- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2-4290-845/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06301-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- UAB „Voiteko“
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui UAB „Voiteko“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Voiteko“ tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą; priteisti iš atsakovo 32 985 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį; priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovo 4 398 Lt išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, skaičiuojamą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Nurodė, jog nuo 2011-05-23 iki 2012-12-21 dirbo UAB „Voiteko“ vadybininke, o nuo 2012-12-21 Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta Darbo kodekso 128 str. 1 d. pagrindu (darbuotojo pareiškimu dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių). Pažymėjo, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną.
Atsakovui UAB „Voiteko“ teismo procesiniai dokumentai: ieškinys su priedais įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovas į parengiamąjį tesimo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (CPK 130 str.), viešo paskelbimo būdu (b.l. 30-31). Iki posėdžio pradžios prašymų iš atsakovo gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Ieškovė parengiamajame teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas CPK 231 str. 5 d. ir 246 str. 1 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dirbo pas atsakovą vadybininke, tačiau nuo 2011 metų lapkričio mėnesio ieškovei nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nors atsakovas ne kartą žadėjo pervesti pinigus, pavedimo neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2011 m. gegužės 23 d. sudarė neterminuotą Darbo sutartį, kuria ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą UAB „Voiteko“ vadybininke (b.l. 4-5). Sutartyje ieškovei buvo nustatytas 2 199 Lt dydžio kas mėnesį mokamas darbo užmokestis, neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių (b.l. 4). Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio Darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis ieškovei mokamas nebuvo, todėl 2012-12-18 ieškovė pateikė atsakovui prašymą nuo 2012-12-21 atleisti ją iš darbo (b.l. 6). Duomenų apie šio prašymo darbdaviui įteikimą bei darbo sutarties nutraukimą byloje nėra. Pranešimo ar darbdavio įsakymo dėl atleidimo iš darbo ieškovė nėra gavusi, į Valstybinę darbo inspekciją ieškovė nesikreipė, duomenų apie darbo santykių su ieškove nutraukimą bei vidutinį darbo užmokestį atsakovas nepateikė.
Dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo užmokesčio priteisimo
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str. sumato, jog darbo susitarimo pagrindu tarp šalių susiklosto teisiniai santykiai, kai darbuotojas atlieka tam tikrą darbo funkciją, laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o darbdavys suteikia jam sulygtą darbą, garantuoja saugias darbo sąlygas ir moka atlygį pagal atliekamą darbo kiekį ir kokybę. DK 127 str. 2 d. numato galimybę darbuotojui, įspėjusiam darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. DK 128 str. 1 d. numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jei jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.
Ieškinio pareiškimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 32 985 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d., t.y. už 15 mėnesių. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog 15 mėnesių, t.y. iki 2012-12-21, ji dirbo pas atsakovą be atlyginimo. Nuo 2012-08-13 ieškovė įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „Visetas“, kur vidutiniškai gauna 1 062 Lt atlyginimą (b.l. 8). Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė teismui paaiškino, jog dirba ir pagal verslo liudijimą.
Sprendžiant dėl prašomo priteisti darbo užmokesčio už 15 mėnesių laikotarpį pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog įstatymų leidėjas DK 128 str. 1 dalyje įtvirtino darbuotojo teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), tikslu apsaugoti darbuotojo interesus, tačiau šios teisės įgyvendinimą susiejo su protingu terminu. Byloje esantys duomenys – ieškovės 2012-12-18 pranešimas atsakovui dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2012-12-21 bei tą pačią dieną (2012-12-21) teismui pateiktas ieškinys liudija, jog ieškovė, daugiau nei metus laiko, negaudama darbo užmokesčio, nerealizavo savo teisių pagal DK 128 str. 1 d. Pažymėtina, jog DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog ieškovė, negaudama darbo užmokesčio daugiau kaip metus laiko, nesiėmė jokių priemonių savo pažeistai teisei apginti, darytina išvada, jog ieškovė nebuvo sąžininga darbo teisinių santykių dalyvė. Be to, įvertintina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė nuo 2012-08-13 pradėjo dirbti kitoje įmonėje (b.l. 8), be to, teismo posėdyje paaiškino, jog dirbo ir pagal verslo liudijimą.Tokio pobūdžio duomenys liudija, jog faktiškai ieškovės ir atsakovo darbo teisiniai santykiai buvo nutrūkę, tačiau ieškovė nesikreipė dėl darbo sutarties nutraukimo. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog ieškovė piktnaudžiavo jai priklausančia teise ir elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal darbo sutartį, neįformino ieškovės atleidimo iš darbo, neatsiskaitė su ja, teismas sprendžia, jog protingas, sąžiningas ir teisingas maksimalus terminas iki kurio ieškovė turėjo įgyvendinti savo teisę – kreiptis į atsakovą dėl jos atleidimo iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu, yra 2012-02-23. Iš Darbo sutarties matyti, jog atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 2 199 Lt dydžio atlyginimą. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės pateikti paaiškinimai bei Darbo sutarties duomenys nėra paneigti kitais įrodymais, laikytina, jog 2 199 Lt darbo užmokestis yra vidutinis mėnesinis ieškovės darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, kurį atsakovas privalėjo mokėti ieškovei. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas mokėjo ieškovei darbo užmokestį keturis mėnesius, t.y. iki 2011-09-23 (b.l. 10-11), vėliau darbo užmokestis ieškovei nebuvo mokamas. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 d., o atsakovas privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 128 straipsnio 1 dalį ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Kadangi atsakovas nurodytos pareigos neįvykdė, jis įpareigotinas nutraukti su ieškove 2011-05-23 darbo sutartį nuo 2012-02-23 ir išmokėti ieškovei 10 995 Lt darbo užmokesčio.
Dėl kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau nenurodė už kurį laikotarpį prašo ją priteisti. Pagal DK 166 str. 1 d., kasmetinių minimalių atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos, o DK 169 str. 1 d. nurodyta, kad kasmetinės atostogos darbuotojui suteikiamos už kiekvienus metus tais pačiais metais. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovei priteistina iš atsakovo 2 199 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas (už minimalią 28 kalendorinių dienų trukmę už 2011-2012 metus).
Kadangi Darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 128 str. pagrindu, remiantis DK 140 str. 2 d., ieškovei priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri sudaro 4 398 Lt.
DK 141 str. 3 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008). Reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo visiškas patenkinimas taip pat reikštų DK 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą, prieštaraujantį šios teisės normos paskirčiai. Įstatymo suteikta teisė negali tapti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Tokiu būdu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie tai, jog atsakovas daugiau kaip metus laiko nemokėjo ieškovei atlyginimo, neįformino darbo sutarties nutraukimo, ieškovė nebuvo likusi visiškai be pajamų, kadangi buvo išsiėmusi verslo liudijimą, tikslu nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo, teismas sumažina ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo sumą už uždelstą atsiskaityti laiką ir priteisia ieškovei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio kompensaciją, t.y. 6 597 Lt.
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ja dieną už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos Respublikos Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 p. numato, jog delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Tokiu būdu, nustatęs, jog ieškovės atleidimo diena – 2012-02-23, o darbo užmokestis nemokamas nuo 2011-10-23, iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 0,06 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos nuo 2011-10-23 iki darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. 2012-02-23.
Išaiškintina, jog ieškovei priteistas iš atsakovo darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, yra neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčių.
Remiantis CPK 83 str. 1 d. 1 p., ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 96 str. 1 d., priteisia iš atsakovo į valstybės biudžetą 726 Lt dydžio žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2011-05-23 Darbo sutartis Nr. DS002, sudaryta tarp ieškovės L. N., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Voiteko“, į.k.: 302594120, buvo nutraukta 2012 m. vasario 23 d., DK 128 str. 1 d. pagrindu, t.y. dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.
Priteisti iš atsakovo UAB „Voiteko“, į.k.: 302594120, ieškovės L. N., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 10 995 Lt darbo užmokesčio, 2 199 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 4 398 Lt išeitinę išmoką, 6 597 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, iš viso - 24 189 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Lt), 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos (24 189 Lt) už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo 2011-10-23 iki darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. 2012-02-23.
Išaiškintina, jog teismo sprendimu ieškovei L. N. priteistas iš atsakovo UAB „Voiteko“ darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, yra neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčių.
Priteisti iš atsakovo UAB „Voiteko“ į valstybės biudžetą 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis Lt) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.