilti tam tikri neigiami padariniai, nors atsižvelgiant į darbines pareigas, turėjo ir galėjo tai numatyti bei užkirsti jiems kelią.
Tarnyba taip pat nustatė, kad aplaidus funkcijų vykdymas sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. nebuvo užtikrintas Tarnybos funkcijų įgyvendinimas, diskredituotas Tarnybos autoritetas, buvo gaištamas kitų Tarnybos darbuotojų laikas, siekiant pašalinti padarytus pažeidimus.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.14 p. nuostatas, kadangi su juo nebuvo supažindinta. Visų pirma pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad su Pareigybės aprašymu pareiškėja supažindinta 2015-04-01. Be to, teismui nekyla abejonių, kad būdama skyriaus vedėja ir atlikdama jai pavestas užduotis, pareiškėja žinojo apie funkcijas – vadovauti, organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, taip pat organizuoti valstybės žemės fondo apskaitos atlikimą. Vadinasi, net ir nustačius formalų pažeidimą, kad pareiškėja nebuvo pasirašytinai supažindinta su Pareigybės aprašymu, tai nesudaro pagrindo netraukti jos tarnybinėn atsakomybėn, kadangi, atsižvelgdama į užimamas pareigas, ji turėjo suvokti jai nustatytų pareigų apimtį ir taikomus reikalavimus, kildinamus iš Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.14 p. nuostatų.
Skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į kaltės formą, tai, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų, siekdama ištaisyti padarytus pažeidimus. Tarnyba taip pat nustatė VTĮ 30¹ str. 2 d. 3 p. įtvirtintą pareiškėjos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos atsakomybė individualizuota tinkamai, todėl jai paskirta proporcinga ir adekvati tarnybinė nuobauda.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos veiksmuose buvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl ji pagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra ir jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.