- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-569-258/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02763-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rita Kisielienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankroto administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. J. 2021 m. spalio 20 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Bankroto administratorius kartu su prašymu pateikė 2021 m. spalio 29 d. išvadą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, kad parengtas planas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir gali būti patvirtintas. Bankroto administratorius nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. buvo šaukiamas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, tačiau jis neįvyko nebuvus kvorumui, 2021 m. lapkričio 23 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių pakartotinis susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo fizinio asmens kreditorių reikalavimų, ir surašytas kreditorių susirinkimo protokolas, susirinkimo metu mokumo atkūrimo planui nepritarta balsavus „Prieš“ vieninteliam pareiškėjo kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. sutiko su bankroto administratoriaus prašymu patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam pakartotiniame kreditorių susirinkime nepritarė kreditorius VMI. Nurodė, kad jo pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro 250 Eur. Į teisėjos klausimą: „Kodėl pareiškėjas jau kurį laiką neranda/neieško geriau apmokamo darbo pagal išsilavinimą?“ pareiškėjas atsakė manantis, kad šiuo metu jo dirbamas darbas, susijęs su nekilnojamojo turto verslu, ateityje turėtų atnešti didesnę naudą nei dabar, todėl ateityje tikisi uždirbti daugiau, jo darbo užmokestis priklausys nuo įmonių gaunamų pajamų. Į klausimą „Kodėl per visą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį pareiškėjas nei kiek nesumokėjo kreditoriui?“ pareiškėjas atsakė, kad visą laiką iki bankroto bylos iš jo atlyginimo buvo atliekami antstolio užskaitymai virš 100 Eur. Pareiškėjas neginčijo, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu kreditoriui nesumokėjo jokios dalies skolos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens VMI atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti bankroto administratoriaus prašymo, netvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, bankroto bylą nutraukti. Pažymėjo, kad nors įstatymas ir nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų, siekiant maksimaliai atsiskaityti su kreditoriumi. VMI nuomone, pareiškėjo mokumo atkūrimo planas pažeidžia fizinio asmens ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, dėl ko planas neturėtų būti tvirtinamas. Plane konkrečiai nenumatytos priemonės, kuriomis bus siekiama padidinti pareiškėjo gaunamas pajamas, kad būtų patenkinta kuo didesnė kreditoriaus reikalavimų dalis. Bankroto tikslas yra ne nurašyti fizinio asmens skolas, tačiau atkurti jo mokumą, kad vykdydamas mokumo atkūrimo planą asmuo galėtų įvykdyti bent dalį kreditoriaus reikalavimų, šiuo atveju pareiškėjas per viso plano 3 metų laikotarpį kreditoriui neketina atlyginti nieko (0,00 Eur). Remiantis minėtu, bankroto byla turi būti nutraukta. Atsakydamas į teisėjos klausimą dėl pareiškėjo vadovaujamų įmonių finansinių dokumentų teikimo laiku svarbos kreditoriaus atstovas nurodė, kad šie duomenys svarbūs vertinant realias galimybes pareiškėjui gauti didesnes pajamas ir nors dalyje atsiskaityti su kreditoriumi. Į teisėjos klausimą dėl antstolio nuskaitomų sumų kas mėnesį nuo pareiškėjo darbo užmokesčio kreditoriaus atstovas atsakė, kad įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai antstolis pagal įstatymą negali vykdyti jokių nuskaitymų, kadangi iš karto visi vykdymai sustabdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė prašymą patvirtinti fizinio asmens A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą ir nutraukė bankrutuojančio fizinio asmens A. J. bankroto bylą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo A. J. kreditorius VMI 2021 m. lapkričio 23 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nepritarė 2021 m. spalio 20 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, t. y. „Prieš“ mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai sudarė 100 procentų kreditorinių reikalavimų (iš viso 172 721,36 Eur reikalavimas). Kreditorius nesutiko dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš esmės todėl, kad buvo netiksliai nurodyta planuojamų gauti lėšų suma, nedetalizuotas administravimo išlaidų pobūdis ir jų reikalingumas, kreditoriaus reikalavimų tenkinimo grafikas, t.y. kad per nemokumo laikotarpį pareiškėjas neplanuoja įvykdyti jokios dalies kreditoriaus reikalavimų. Iš pateikto pareiškėjo mokumo atkūrimo plano teismas nustatė, kad vieninteliam kreditoriui VMI per trejus metus planuojama skirti 0,00 Eur, tai sudaro 0,00 procentų visų kreditorinių reikalavimų sumos, tuo tarpu administravimo išlaidoms per mėnesį skiriama 50,00 Eur/mėn., būtiniesiems pareiškėjo poreikiams – 303,00 Eur/mėn. Į kreditoriaus nurodytas pastabas, susijusias su kreditoriaus reikalavimų vykdymu, pateikiant patikslintą mokumo atkūrimo planą atsižvelgta nebuvo. Kreditorius nesutiko dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš esmės todėl, kad pareiškėjas aiškiai neįvardino, kokių imsis priemonių, skirtų jo mokumui atkurti, taip pat todėl, kad iš mokumo atkūrimo plane nurodyto kreditorinių reikalavimų vykdymo grafiko matoma, jog pareiškėjas neketina įvykdyti nė dalies kreditoriaus reikalavimų. Kreditoriaus nuomone, patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitiko Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslų, nes pareiškėjas siekia ne mokumo atstatymo, o skolų nurašymo.
6. Teismas sprendė, kad kreditoriaus pastabos dėl to, kad pareiškėjas plane neįvardino konkrečių priemonių, skirtų jo mokumui atkurti, ir siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, yra pagrįstos (CPK 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad tai patvirtino pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodydamas, kad: „172 721,36 Eur skola kreditoriui VMI yra absoliučiai neįgyvendinama, jis norėtų rasti kažkokį kompromisą, galbūt pareiškėjas galėtų surinkti kažkokią sumą, bet kad būtų galima „uždaryti“ šitą klausimą, kad jis nesitęstų iki pareiškėjo mirties (teismo posėdžio 20 min. 06 s). Savo bankroto byla jis nori šitą klausimą užbaigti, kadangi VMI niekada nėjo į jokį kompromisą, į jokias derybas, visada prašė grąžinti visą skolą, nesutiko su dalies skolos grąžinimu (teismo posėdžio 20 min. 33 s). Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad neketina ieškoti geriau apmokamo darbo, tikisi, kad jo atlyginimas galimai padidės priklausomai nuo jo vadovaujamų įmonių gaunamo pelno, nors mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog pareiškėjas stengsis derėtis su įmonių akcininkais dėl didesnio darbo užmokesčio. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertino kritiškai, kadangi pagal pareiškėjo turimą ilgametę darbinę patirtį versle, sveikatos būklę, pareiškėjas galėtų rasti geriau apmokamą darbą rinkoje. Be to, pačiame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta, kad pareiškėjo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikia nuostolingai (pareiškimo 23 punktas), kas leido daryti teismui išvadą, kad tikėtis įmonių didesnio pelno ateityje yra netikslinga ir aplaidu susidariusios situacijos kontekste. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui žinant, jog jo vadovaujamų įmonių veikla nėra pelninga, kas, manytina, sąlygoja mažą pareiškėjo darbo užmokestį, bei nesistengiant susirasti kitą geriau apmokamą darbą, bankrutuojantis asmuo pažeidė FABĮ 16 straipsnio 10 punkte numatytą pareigą. Taigi, tiek A. J., tiek bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės dėl bankrutuojančio asmens įsipareigojimų, ketinamų imtis veiksmų mokumui atkurti ir padidinti pareiškėjo pajamas, yra prieštaringos, nenuoseklios, sudarančios pagrindą abejoti bankrutuojančio asmens sąžiningumu bei jo nurodytomis aplinkybėmis dėl realaus pajamų padidėjimo ateityje ir būtinų išlaidų (CPK 185 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta pareiškėjo kreditorių reikalavimų suma – 172 721,36 Eur. Per visą bankroto procedūrą pareiškėjas planuoja sumokėti kreditoriui 0,00 Eur, t. y. 0,00 procento nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo siūloma kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka nagrinėjamu atveju taip pat patvirtina, kad yra pagrindas sutikti su kreditoriumi, jog pareiškėjas siekia ne atkurti savo mokumą, o siekia nurašyti skolą visoje apimtyje.
8. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, negali tvirtinti tokio mokumo atkūrimo plano, nes iš jo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas nesiekia ir neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia, jog jis neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriumi visiškai (CPK 12 ir 178 straipsniai).
9. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius bendrai bankroto administravimo išlaidoms (įskaitant atlyginimą bankroto administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metams) siūlė skirti 50,00 Eur per mėnesį. Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, tačiau patikslintame mokumo atkūrimo plane nenumatyta, kaip preliminariai šios išlaidos apskaičiuotos, t. y. jos nesukonkretintos. Teismas sprendė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos neužtikrina bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas neturi nekilnojamojo ir/ar kito turto, kurį reikėtų administruoti, todėl negali būti pripažintinos adekvačiomis, o tai lemia paties plano ydingumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo A. J. mokumo atkūrimo planą atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti šių prašymų, tokiu atveju prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ta apimtimi, kuria nutarta, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliams jų pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. J.. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
10.1. plane yra nurodytos lėšos, kurias asmuo ketina gauti periodiškai t.y. 250 EUR per mėnesį, taip pat nurodytos pareiškėjo darbovietės, kurios yra šių pajamų šaltinis. Numatomos gauti lėšos yra pagrįstos ankstesniais laikotarpiais ir šiuo metu pareiškėjo gaunamomis pajamomis.
10.2. Kaip matyti iš VMI pateiktų argumentų, kreditorius nepritarė ne pačiai pajamų sumai, kuri buvo numatyta plane, bet pasigedo šią sumą pagrindžiančių duomenų. Bankroto administratorius, teikdamas pakoreguotą planą pakartotiniam tvirtinimui 2021 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimui, pridėjo šią pareiškėjo mėnesinių pajamų sumą pagrindžiančius dokumentus, o konkrečiai: (i) prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo 17 ir 18 priedus; (ii) (duomenys neskelbtini) pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį; (iii) (duomenys neskelbtini) pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį; (iv) pareiškėjo banko sąskaitos išrašus. Plano prieduose pateikiama informacija ir gali būti tik retrospektyvi (t.y. nurodanti pareiškėjo pajamas ir jų pokytį pastaruoju metu), nes pareiškėjas neturi ir negali turėti galimybės pateikti duomenis, kokio dydžio pajamas jis gaus ateityje, tai objektyviai neįmanoma. Bet koks dabartinėmis ir anksčiau gautomis pajamomis nepagrįstas pajamų planavimas į ateitį turėtų laikytinas niekuo nepagrįstu, o ne atvirkščiai, kaip bando įrodyti VMI. Pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigą patikslinti planą dalyje, kurioje nurodyta pareiškėjo planuojamų gauti lėšų suma.
10.3. VMI 2021 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime pateiktas argumentas, kad administravimo išlaidos yra tariamai nepagrįstos, kurį palaikė teismas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Bankroto administratoriui mokamas sumas, t.y. administravimo išlaidas, siūlo bankroto administratorius ir pareiškėjas negali vienašaliu savo sprendimu nei jų didinti, nei jų mažinti. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį būtent kreditorių susirinkimas (kurį šiuo atveju sudaro vienas kreditorius – VMI) turi teisę nustatyti ir keisti administravimo išlaidų dydžius. VMI nesinaudojo savo teise siūlyti kitokį administravimo išlaidų dydį kreditorių susirinkimo metu, tačiau vėliau teismo proceso metu keldama klausimus dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, pastato pareiškėją į neįmanomą padėtį, t.y. laikotarpiu, kai galėjo koreguoti planą, pareiškėjas negavo iš VMI konkrečių pasiūlymų dėl administravimo išlaidų dydžio, o dabar pareiškėjas nebegali koreguoti plano, nes ginčas yra pasiekęs teisminę stadiją.
10.4. Pareiškėjo būtinosios išlaidos (303 EUR per mėnesį) buvo patvirtintos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, o plano projekte jos nebuvo keičiamos, t.y. buvo numatyti tie patys 303 EUR mėnesiui. VMI, būdama vieninteliu kreditoriumi, 2021 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime nepateikė jokių pastabų dėl plane siūlomų būtinųjų pareiškėjo išlaidų todėl, laikytina, su jomis sutiko.
10.5. Istoriniai pareiškėjo darbo pajamų, gautų iš šių įmonių, duomenys rodo, kad pareiškėjas gali jose uždirbti ir ženkliai didesnį nei 250 EUR/mėn atlyginimą, jei jų finansinė būklė pagerėtų (pavyzdžiui, 2019 m. pareiškėjas šiose įmonėse uždirbdavo maždaug 670 EUR/mėn). Būdamas šių įmonių vadovu pareiškėjas gali daryti tiesioginę įtaką ir dėti visas pastangas pasiekti, kad įmonių finansinė padėtis gerėtų ir jo darbo užmokestis didėtų. Bet kokioje įmonėje, kurioje jis nebūtų vadovas, jis tam negalėtų turėti tokios įtakos. Negalima laikyti įrodytu faktu teiginio, jog pareiškėjas gautų didesnes pajamas palikęs savo dabartines darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, ir į faktą, kad VMI kreditorių susirinkimuose neturėjo pastabų dėl pareiškėjo planuojamų pajamų dydžio, konstatuotina, kad pareiškėjo planuojamos pajamos yra objektyvios ir adekvačios.
10.6. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas pripažino, kad jo pozicija šiuo metu yra „vilkinti situaciją ir palikti taip, kaip yra tol, kol ateis pasaulio pabaiga“. Tai ne pareiškėjo pozicija, o VMI, ir ši citata yra pareiškėjo citata, kuria jis apibūdino VMI poziciją, nes pagrindinis ir vienintelis kreditorius – VMI - per visą laikotarpį niekaip neatsiliepė į pareiškėjo prašymą spręsti susidariusią situaciją, ieškoti taikaus sprendimo būdo ar pan. Pareiškėjas kaip tik – sąžiningai vertindamas savo finansines galimybes, objektyviai įvertina, kad 172 721, 36 EUR skolos padengimas yra neįmanomas. Ir vėl gi, pagrindinis kreditorius net kreditorių susirinkimo metu nekalba apie kokias nors nuolaidas, pageidaujamas gauti sumas ar pan., t.y. visiškai nebendradarbiauja nei su bankroto administratoriumi, nei su pareiškėju.
10.7. Kadangi vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu laikoma baigta nuo vykdomojo dokumento persiuntimo teismui, nėra jokio pagrindo vykdomąjį dokumentą grąžinti antstoliui. Kreditorius, norėdamas toliau vykdyti išieškojimą, turi pradėti naują vykdymo bylą iš naujo kreipdamasis į antstolį. Vykdomoji byla, kuri yra pasibaigusi, negali būti atnaujinama, nes atnaujinamos gali būti tik sustabdytos vykdomosios bylos, o ne baigtos vykdomosios bylos. Pareiškėjo atžvilgiu vykdytą vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, išieškojimas pagal tą pačią vykdomąją bylą negali būti tęsiamas, tačiau turi būti pradedamas iš naujo kreditoriui kreipiantis į antstolį. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliams jų pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. J.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ši teismo nutarties dalis prieštarauja CPK ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo netenkinti A. J. atskirojo skundo ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
11.1. Tokiais atvejais, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo išlaidų sąmatos ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi teismas, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog apeliantas nedėjo pastangų, siekdamas didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto patikslintas planas neatitinka FABĮ reikalavimų, jo netvirtino ir bankroto bylą nutraukė.
Atsiliepimas
12. Bankroto administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis sutinka su A. J. atskiruoju skundu, jis pagrįstas ir motyvuotas, todėl jis turėtų būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė į bylą naują įrodymus: (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų sąrašą; (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų sąrašą. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariamas įrodymai galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas jo prie bylos neprijungia.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas patvirtinti fizinio asmens A. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą ir nutraukta pareiškėjo A. J. bankroto byla Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu teismas nepatvirtina plano), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla fiziniam asmeniui A. J., fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą, taigi, mokumo atkūrimo plano projektas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 2021 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjo A. J. kreditorių reikalavimai. 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo pratęstas terminas plano projekto pateikimui teismui tvirtinti, nustatant dar 4 mėnesius, kadangi 2021 m. rugsėjo 20 d. kreditorių susirinkimo metu planui buvo nepritarta, ir jį buvo būtina tikslinti.
18. Byloje nustatyta, kad kreditorius VMI 2021-09-26 savo rašte dėl kreditoriaus balsavimo A. J. susirinkime nurodė, kad FAB 7 str. yra numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Parengtame mokumo atkūrimo plane turi būti konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditoriaus reikalavimo patenkinimą bei užtikrinti bankrutuojančio fizinio asmens galimybę patenkinti minimalius būtinus jo poreikius.
19. Pareiškėjo A. J. kreditorius VMI 2021 m. lapkričio 23 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nepritarė 2021 m. spalio 20 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, t. y. „Prieš“ mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai sudarė 100 procentų kreditorinių reikalavimų (iš viso 172 721,36 Eur reikalavimas). Kreditorius nesutiko dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš esmės todėl, kad buvo netiksliai nurodyta planuojamų gauti lėšų suma, nedetalizuotas administravimo išlaidų pobūdis ir jų reikalingumas, kreditoriaus reikalavimų tenkinimo grafikas, t.y. kad per nemokumo laikotarpį pareiškėjas neplanuoja įvykdyti jokios dalies kreditoriaus reikalavimų. Vieninteliam kreditoriui VMI per trejus metus planuojama skirti 0,00 Eur, tai sudaro 0,00 procentų visų kreditorinių reikalavimų sumos, tuo tarpu administravimo išlaidoms per mėnesį skiriama 50,00 Eur/mėn., būtiniesiems pareiškėjo poreikiams – 303,00 Eur/mėn. Į kreditoriaus nurodytas pastabas, susijusias su kreditoriaus reikalavimų vykdymu, pateikiant patikslintą mokumo atkūrimo planą atsižvelgta nebuvo.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos nepritarimo planui priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, teismas turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
21. Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, tikslindamas mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo neįvykdė pareigos pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio plano netvirtino ir bankroto bylą nutraukė (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad į kreditoriaus nurodytas pastabas, susijusias su kreditoriaus reikalavimų vykdymu, pateikiant patikslintą mokumo atkūrimo planą atsižvelgta nebuvo. Kreditorius nesutiko dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš esmės todėl, kad pareiškėjas aiškiai neįvardino, kokių imsis priemonių, skirtų jo mokumui atkurti, taip pat todėl, kad iš mokumo atkūrimo plane nurodyto kreditorinių reikalavimų vykdymo grafiko matoma, jog pareiškėjas neketina įvykdyti net dalies kreditoriaus reikalavimų.
22. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad plane yra nurodytos lėšos, kurias asmuo ketina gauti periodiškai t.y. 250 EUR per mėnesį, kitokių pajamų jis negalėjo nurodyti. Taip pat nurodo, kad būtinosios išlaidos (303 EUR per mėnesį) buvo patvirtintos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, o plano projekte jos nebuvo keičiamos, t.y. buvo numatyti tie patys 303 EUR mėnesiui. Pareiškėjo teigimu, sąžiningai vertindamas savo finansines galimybes, objektyviai įvertina, kad 172 721,36 EUR skolos padengimas yra neįmanomas, o pagrindinis kreditorius net kreditorių susirinkimo metu nekalba apie kokias nors nuolaidas, pageidaujamas gauti sumas ar pan., t.y. visiškai nebendradarbiauja nei su bankroto administratoriumi, nei su pareiškėju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nededa maksimalių pastangų realiai atkurti savo mokumą, gauti didesnes pajamas ir bent jau dalinai padengti kreditoriaus įsiskolinimą. Pažymėtina, kad FAĮ nenumatyta pareiga kreditoriui sumažinti bankrutuojančio asmens įsiskolinimą tam, kad jam būtų įmanoma ją padengti. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad kreditorius turėjo imtis iniciatyvos ir sumažinti ar nurašyti dalį pareiškėjo skolos. Minėta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis nėra atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams. VMI pirmą kartą nepritardama mokumo planui, nurodė, kad VMI prie FM nuomone, mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 2 p. keliamų reikalavimų. FAB 7 str. yra numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditoriaus reikalavimo patenkinimą bei užtikrinti bankrutuojančio fizinio asmens galimybę patenkinti minimalius būtinus jo poreikius. Pareiškėjas, teikdamas mokumo planą šių trūkumų nepašalino. Pareiškėjas patikslintame plane nurodė, kad kreditoriaus reikalavimą ketina dengti po 0 Eur.
23. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuria iškelta pareiškėjui bankroto byla, nurodyta, kad pareiškėjo gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, tačiau pareiškėjas planuoja dėti visas įmanomas pastangas, kad galėtų vykdyti mokumo atkūrimo planą. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo motyvus nurodė, kad bankroto proceso metu pareiškėjas žada stengtis gauti kuo daugiau pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriumi bei patenkinti savo asmeninius poreikius. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jau keliant bankroto bylą buvo žinoma, kad pareiškėjo pajamos yra 250 Eur per mėnesį, todėl jis neturi ir negali turėti galimybės pateikti duomenis, kokio dydžio pajamas jis gaus ateityje, tai objektyviai neįmanoma.
24. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo laikotarpiu pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo veiksmus ir norą realiai pagerinti finansinę padėtį. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis veikia nekilnojamo turto sektoriuje, t.y. sektoriuje, kuris šiuo metu plečiasi ir išgyvena pakilimą, todėl galimybės pasiekti geresnių finansinių rezultatų būtent šiame sektoriuje yra ženkliai didesnės nei daugumoje kitų sektorių. Tačiau nurodyti argumentai atsižvelgiant į pareiškėjo nei minimalios algos dydžio nesiekiantį atlyginimą, nėra įtikinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nėra suinteresuotas atkurti savo mokumą, gauti didesnes pajamas ar susirasti papildomą darbą, tuo atveju, jei mato perspektyvą dabartinėje veikloje. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstomis kreditoriaus nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo pastangų trūkumo įsidarbinti ir atitinkamai į mokumo atkūrimo planą įtraukti skolos padengimo kreditoriui grafiką.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, taip pat nenumato konkrečių realių įgyvendintinų priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, kuriomis būtų užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, nepažeidžiant teisingos skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė.
26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo rezoliucine dalimi, kuria teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliams jų pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. J.. Pareiškėjo nuomone, CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, išieškojimas pagal tą pačią vykdomąją bylą negali būti tęsiamas, tačiau turi būti pradedamas iš naujo kreditoriui kreipiantis į antstolį. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliams jų pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. J.. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėju nesutinka.
27. Pagal 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
28. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnį antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui.
29. Į bylą pateiktas antstolio Dainiaus Šidlausko 2021-0601 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/00863 patvirtina, kad vykdomoji byla antstolio buvo sustabdyta ir perduotus vykdyti dokumentus nutarta persiųsti iškėlusiam asmeniui bankroto bylą teismui – Vilniaus regiono teismui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0178/16/00863 nėra užbaigta, byla tik sustabdyta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad vykdomoji byla buvo užbaigta, todėl vykdomasis raštas šiuo pagrindu negalėjo būti grąžintas antstoliui.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
31. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.