Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas;

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, besimokantis (duomenys neskelbtini), 3 kurse, ir (duomenys neskelbtini), 12 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, baustas administracine tvarka, neteistas;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir D. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2013-06-05, apie 20.00 val., priešais parduotuvę „Norfa”, Šiaurės g. 37, Vilniuje, A. Š., veikdamas kartu su nepilnamečiu D. B., pribėgęs prie A. T. kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį, nuo ko A. T. nukrito ant žemės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam A. T. nubėgus keliu prie Palydovo g. 36 namo, Vilniuje, A. Š. su D. B. pasivijo A. T. ir D. B. koja spyrė nukentėjusiajam A. T. vieną smūgį į kairįjį šoną, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. T. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį su hematoma nosies pertvaros srityje, odos nubrozdinimus kairės alkūnės-kairio dilbio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais A. Š. ir D. B. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad tai buvo prieš pusantrų metų pas D. B. sode, adreso neatsimena. Sėdėjo, išgėrinėjo su D. B. bei draugu R.. R. paskambino A. T., kuris su jais irgi išgėrė. Įvyko konfliktas. Jie sumušė A. T.. Kas kur smūgiavo, nelabai prisimena, bet patvirtina kaltinamajame akte įvardytus smūgius. Alkoholis neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl savo veiksmų gailisi. Gyvena su mama, žada dirbti. Santykiai su nukentėjusiuoju šiuo metu nekokie. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai ir žalą pažada atlyginti, o su nukentėjusiojo A. T. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka kartu su D. B. atlyginti pusę pareikšto civilinio ieškinio, tai yra 2500 Lt.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, buvo 2013 m. birželio mėnesio pradžia, apie 11.00-12.00 val. su klasiokais R. K. ir D. B. nuvažiavo pas pastarąjį į sodo sklypą, esantį soduose netoli parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje, Vilniuje. Ten visi gėrė degtinę. Vakare apie 19.00 val. R. K. telefonu susisiekė su kitu savo pažįstamu ir pasiūlė užeiti pas D. B.. Netrukus atėjo nepažįstamas vaikinas apie 17-18 m. amžiaus, bet jo duomenų nežino, gyvenantis kažkur netoliese soduose, tačiau kadangi buvo ne mažai išgėrę, neprisimena, ar jis prisistatė. Jis su jais taip pat vartojo alkoholį. Apie 20.00 val. nutarė nueiti į parduotuvę „Norfa“, Šiaurės gatvėje, nusipirkti dar alkoholio. Visi ėjo keliu, o kai buvo netoli ten esančių kapinių, tarp D. B. ir minėto vaikino kilo konfliktas, kadangi pastarasis negražiai pavadino D. B.. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, visų tolimesnių aplinkybių tiksliai neprisimena, tik prisimena, jog kumščiu sudavė vaikinui kelis – 2 ar 3 smūgius ir atrodo sudavė į pečius, krūtinę, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti ir į veidą. Tuo metu taip pat vaikiną mušė ir D. B., bet negali nurodyti kuo sudavė smūgius, kur pataikė ir kiek jų buvo. Vaikinas pradėjo bėgti, bet su D. B. jį pasivijo, toliau mušė. Jis sudavė 2-3 smūgius kumščiu, bet į kokias kūno vietas, neprisimena. D. B. irgi mušė, tačiau negali pasakyti kuo, į kokias vietas ir kiek smūgių sudavė, bet kiek prisimena, vaikinas visą laiką stovėjo, nukritęs ant žemės nebuvo. Po to nustojo mušti, prisimena, jog pas vaikiną bėgo kraujas iš nosies. Įvykio metu R. K. vaikino nemušė, tik buvo netoliese. Visi nuėjo prie Šiaurės gatvės važiuojamosios dalies. Vaikinas ir R. K. liko prie kelio, o jis su D. B. nuėjo į parduotuvę, o kai grįžo, dar trumpai pabendravo su jais ir su D. B. išėjo, o jie liko. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Viskas įvyko greitai ir spontaniškai. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo (b. l. 74).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad datos tiksliai neatsimena, su A. Š., R. K. po mokyklos nusprendė važiuoti pas jį į sodą. Ten sėdėjo, gėrė. R. K. pakvietė A. T.. Išgėrė, pradėjo konfliktuoti. Draugai nusprendė eiti namo, jie su A. Š. palydėti ir į parduotuvę užeiti. Pakeliui susimušė. Kas kur smūgiavo, neatsimena. Alkoholis veiksmų neįtakojo, jis buvo apsvaigęs nedaug. Santykiai su nukentėjusiuoju geri, jis jo atsiprašė, tarėsi dėl žalos atlyginimo. Dėl savo veiksmų gailisi. Įvykio metu buvo nepilnametis. Šiuo metu mokosi dviejose mokyklose. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, žalą atlygins, o su nukentėjusiojo A. T. pareikštu civiliniu ieškiniu 5000 Lt sumoje nesutinka, sutinka kartu su A. Š. atlyginti tik pusę pareikšto civilinio ieškinio, tai yra 2500 Lt.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nurodyti negali, buvo 2013 m. birželio mėnesio pradžia, apie 11.00-12.00 val., su klasiokais A. Š. ir R. K. nuvažiavo į Naują Vilnią, į jo tėvų sodo sklypą, esantį soduose netoli parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje, Vilniuje, už ten esančių kapinių, bet adreso nežino. Su draugais gėrė alų. Apie 19.00 val. R. K. į jų kompaniją pasikvietė telefonu savo pažįstamą vaikiną, kurio duomenų nežino, apie 18 m. amžiaus. Su juo gėrė alų, bendravo. Jokių konfliktų sodo sklype nebuvo. Maždaug apie 20.00 val. R. K. su savo pažįstamu nutarė eiti namo, o jis su A. Š. nutarė juos palydėti ir dar užeiti į parduotuvę. Jis su minėtu vaikinu ėjo priekyje, A. Š. su R. K. - iš paskos. Einant keliu link Šiaurės gatvės šalia esančių kapinių tarp jo ir vaikino įvyko žodinis konfliktas, pradėjo ginčytis dėl kažko nesvarbaus, nes vaikinas negražiai jį pavadino, todėl supykęs užsimojo ir norėjo jam suduoti kumščiu, tačiau vaikinas pasilenkė ir smūgis nepataikė. Nukritęs jis nebuvo. Vaikinas iš karto pradėjo bėgti atgal, o jis ir A. Š. pradėjo jį vytis. Pirmas prie vaikino pribėgo A. Š. ir kai vaikinas į jį atsisuko, A. Š. kumščiu sudavė 2-3 smūgius, tačiau, kur pataikė, negali pasakyti, nes nepastebėjo. Tada pribėgo jis, delnu riešo srityje sudavė vaikinui 1 smūgį į veido sritį, bet kur pataikė negali tiksliai pasakyti. Nuo šio smūgio vaikinas nukrito ir tada pamatė, kad vaikinui bėga kraujas iš nosies. Daugiau jo nemušė, su A. Š. nuėjo į parduotuvę „Norfa“. Viskas įvyko greitai, spontaniškai, dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 52).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-06-05, apie 16.00-17.00 val., paskambino draugas R. K. ir pasiūlė susitikti prie parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje, Vilniuje. Jis atėjo, su juo nusipirko alaus ir šis nuvedė jį į sodo namelį, esantį netoli kapinių, sodo bendrijoje priešais parduotuvę, bet tikslaus adreso nežino, kur buvo prieš tai nepažįstami R. K. draugai ar pažįstami, kaip vėliau sužinojo - D. B. ir A. Š.. Jam atėjus minėti du vaikinai jau buvo išgėrę. Su jais gėrė alų, bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Apie 20.00 val. su R. K. nutarė eiti namo, o A. Š. su D. B. dar norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Su jais ėjo Palydovo gatve. Jis ėjo priekyje su D. B., o A. Š. ėjo su R. K. iš paskos. Einant su jais jokio konflikto nebuvo, bendravo normaliai. Kai buvo apie 50 m nuo Šiaurės gatvės, jam atsisukus į galą, staiga be jokios priežasties, nieko nesakydamas A. Š. sudavė kumščiu vieną stiprų smūgį į nosį, nuo kurio jis nukrito ant kelio. Nuo šio smūgio pajuto didelį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada atsikėlė ir pradėjo bėgti atgal, bet jį pasivijo D. B. ir kai atsisuko į jį veidu, šis koja spyrė 1 smūgį į kairės pusės šoną ir jis vėl nukrito ant kelio ir iš karto prarado sąmonę. Tolimesnius įvykius pradėjo suvokti tik, kai buvo arčiau Šiaurės gatvės, prie sankryžos su Palydovo gatve, kai jau buvo jo brolis. Taip pat buvo A. Š., D. B. ir R. K.. Neprisimena, kaip skambino broliui, kaip nuėjo iš vietos, kur buvo mušamas iki sankryžos. Taip pat negali pasakyti, ar dar buvo mušamas jam nukritus nuo D. B. smūgio koja, nes buvo be sąmonės. Po sumušimo buvo mėlynė ant kairės kojos virš kelio, kuri mano, jog atsirado nuo smūgio, bet kas iš vaikinų sudavė, negali pasakyti. Pas teismo med. ekspertus kreipėsi po savaitės, bet mėlynės ant kojos jau nebuvo, todėl šis sužalojimas užfiksuotas nebuvo. Dar buvo nubrozdinimai ant rankų, bet jie galėjo atsirasti pačiam nubrozdinus rankas kai nukrito. Viską turėjo matyti R. K.. Buvo nuvežtas greitosios pagalbos į Žalgirio klinikas, bet ten jį tik apžiūrėjo ir nukreipė į Lazdynų ligoninę, kur nustatė, jog yra sulaužyta nosis. Ten suteikė pagalbą, išleido namo (b. l. 30).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai datos neprisimena, 2013 m. birželio mėnesį, maždaug per pietus, su klasiokais A. Š. ir D. B. nuvažiavo į pastarojo sodo namelį, esantį Naujojoje Vilnioje, sodo bendrijoje, netoli parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje, bet adreso nežino. Ten su jais gėrė alų. Vėliau, maždaug apie 19.00 val. paskambino savo kaimynui ir draugui A. T. ir pasiūlė prie jų prisijungti. Netrukus jis atėjo, sodo namelyje kartu nedaug išgėrė alaus. Jie jau buvo apsvaigę nuo alaus. A. T. su minėtais klasiokais prieš tai nebuvo pažįstami. Dar sode tarp A. Š. ir A. T. buvo žodinis konfliktas, jie dėl kažko nesutarė. Tiksliai valandos neprisimena, apie 20.00 val. susiruošė eiti namo, visi išėjo iš sodo namelio. Jis su A. Š. ėjo priekyje, o A. T. su D. B. ėjo iš paskos. Kai buvo netoli esančių kapinių, einant keliu išgirdo, kad tarp A. T. ir D. B. vyksta žodinis konfliktas, kad D. B. nepatiko, ką sakė A. T.. Atsisukęs pamatė, kad D. B. kumščiu sudavė A. T. 2-3 smūgius, vienas iš kurių buvo suduotas į veidą, kiti į pečius ar korpusą, kur pataikė, tiksliai neprisimena. Tada prie jų pribėgo A. Š., kuris A. T. kumščiu sudavė į galvą ar veidą 1 smūgį ir kelis 2-3 smūgius į šonus, nuo ko A. T. nukrito. Atrodo, kad sąmonės šis nebuvo praradęs, kadangi greitai atsistojo. Tada pamatė, kad A. T. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. T. paskambino broliui, kuris labai greitai atvažiavo ir jie kalbėjosi toliau nuo jų. D. B. nuėjo į parduotuvę, po ko grįžo ir su juo bei A. Š. nuėjo atgal į D. B. sodą, kur šie liko, o jis grįžo prie A. T.. Ten jau buvo policijos pareigūnai, greitosios medikai, kurie A. T. išsivežė į ligoninę. A. T. niekas kojomis nemušė, nespardė, bent jis šito nepastebėjo. Viskas įvyko labai greitai ir negali pasakyti, ar A. T. bėgo nuo jų, jam pasirodė, kad jis buvo sumuštas toje pačioje vietoje. Nei A. Š., nei D. B. iš A. T. nieko nereikalavo, tarp jų įvyko konfliktas dėl nesutarimų (b. l. 36-37).

Įvykio vieta, o būtent Šiaurės g. 37, Vilniuje, link Palydovo g. 36, Vilniuje, buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-06-14 apžiūros protokole (b. l. 8-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1860/13(01) nurodyta, kad A. T. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis su hematoma nosies pertvaros srityje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinės alkūnės – dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės – kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei neribotą šiurkštų paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-06-05). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu (b. l. 19-20).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, jie padarė nusikalstamą veiką esant kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.

Kaltinamieji A. Š. ir D. B. bendrais veiksmais sužalojo A. T., tai yra padarė nukentėjusiajam A. T. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį su hematoma nosies pertvaros srityje, odos nubrozdinimus kairės alkūnės-kairio dilbio srityje, dėl nosies kaulų lūžio buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nukentėjusiajam A. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Veika baigta. A. Š. ir D. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad nustatyti veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie pripažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamajame akte kaltinamiesiems nebuvo inkriminuotas veikos padarymas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – neblaivumui, todėl teismas šios aplinkybės, kurią prokurorė nurodė tik baigiamojoje kalboje, nekonstatuoja.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytas minėtas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į duomenis, charakterizuojančius A. Š. asmenybę. Jis yra jauno amžiaus, neteistas, nagrinėjamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, skirtos baudos yra sumokėtas, pagal bylos duomenis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. Š. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos trukmę nustatant artimesnę minimaliam įstatyme nustatytam terminui bei skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamasis D. B. nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo 17 metų amžiaus, tai yra nepilnametis. Atsižvelgęs į tai teismas vadovaujasi ir BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatomis (BK 81 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, D. B. anksčiau teistas nebuvo. Nagrinėjamu atveju jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina ir jo siekis atsiprašyti nukentėjusiojo bei su juo susitaikyti. Nors nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu ir nepatvirtino kaltinamojo D. B. teiginio, kad pastarasis atsiprašė nukentėjusiojo prieš 2014-10-22 vykusį teisiamąjį posėdį, vis tik jis patvirtino, kad kaltinamieji siekė su juo susitaikyti, atlyginti padarytą neturtinę žalą. Be to, teismui buvo pateikti duomenys, kad D. B. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (b. l. 128). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad D. B. dėl savo veiksmų gailisi nuoširdžiai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad D. B. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančius bei kitus reikšmingus duomenis: D. B. yra du kartus baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina E. Š., ši šeima pragyvena iš gaunamos 630 Lt dydžio socialinės pašalpos. D. B. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, tad neturi jokių savarankiškų darbinių pajamų, mokosi dviejose vietose, tai yra (duomenys neskelbtini), III kurse, ir (duomenys neskelbtini), 12 klasėje. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs visumą minėtų duomenų teismas sprendžia, kad konstatuota kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje D. B. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimus, numatytus BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose.

Kaltinamiesiems A. Š. ir D. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 254,28 Lt dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginti, pateikė jos dydį pagrindžiantį gydymo paslaugų apskaitos išrašą (b. l. 23-25). Kaltinamieji A. Š. ir D. B. su ieškiniu visiškai sutiko. Nukentėjusysis buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamųjų veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nukentėjusiojo gydymas buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai ir turtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusysis A. T. byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32). Pagrįsdamas reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl A. Š. ir D. B. veiksmų jam buvo sulaužyta nosis, kuri gijo 2-3 mėnesius, buvo pasunkėjas kvėpavimas, dėl ko juto didelį diskomfortą. Tuo metu atlikinėjo praktiką, tačiau dėl mėlynių dvi savaites turėjo būti namuose ir apie tris mėnesius negalėjo ieškoti darbo. Iš aplinkinių jautė neigiamą dėmesį, dėl ko patyrė psichologinį stresą. Stengėsi neiti iš namų tol, kol išnyko mėlynės. Tik dabar pradėjo geriau kvėpuoti. Tuo metu, kai dirbo Maximoje, jam buvo sutrikusi uoslė, dėl ko jautė didelį diskomfortą. Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam labai skaudėjo galvą, nosį, gydytojai sakė, kad reikia daryti nosies operaciją, ją sutvarkyti, kad neskaudėtų, tačiau operacijos jam nedarė. Po patirtų sužalojimų jis negali rasti darbo, svajojo dirbti virėju, bet kadangi jam buvo blogai su sveikata, jis blogai apsigynė diplomą ir taip pat dėl uoslės sutrikimų šiuo metu negali dirbti virėju.

Nukentėjusysis jo įvardijamą neturtinę žalą patyrė dėl nustatyto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su bendrais kaltinamųjų A. Š. ir D. B. veiksmais, todėl A. T. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip patvirtina byloje surinkti aukščiau minėti įrodymai, nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Sužalojimų pobūdis bei jų gydymas neabejotinai sietinas su skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų patyrimu. Be to, kaip patvirtino nukentėjusysis A. T., padaryti sužalojimai, o būtent nosies kaulų lūžis, dviem – trim mėnesiams pasunkino nukentėjusiajam galimybę laisvai kvėpuoti, kramtyti, kelioms savaitėms apribojo jo galimybes išeiti iš namų, kas neabejotinai turėjo papildomai neigiamai įtakoti nukentėjusiojo darbinio ir asmeninio gyvenimo kokybę. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas apie 3 savaites. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nebuvo pateikti jokie duomenys, įrodantys nukentėjusiojo įvardytus išliekamuosius sužalojimų padarinius. Žala padaryta bendrais tyčiniais kaltinamųjų A. Š. ir D. B. veiksmais. A. Š. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. D. B. taip pat niekur nedirba, mokosi, gyvena tik su motina, šeima gauna socialinę pašalpą. Be šių aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių teismas pareikštą ieškinį tenkina tik iš dalies, o būtent 3000 Lt sumoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; šiuo laikotarpiu dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti pusę nusikalstama veika padarytos turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; šiuo laikotarpiu dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti pusę nusikalstama veika padarytos turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimus trims mėnesiams, o būtent įpareigoti šiuo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; šiuo laikotarpiu tęsti mokslus arba dirbti, būti registruotam darbo biržoje.

A. Š. ir D. B. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinių pasižadėjimų neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. Š. ir D. B. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 254,28 Lt (atitinka 73,64 EUR) turtinei žalai atlyginti.

A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Š. ir D. B. solidariai A. T. naudai 3000 Lt (atitinka 868,86 EUR) neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

Išaiškinti, kad asmenys, kuriems paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūrą vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.