Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai.

R. V. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

R. V. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad bendrovės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti dėl aplaidumo. R. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2015-02-09, jai yra žinoma, kad turi būti teikiami bendrovės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai. Apgailestauja dėl savo elgesio. Šiuo metu pažeidimai yra ištaisyti.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. spalio 30 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. V. paskirta nuo 2015 m. vasario 9 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. nepateikti (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

R. V. teismo posėdžio metu pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, šiuo metu pažeidimai yra ištaisyti. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. spalio 30 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. V. paskirta nuo 2015 m. vasario 9 d. R. V., kaip įmonės vadovė, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju R. V., bylai reikšmingu laiku būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neužtikrino, jog 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantys rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nėra duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 4-7).

Taigi R. V. padarė viena administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dabartiniu metu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti, savaime nešalina jos administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į R. V. asmenybę. Ji dirba, anksčiau nebausta administracine tvarka, duomenų apie jos teistumą nėra.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti R. V. paskyrus baudą – 200 Eur (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018 m. ir 2019 n. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018 m. ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą, ir paskirti jai 200 (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.