Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-40-1023/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-22
Bylos Nr.
1S-40-1023/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33973-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Nuteistasis
A. Š.
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-40-1023/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33973-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vaida Baumilė,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 357-814 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą ir 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi subendrinta bausme (subendrintos 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės), taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 5 MGL bauda.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 27 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. lapkričio 18 d.) – 2 metai 8 mėnesiai 9 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 357-814 nutarta netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis teistas ketvirtą kartą, praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą. Tiek dabartinis, tiek ankstesni nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio. Administracine tvarka baustas 22 kartus (paskutinį kartą – 2022 m. gegužės 3 d.). Bausmės atlikimo metu taip pat nesilaikė įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos – 2023 m. rugsėjo 20 d. skirta nuobauda už mobilaus ryšio telefoną, 2023 m. lapkričio 24 d. nevykdė pareigūno reikalavimų. Nuteistajam būdinga agresija ar savitvardos praradimai, jo nusikalstamo elgesio istorijoje yra fiksuoti atvejai, kai jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą, siekdamas asmeninių tikslų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo priminio vertinimo išlieka nepakitusi ir yra įvertinta vidutine. Negalima teigti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, kadangi nėra įvykdęs visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis A. Š. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas nutartyje darė išvadą, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. Š. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

6. Skunde nuteistasis:

6.1. nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai ignoravo nuteistojo elgesio pažangos požymius, užfiksuotus socialinio tyrimo išvadoje ir asmens bylos duomenyse, tokius kaip perkėlimas į lengvosios grupės sąlygas. Teismas formaliai vertino nuteistojo resocializacijos plano vykdymą, akcentuodamas tik tai, kad nuteistasis nebaigė „Pykčio ir agresijos valdymo programos“. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis nebuvo įtrauktas į šią programą dėl kalėjimo administracijos neveikimo. Vietoje neaprobuotos programos nuteistasis buvo nukreiptas į alternatyvias „Pykčio ir agresijos konsultacijas“, kurias nuteistasis sėkmingai baigė, įgydamas reikalingas žinias ir įgūdžius. Nuteistasis dar 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą įtraukti jį į „Pykčio ir agresijos valdymo programą“, tačiau buvo įtrauktas tik į alternatyvias konsultacijas po beveik metų. Administracijos neveiklumas neturėtų būti laikomas nuteistojo kaltės ar pažangos stokos įrodymu.

6.2. teigia, jog nuteistojo elgesys – perkėlimas į lengvosios grupės sąlygas, sėkmingas dalyvavimas jam prieinamuose užsiėmimuose, resocializacijos plano reikalavimų vykdymas, akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis yra pasirengęs lygtiniam paleidimui. Nepagrįstas šių aplinkybių ignoravimas pažeidžia lygtinio paleidimo instituto esmę. Nepaisant to, kad nuteistasis atliko visas jam prieinamas resocializacijos priemones, teismas neadekvačiai didelį dėmesį skyrė vienam formaliam plano trūkumui – nebaigtai programai ir neatsižvelgė į kitus reikšmingus pažangos požymius, tokius kaip teigiamas elgesys, perkėlimas į lengvosios grupės sąlygas bei aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese. Toks teismo sprendimas nėra proporcingas nuteistojo padarytai pažangai ir pažeidžia jo teisę į teisingą vertinimą.

6.3. pažymi, jog teismas atmetė nuteistojo skundą vien tik todėl, kad mano jog A. Š. elgesio rizika nėra žema arba, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, t. y. neįvykdė individualiame resocializacijos plane nustatytų programų skirtų jo elgesio korekcijai. Su tokia išvada skundo autorius nesutinka ir mano, jog nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į A. Š. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo A. Š. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. Š. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo naujai atvykusių į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neigia palaikantis kalėjimų subkultūrai būdingas nuostatas, paskutiniu metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, jam anksčiau paskirtos drausminės nuobaudos jau negalioja, diskriminacinių nuostatų nereiškia, bausmės atlikimo vietoje lankomas artimųjų, draugų, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, taip pat ir darbo vietą. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai A. Š. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam A. Š. jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, aplinkybės susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje A. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 34, 36 straipsnių nuostatos.

12. Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad A. Š. rizika pakartotinai nusikalsti vertinta 3 kartus (2023 m. lapkričio 29 d., 2024 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. spalio 24 d.) ir visų vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo, o buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka. Drausminės nuobaudos jam paskirtos 2023 m. rugsėjo 19 d. ir 2023 m. lapkričio 24 d. atitinkamai už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, nedalyvavimą patikrinime ir pareigūno nurodymų nevykdymą. Ir nors šiuo metu nuobaudos nėra galiojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir parodo, kad net ir struktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis vis dar negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad A. Š. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Tokiu būdu, negalima teigti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi išimtinai teigiamai ir padarė akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina A. Š. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti kriminogeniniai veiksniai – statiniai: kriminalinė istorija (3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (17 metų); dinaminiai: elgesio problemos vaikystėje; stokoja tinkamų tarpasmeninių įgūdžių; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų dinaminių veiksnių kiekio (7 dinaminių kriminogeninių veiksnių), darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog negalima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, kadangi nėra įvykdęs visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių. individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos nuteistajam buvo numatyta lankyti ,,Pykčio ir agresijos valdymo programą“. Nors nuteistasis savo skunde teigia, jog įkalinimo įstaigos administracija jam trukdė šią programą lankyti, nes jam nesudarė tam sąlygų, tačiau iš socialinio tyrimo išvados turinio akivaizdu, jog Komisija rėmėsi būtent socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, jog nuteistasis tik 2024 m. spalio 22 d. pradėjo lankyti ,,Pykčio ir agresijos valdymo programą“, taigi akivaizdu, kad Komisijos nutarimo priėmimo dieną jis šios programos nebuvo baigęs, o duomenų, kurie pagrįstų, jog įkalinimo įstaigos administracija nuteistajam neleido šios programos pradėti lankyti ankščiau, nuteistasis nepateikia. Be to, pažymėtina, jog net ir tokie duomenys visų kitų aplinkybių visumoje, nepaneigtų teisingų Komisijos ir apylinkės teismo išvadų.

14. Teisingai apylinkės teismas nutartyje atsižvelgė ir į tai, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, nuosprendžiu jam buvo subendrintos viso trimis nuosprendžiai paskirtos bausmės, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu vėl nusikalto. Šie duomenys rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei taikyta probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, socialinio tyrimo išvadą, galima manyti, kad nuteistojo pokalbio su specialistais metu stebima tendencija save pateisinti, minimizuoti netinkamą savo elgesį, nuteistasis ne visuomet socialines situacijas vertino racionaliai, kai kuriose situacijose pasielgdavo impulsyviai – per greitai, be gilesnio apmąstymo ir įvertinimo, priimdavo sprendimus, tai pats vertino kaip pranašumą prieš kitus. Siekiant išsikeltų asmeninių tikslų, elgdavosi neapgalvotai, kas galimai turėjo įtakos patiriamiems sunkumams numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistajam kartais kildavo sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Jam būdinga agresija ar savitvardos praradimai, jo nusikalstamo elgesio istorijoje yra fiksuoti atvejai, kurių metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų. Kartais nuteistajam stinga gilesnės savianalizės ir gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Taip pat nuteistasis turi didelių nepadengtų finansinių įsipareigojimų – apie 10 000 Eur. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

16. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, neturi pagrindo ir atkreipia dėmesį į tai, kad A. Š. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos A. Š. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

17. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 357-814 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Vaida Baumilė