- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-06
- Bylos Nr.
- 2-515
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas (pran.)
- Atsakovas
- S.G., L., V.K., L.M.
- Ieškovas
- LKB „Kredito bankas“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S.G. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1079-34/05 pagal ieškovo LKB „Kredito bankas“ teisių perėmėjo AB „Turto bankas“ ieškinį atsakovams V.K., S.G. ir L.M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo LKB „Kredito bankas“ teisių perėmėjo AB „Turto bankas“ ieškinį atsakovams V.K., S.G. ir L.M. dėl žalos atlyginimo, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė areštuoti bet kokį turtą ar turtines teises 50,3 mln. Lt sumoje, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, kuris priklauso: S.G., V.K. ir L.G.(M).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 31 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui patikslintą ieškinį dėl jam padarytos žalos. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį 2005-02-01. Atsakovams ieškinio nuorašas išsiųstas 2005-02-22. 2005-05-23 parengiamojo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 str. 3 p. reikalavimų ir vėl įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį. Iki 2005-06-22 atsakovai negavo patikslinto ieškinio, todėl darytina išvada, kad ieškovas tinkamai nesirūpina savo ieškinio pagrįstumu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ne ieškovo prašymu, o teismo iniciatyva. Jos yra nepagrįstai griežtos – areštuotas bet koks turtas ir turtinės teisės, todėl atsakovai iš viso šiuo metu negali įgyvendinti savo teisių. Proceso metu iš ieškovo buvo pareikalautas atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, bet teismas tokio prašymo nepatenkino. Atsakovų nuomone, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2004-12-22 nutartimi, turi būti panaikintos. Minėta nutartis buvo priimta motyvuojant, kad ginamas viešasis interesas. Tačiau šiuo atveju tokio viešo intereso nebėra. Anksčiau ieškinys, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo pareikštas bankrutuojančio banko. Dabar matyti, kad ieškovas yra perėmęs reikalavimo teisę į civilinį ieškinį, kildinamą iš baudžiamosios bylos, o ieškovas yra paprastas juridinis asmuo. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas, o teismo nutartis dėl jų taikymo pagrįsta įrodymais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžiančioms teigti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau šiuo atveju taip nėra, nes ieškovas teismui nepateikė jokio motyvuoto prašymo, o byloje nėra įrodymų, iš kurių galima daryti tokią išvadą. Proceso šalių teisės yra lygios, tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, pažeidė šį principą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Dėl ieškovo elgesio nepasirengta bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimas parengiamuosiuose posėdžiuose tęsiasi nuo 2005-05-23, pažeidžiami įstatymu nustatyti terminai, dėl to negalima daryti išvados, kad ieškinys bus tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino iš dalies - pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo AB „Turto bankas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo:
S. G. nuosavybės teise priklausantį turtą ar turtines teises, neviršijant 9 059 692 Lt, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ir kitais būdais perleisti kitiems asmenims;
V.K. nuosavybės teise priklausantį turtą ar turtines teises, neviršijant 7 656 270 Lt, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ir kitais būdais perleisti kitiems asmenims;
L. M.(G) nuosavybės teise priklausantį turtą ar kitas turtines teises, neviršijant 4 377 489 Lt, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ir kitais būdais perleisti kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai S.G. ir L. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1) laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė savo iniciatyva. Ieškovas niekada neprašė taikyti atsakovų atžvilgiu kokias nors laikinąsias apsaugos priemones, išskyrus tai, kad 2005-08-30 teismo posėdžio metu pareiškė prieštaravimus dėl atsakovų prašymo.
2) Byla nagrinėjama ir laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu taikomos daugiau kaip 8 mėnesius. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė tinkamo ieškinio, nors ne kartą buvo įpareigotas tai padaryti. Darytina išvada, kad ieškovas tinkamai nesirūpina savo ieškinio pagrįstumu. Dėl ieškovo elgesio bylos nagrinėjimas parengiamuosiuose posėdžiuose tęsiasi ilgai, pažeidžiami įstatymų nustatyti terminai ir kiti procesiniai reikalavimai. Todėl negalima daryti išvados, kad ieškinys yra pagrįstas ir bus tenkinamas.
3) Pats ieškinio pareiškimo padavimo faktas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2004-12-22 nutartis priimta motyvuojant, kad ginamas viešasis interesas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dabar byloje atsižvelgiant į ieškovo statusą viešo intereso nebėra. Ankščiau ieškinys, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo pareikštas bankrutuojančio banko. Dabar ieškovas yra perėmęs reikalavimo teisę į civilinį ieškinį, kildinamą iš baudžiamosios bylos, o ieškovas yra paprastas juridinis asmuo, kurio statusas nėra susijęs su jokiu viešu interesu.
4) Įstatymas numato, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas, o teismo nutartis pagrįsta įrodymais bei byloje nustatytoms aplinkybėms, leidžiančioms teigti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas nebus įvykdytas ar pasunkės. Šiuo atveju taip nėra. Be to, atsakovai savo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikė 2005-07-08, tačiau ieškovas, nors ir gavęs procesinio dokumento nuorašą,teismui nepateikė jokio motyvuoto atsiliepimo. CPK 148 str. 2 d. numatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, arba turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Tokio prašymo ar įrodymų byloje nėra, todėl apeliantų manymu, teismas viršijo įgaliojimus, taikydamas tokias laikinąsias apsaugos priemones.
5) Proceso šalių teisės yra lygios, teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, pažeidžiamas šis principas, be pagrindo neišklausant visų proceso šalių, ką numato CPK 148 str. 1 d. Be to, laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).
6) Skundžiamoje nutartyje nenurodyti nutarties priėmimo motyvai bei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teismo argumentas, jog ieškinio suma yra didelė, negali būti pagrįstu argumentu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab, kad ieškovas gali reikšti bet kokio dydžio ieškinį, nes jis nėra apribotas žyminio mokesčio sumokėjimu už paduodamą ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 11 p.). Šiuo atveju neatmestina tikimybė, kad ieškovas nebūdamas suvaržytas žyminio mokesčio, gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasukėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas – tai pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebegalimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-718-95 prašė priteisti iš atsakovų V.K., S.G. ir L.G. (M) 50,3 mln. Lt materialinės žalos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašoma iš atsakovų priteisti žala ieškovui buvo padaryta nusikalstamais atsakovų veiksmais, siekdamas apginti ieškovo ir jo kreditorių teises bei teisėtus interesus, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi areštavo atsakovų bet kokį turtą ar turtines teises 50,3 mln. Lt sumoje, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims (CPK 144 str. 2 d., 145 str.).
Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais asmens teisių suvaržymais, CPK 150 str. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Šis prašymas turi motyvuotas ir pagrįstas argumentais, kurie leistų daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko, t. y. išnyko pagrįstos abejonės dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumo.
Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies atsakovų prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsižvelgęs į ieškovo atstovo prašymą bei patikslinto ieškinio sumą, sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo nutartimi, nes atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia. Atskirojo skundo motyvas, jog ieškovas niekada neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu ir todėl teismas negalėjo jų taikyti, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš 2005 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė palikti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose. Taip pat nepagrįsti atsakovų argumentai dėl bylos vilkinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė teismui civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patikslinimą. Ieškovas AB Turto bankas, kaip KB „Kredito bankas“ reikalavimo teisių perėmėjas, civilinio ieškinio patikslinime padarytos žalos atlyginimui iš atsakovų prašo priteisti: iš S.G. – 5 748 596 Lt; iš S.G. ir V.K. solidariai 5 637 020 Lt, iš V.K. – 1 581 194 Lt, iš L.G. (M) 4 377 489 Lt. Pagal suformuotą teismų praktiką didelė ieškinio kaina yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Jau vien ši aplinkybė gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir leidžia daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, ieškinio reikalavimo ribose areštuodamas atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą ar turtines teises, įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.