Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės pasaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent:

jis, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,353 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 15,2 proc., o po to šią medžiagą nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2025 m. sausio 8 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistai pas jį rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2025 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis I. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie namuose rastas narkotines medžiagas nelabai ką gali papasakoti, nes tiksliai neprisimena, iš kur jas gavo. Prieš kelias dienas buvo jo gimimo diena, susitiko su ne vienu pažįstamu, draugu, šventė, vartojo alkoholį, todėl neprisimena, kas jį tais narkotikais pavaišino, tačiau žino, kad jas parsinešė namo ir padėjo ant miegamajame esančios spintelės. Retsykiais parūko „žolės“, t. y. marihuanos. Tame maišelyje taip pat buvo „žolė“. Daugiau jokių narkotinių medžiagų pastaraisiais metais nevartojo. Paskutinį kartą prieš porą metų vartojo amfetaminą, bet ir tai darė retsykiais. Supranta, kad narkotinių medžiagų turėjimas ir laikymas užtraukia atsakomybę, pripažįsta kaltę ir labai dėl to gailisi. Šiuo metu nedirba, gyvena socialiniame būste, todėl prašo, priimant procesinį sprendimą, į tai atsižvelgti ir skirti ne baudą, o viešuosius darbus, nes tik taip galės įvykdyti bausmę.

2025 m. vasario 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis I. G. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Apie įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus pirmosios apklausos metu ir nieko papildomo nurodyti negali. Atsižvelgiant į tai, prašo vadovautis jo pirminiais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš skaidraus plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 2), 2025 m. sausio 8 d. rasta ir paimta adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,353 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis joje yra 15,2 proc.

Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 25 punktą nagrinėjamu atveju 0,353 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio kiekio, t. y. 5 g, ribos.

Be I. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialisto 2025 m. sausio 8 d. tarnybiniu pranešimu, 2025 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2025 m. sausio 8 d. kratos protokolais, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 7 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. G. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,353 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 15,2 proc., o po to šią medžiagą nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2025 m. sausio 8 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistai pas jį rado ir paėmė. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus I. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę I. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Skiriant bausmę I. G., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. G. – teistas už nusikaltimą žmogaus sveikatai, per paskutinius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis ir už judėjimą pėsčiomis per važiuojamąją kelio dalį, dauguma paskirtų baudų yra sumokėta, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, duomenys apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nerinkti. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, numatytos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. G., spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, todėl I. G. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) 0,220 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinos;

2) Vokas su kitais po cheminio tyrimo likusiais objektais ir jų pakuotėmis, saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, I. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) 0,220 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotų saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

2) Voką su kitais po cheminio tyrimo likusiais objektais ir jų pakuotėmis, saugomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti I. G., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Taip pat, išaiškinti I. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.