Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-5-659/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
II-5-659/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00978-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
N. D.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-5-659/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00978-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Erikai Grigišienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-01-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. B. 2017-12-25 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) N. D. dėl to, kad jis, 2017-12-24 04.52 val. Klaipėdos m., Pilies-Danės g., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, nepastebėjo važiuojamojoje kelio dalyje kliūties (nuleisto šlagbaumo), nespėjo sustabdyti automobilio ir į ją atsitrenkė. Tokiu būdu N. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje. (b. l. 25-26)

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) specialistė R. M., išnagrinėjusi, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. D., administracinio nusižengimo bylą, 2018-01-24 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymą, paskyrė N. D. 11 Eur baudą (b. l. 24). Bauda sumokėta 2018-02-13 (b. l. 33).

N. D., nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2018-01-24 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą, dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nutraukti, taip pat grąžinti sumokėtą baudą bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę apmokėti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtus nuostolius eismo įvykio metu.

Skunde nurodoma, kad vykdydamas keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu taksi veiklą paėmė klientus iš adreso (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Išvažiuodamas iš Žvejų gatvės pasuko į dešinę - Pilies tilto link, kuris reguliuojamas šviesoforo signalais. Tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Už šviesoforo buvo nukritęs kelio užkardas, kuris degant žaliai šviesoforo šviesai turėjo būti pakeltas. Nežinia dėl kokio užkardo pakėlimo bei nuleidimo mechanizmo gedimo jis buvo nuleistas. Kelio užkardas kybojo gana aukštai ore, todėl jis jo nepamatė ir pravažiavo po juo. Kelio užkardas nuo jo automobilio stogo nudaužė taksi plafoną ir įmontuojamą taksi radijo ryšio anteną bei subraižė stogą. 2018-05-03 pamatavus nuleisto kelio užkardo aukštį nuo važiuojamosios kelio dalies jis yra 1,43 m, nors pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005-01-27 patvirtinto įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 59 punktą „<...> Užtvarai statomi automobilių kelio kelkraštyje abiejose pervažos pusėse. Užtvarų nuleisti užkardai turi būti 1,0-1,25 m aukštyje nuo kelio važiuojamosios dalies paviršiaus. <...>“. Tai, kad didžiausias nuleisto užtvaro aukštis gali būti 1,25 m nuo važiuojamosios kelio dalies, įrengtas kelio užkardas neatitinka nustatytų reikalavimų. Be to, remiantis Taisyklių 56 punktu „<...> Automatinių, pusiau automatinių ir elektrinių užtvarų užkardai turi turėti šviesą atspindinčius raudonos spalvos atšvaitus. <...>“. Minėtas kelio užkardas turi raudonus šviesą atspindinčius atšvaitus, tačiau remiantis, kad jis yra aukščiau, nei reikalaujama Taisyklėse, tai parvažiuojant su lengvuoju automobiliu jo skleidžiamos šviesos neatspindės tų raudonų atšvaitų, jeigu „Reikalavimuose M1 klasės automobilių apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų konstrukcijai, skaičiui ir spalvinei gamai (išrašas iš direktyvos 76/756/ETB) Eil. Nr. 2 Priekinis(-iai) artimosios šviesos žibintas(-ai) aukštis nuo kelio paviršiaus, mm 500-1200“. Lengvojo automobilio, kurio kategorija bei klasė yra M1 artimos šviesos žibintai aukščiausiai šviečia 1,2 metro. Be to, nuleistas kelio užkardas yra tokiame pačiame aukštyje kaip ir tilto turėklai, kuriuose įrengti naktį šviečiantys baltos šviesos žibintai. Baltas kelio užkardas susiliejęs su tomis šviesomis tampa praktiškai nematomas. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo, tačiau nesulaukus atsakymo per klaidą apmokėjo nusižengimo protokole nurodytą sumą. Policijos pareigūnui priimant jo atžvilgiu nutarimą, nebuvo atsižvelgta į kelio užtvaro gedimą ir tai, kad jis kybojo ore- virš vairuotojo matymo lauko. (b. l. 3-7)

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo mano, jog N. D. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas (b. l. 47-48).

Teismo posėdžio metu N. D. skundą palaikė, nurodė tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tuo metu buvo darganotas oras, tamsus paros metas, važiuodamas užkardo nematė, jį pamatė pačią paskutinę sekundę, kai nebebuvo įmanoma nieko padaryti, todėl pravažiavo po užkardu. Sutinka, kad jis įvažiavo į užkardą, tačiau užkardas pastatytas neteisingai, jis neatitinka standartų, todėl važiuodamas negalėjo jo matyti. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su policininku rankiniu būdu pakėlė užkardą, pasuko esančią rankeną ir užkardas užsifiksavo. Šalia buvo spynelė, kuri buvo neužrakinta. Nustatė, kad spyna neužfiksuoja rankenos. Kitas užkardas buvo užfiksuotas, rankenos pasukti neėjo. Leistino greičio neviršijo, nes į Pilies gatvę įvažiavo iš Žvejų gatvės. Nesulaukęs iš savivaldybės atsakymo sumokėjo nutarimu jam skirtą baudą.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą, A. B. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad automobilis atsitrenkė į užkardą. Atvykus į eismo įvykio vietą buvo nustatyta, kad užtvaro užkardas buvo atrakintas, todėl nusileido. Užkardas nesikilnojo, jis buvo pakeltas rankiniu būdu ir užfiksuotas rankena. Negali pasakyti kokios buvo oro sąlygos eismo įvykio metu, buvo tamsus paros metas. Užkardas turėjo atšvaitus, todėl važiuojant leistinu greičiu pamatyti jį įmanoma. Be to, jam su kolega važiuojant į eismo įvykio vietą užkardas buvo matomas. Vairuotojas, atsiradus kliūčiai, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio, todėl jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

N. D. su skundžiamu nutarimu nesutiko, nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į kelio užtvaro užkardo gedimą ir tai, kad jis kybojo ore- virš vairuotojo matymo lauko, todėl jis jo nematė ir pravažiavo po juo.

Teismas, vertindamas šiuos N. D. argumentus, daro išvadą, kad jie paneigti objektyviais duomenimis – pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, iš dalies paties N. D. parodymais, liudytojo A. B. parodymais.

Byloje esančiais duomenimis (nuotraukomis, pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema) nustatyta, kad eismo įvykio metu tiek Klaipėdos m. Pilies tiltas (kaip nurodoma skunde, tilto turėkluose įrengti naktį šviečiantys baltos spalvos šviesos žibintai), tiek Pilies g., tiek gretimai esančios gatvės buvo apšviesti, užtvaro užkardas pažymėtas šviesą atspindinčiais elementais, jis nuleistas, nuo Pilies g. ir Žvejų g. sankryžos iki užtvaro užkardo yra kelių metrų atstumas, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės vairuotojui važiuojant leistinu greičiu užtvaro užkardas turėjo būti matomas. Šią aplinkybę patvirtino ir policijos pareigūnas A. B., kuris nurodė, kad važiuojant į eismo įvykio vietą užkardas buvo matomas. Pagrindo abejoti policijos pareigūno parodymais teismas neturi pagrindo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-11-04 iki 2019-12-31) III skyriaus 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Komentuojamo nutarimo XV skyriaus 127 punktu įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Taigi, transporto priemonių vairuotojai privalo pasirinkti tokį greitį, kad kiekvienu metu galėtų atlikti reikiamą manevrą, todėl, kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti netikėtų kliūčių atsiradimo galimybę. Ypač svarbu pasirinkti saugų greitį tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai ir kitoms nepalankioms eismo sąlygoms. Šiuo atveju N. D. nesiėmė ypatingų saugumo priemonių, neatsižvelgė į meteorologes sąlygas, kaip pats nurodė, eismo įvykio metu oras buvo darganotas, buvo tamsus paros metas, žiema.

N. D. skunde teismui, teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nuleisto kelio užkardo aukštis nuo važiuojamosios kelio dalies yra 1,43 m, o tai pažeidžia Susisiekimo ministro patvirtinto 2005-01-27 įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 59 punkte nustatytų reikalavimų, jog užtvarų nuleisti užkardai turi būti 1,0-1,25 m aukštyje nuo kelio važiuojamosios dalies paviršiaus. Tai, kad užkardas yra aukščiau, nei reikalaujama Taisyklėse, taip pat tai, jog jo vairuojamas automobilis priklauso M1 kategorijai bei klasei (reikalavimuose M1 klasės automobilių apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų konstrukcijai, skaičiui ir spalvinei gamai (Direktyva 76/756/EEB) priekinio (-ių) artimosios šviesos žibinto (-ų) aukštis nuo kelio paviršiaus yra 500-1200 mm), artimos šviesos žibintai aukščiausiai šviečia 1,2 m, todėl nuo jo automobilio skleidžiamų šviesų negalėjo atsispindėti užkarde esantys šviesą atspindintys elementai, dėl ko jis nematė nuleisto užtvaro užkardo ir pravažiavo po juo. Teismas šiuos jo argumentus atmeta, kadangi byloje yra pakankamai kitų, aukščiau nurodytų įrodymų, kurie patvirtina administracinio nusižengimo protokole ir nutarime išdėstytas aplinkybes.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog N. D. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Institucijos 2018-01-24 nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o N. D. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-01-24 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė