- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-20889-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16118-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E. priėmė savo sutuoktinio M. E., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartimi R. E. nupirko dviejų kambarių butą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) kv.m. bendro naudingo ploto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas gyvenant santuokoje su M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė M. E. Visus mokėjimus, skirtus buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėjo R. E. Tai įrodo, kad R. E. po M. E. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. (duomenys neskelbtini) R. E. sudarė Testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko savo dukteriai V. V. (buv. E.). V. V. yra R. E. ir M. E. duktė. V. E. ir R. V. susituokė (duomenys neskelbtini). V. E. po santuokos pasirinko vyro pavardę – V. (duomenys neskelbtini) R. E. mirė; mirties liudijime nurodoma, kad R. E. nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Jokių skolų ar kitų skolinių įsipareigojimų dėl nurodyto turto iki šios dienos nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į V. V. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų R. E. ir M. E. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo palikimas buvo priimtas faktiniu R. E. valdymu, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. M. E. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. 2022 m. rugsėjo 14 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo M. E. sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E. priėmė savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
VĮ „Registrų centro“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. E. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, sutuoktinė – R. E. (mirė (duomenys neskelbtini)). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad M. E. vaikai yra V. V.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad R. E., būdama santuokoje su M. E., (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teise butą (su rūsiu), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinio M. E. mirties R. E. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, ji po savo sutuoktinio mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties R. E. mokėjo mokesčius už suteiktas minėtam butui paslaugas, taip pat (duomenys neskelbtini) R. E. sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) – sutartį dėl Šalto vandens skaitiklių priėmimo eksploatacijon (b. l. 28), (duomenys neskelbtini) pasirašė „Cgates“ paslaugų teikimo sutartį (b. l. 37); šios nurodytos sutartys sudarytos būstui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. E. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinio M. E. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.
R. E. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) R. E. sudarė Testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, be kita ko, ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo dukteriai V. V. (b. l. 56).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog R. E. po savo sutuoktinio M. E. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos V. V. subjektinėmis teisėmis įforminant R. E. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. E., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.