Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-07-11 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 18.00 val., Jurbarko rajone, Šimkaičių seniūnijoje, Vadžgirio miestelyje, J. Dargužo gatvėje, prie Vadžgirio pagrindinės mokyklos, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė du smūgius J. K. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje kaltinamasis G. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad gynė savo brolį, nes ne vienas vaikas kaime yra nukentėjęs nuo J. K.. Viskas vyko prie mokyklos. Sudavė du kartus J. K. į veidą. Nesimatė kraujo, J. K. po smūgių nenugriuvo. Buvo blaivus. Gailisi, atsiprašo J. K.. Su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, su J. K. ieškiniu sutinka iš dalies, nes mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

Teismo posėdyje nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad G. Š. brolis buvo sumušęs jo sūnų, todėl kilo šis įvykis. G. Š. jam sudavė du kartus. Buvo išmušti du dantys. Kreipėsi į odontologą dėl plokštelės, tačiau yra laukiančiųjų eilė, todėl dar nesusitvarkė, dokumentų neturi. Neturtinė žala pasireiškė patirtu skausmu, sunkumais valgant. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Kaltinamajam pareiškus, kad pripažįsta kaltę, davus parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos.

2018-08-10 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate G. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (b. l. 1-2). Nukentėjusysis J. K. nurodė, kad 2018-08-10, apie 18.00 val., prie Vadžgirio pagrindinės mokyklos jį užpuolė ir sumušė kaimynas G. Š. – du kartus kumščiu sudavė į veidą ir pasišalino. Paminėjo, kad tai jo kreštas už brolį. Prieš dvi ar tris savaites jis turėjo konfliktą su mažamečiu G. Š. broliu (b. l. 9-11). Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. K. nustatyta: dešinio skruosto sumušimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dešinio viršutinio žazdikaulio 11 danties išnirimas, kairio viršutinio žandikaulio 21 danties lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų, dėl dviejų dantų netekimo prarasta 5 procentai pastovaus bendro darbingumo (b. l. 22, 23, 24-25). Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1 500 EUR dydžio turtinę žalą (b. l. 26). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti 61,75 EUR dydžio žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos (b. l. 30-31, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad 2018-07-05 J. K. sumušė jo mažametį brolį K. B.. 2018-08-10, apie 18.00 val., prie Vadžgirio pagrindinės mokyklos sutiko J. K. ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą. Pasakė, kad taip padarė dėl to, kad šis sumušė jo mažametį brolį. J. K. susiėmė už veido. Nepastebėjo, ar bėgo kraujas, nes nuėjo šalin. Pamatęs, kad netoliese yra J. K. vaikas, toliau stovinčiame automobilyje buvo žmonės, daugiau smūgių nesudavė, nusiramino ir nuėjo. Gailisi taip pasielgęs (b. l. 54, 61).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Kadangi veikos sudėtis materiali, būtina nustatyti padarinių atsiradimo faktą - realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad viešoji vieta – tai vieta kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).

Šioje byloje nagrinėjamas įvykis vyko gatvėje, prie mokyklos, vasarą, apie 18.00 val., t. y. tokiu laiku ir tokioje vietoje, kai gatvėje yra ar gali bet kuriuo momentu būti pakankamai žmonių. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė matęs, kad netoli buvo vaikas, toliau stovinčiame automobilyje buvo žmonės. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo privatus konfliktas dėl galimo brolio sumušimo peržengė privatumo ribas. G. Š. nusikalstami veiksmai pasireiškė kaip įžūlus elgesys – fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Nors nenustatyta, kad smūgių sudavimą matė gatvėje buvę pašaliniai asmenys, žmonių buvimo fakto ir visų minėtų aplinkybių pakanka daryti išvadą, kad įvykio vieta atitinka viešosios vietos kriterijus ir, kad G. Š. elgesys sutrikdė visuomenės tvarką. Kaltinamasis sąmoningai pasirinko tokį veikimo būdą, t. y. suprato, kad gatvėje, esant pašaliniams žmonėms, naudoja fizinį smurtą prieš kitą žmogų, tokiu būdu trikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, laikytina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl bausmės.

Pripažinus, kad kaltinamasis padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi.

Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčinis nusikaltimas, veika padaryta vyresnio pagal amžių žmogaus atžvilgiu, padaryta turtinė žala, kurios konkretus dydis iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo nustatytas, nukentėjusysis nurodė patyręs neturtinę žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. veiką padarė, būdamas 2018-07-11 teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą, būdamas nepilnametis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už grasinimą nužudyti (b. l. 67-69), administracine tvarka šiais metais baustas vieną kartą, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 72-73). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Šimkaičių seniūnija nurodė, kad G. Š. gyvena vienas, dirba, seniūnija dėl jo nusiskundimų neturi (b. l. 74, 75). G. Š. nurodė vykdantis individualią veiklą.

Iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, labiausiai bausmės paskirtis būtų įgyvendinta skyrus G. Š. laisvės apribojimo bausmę. Kadangi jam pareikšti du turtiniai ieškiniai, paskyrus šios rūšies bausmę, bus įgyvendinta ne tik nubaudimo paskirtis, bet nuteistajam bus palikta galimybė dirbti, kad galėtų atlyginti padarytą žalą. G. Š. skiriama 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmės dydis mažinamas vienu trečdaliu (6 mėnesiais) ir skiriama 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

G. Š. nusikaltimą padarė, neatlikęs 2018-07-11 teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu Marijampolės apylinkės teismo, paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 1 mėnesį laisvės apribojimo. Galutinė bausmė skiriama 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Dėl žalos atlyginimo.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1 500,00 EUR dydžio žalą. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti 61,75 EUR dydžio žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

G. Š. sužalojus J. K., šiam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba VšĮ Jurbarko ligoninėje, kur buvo suteiktos priėmimo-skubiosios pagalbos, radiologo paslaugos, taikyta vaistų injekcija (b. l. 32). Šios paslaugos įvertintos 61,75 EUR suma ir buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kadangi J. K. buvo sužalotas dėl nusikalstamų G. Š. veiksmų, už J. K. suteiktas medicinos paslaugas sumokėtos lėšos pripažintinos Valstybės ligonių kasos patirta turtine žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Konstatavus, kad G. Š. sužalojo J. K., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai ir iš G. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiama 61,75 EUR dydžio turtinė žala.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikštame ieškinyje prašė priteisti 1 500,00 EUR turtinę žalą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patikslino savo civilinį ieškinį – nurodė, kad prašo priteisti 1 500,00 EUR dydžio neturtinę žalą, o apie turtinę žalą dar nieko negali pasakyti, nes laukia eilėje dėl odontologijos paslaugų suteikimo. Todėl laikoma, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

G. Š. savo veiksmais pažeidė vieną iš svarbiausių vertybių – žmogaus sveikatą, be to, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai pavojingą sritį - galvą. Nukentėjusiajam viršutinės lūpos srityje buvo padaryta žaizda, išmušti du viršutiniai dantys. Neabejotina, kad J. K. patyrė fizinį skausmą, tačiau nėra duomenų apie galimas ilgalaikes tokio sužalojimo fizines pasekmes. Teismas taip pat pripažįsta, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis iki šiol patiria nepatogumus, t. y. jam tapo apsunkintas valgymas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ateityje J. K. dar patirs išlaidų už odontologines paslaugas. Atitinkamai įvertinama ir kaltininko materialinė padėtis bei konflikto kilimo priežastis – galimai neteisėti J. K. veiksmai nepilnamečio G. Š. brolio atžvilgiu. Įvertinus aptartas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, J. K. patirta neturtinė žala vertinama 500,00 EUR ir priteisiama iš G. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu (6 mėnesiais) ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmę subendrinti su 2018-07-11 teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu Marijampolės apylinkės teismo, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 1 mėnesį laisvės apribojimo. Skirti G. Š. galutinę bausmę 1 (vienus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį. Iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 61,75 (šešiasdešimt vieno euro 75 ct) EUR turtinę žalą Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, naudai. Žala turi būti sumokėta į PSDF biudžeto sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“ AB bankas.

J. K. ieškinį tenkinti iš dalies - iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 500,00 (penkių šimtų eurų) EUR neturtinę žalą, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.