Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė – 75 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 50 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas (neviršijant BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto maksimalaus termino). Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmę visiškai ar iš dalies atliktą pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo vykdant 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį. Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies; priteista J. S. solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir R. P. 8 903,78 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų trijų eurų 78 ct) turtinės, 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. Nuspręsta išieškoti J. S. iš A. K. ir R. P. lygiomis dalimis 2 400 Eur išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. P. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, ir įsibrovę į patalpas pagrobė svetimą turtą, o būtent: tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš J. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), R. P. išlaužus negyvenamos patalpos (klėties) durų spyną ir taip įsibrovus į patalpą, pagrobė nukentėjusiajam priklausančią magnetolą „Milwaukee“, 2 100 Norvegijos kronų (toliau NOK) vertės, kas atitinka 200,19 eurų. Tęsdami nusikalstamą veiką, iš kieme stovėjusio krovininio automobilio puspriekabės pagrobė 2 vienetus išilginių pjovimo staklių su ratukais „Dewalt“, kurių kiekvienų vertė 5 700 NOK, kas atitinka 543,37 eurų, viso už 1 086,74 eurų, skersinio pjovimo stakles su stalu „Metabo“, kurių vertė 8 400 NOK, kas atitinka 800,76 eurų, plautuvą „Kercher K7“, kurio vertė 4 500 NOK, kas atitinka 428,98 eurų, kompresorių „Esve“, kurio vertė 2 000 NOK, kas atitinka 190,66 eurų. Tęsdami nusikalstamą veiką, R. P. nudaužus pakabinamą spyną ir taip įsibrovus į pagalbines ūkinės paskirties patalpas, pagrobė motociklą „Suzuki DR 600“, be registracijos numerių, kurio vertė 65 000 NOK, kas atitinka 6 196,45 eurų. Tokiu būdu A. K. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpas pagrobė svetimą turtą – J. S. priklausančius daiktus ir įrankius, kurių vertė 93 400 NOK, kas atitinka 8 903,78 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

5. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis, numatantis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam R. P. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

8. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Apylinkės teismas įvertino tai, kad R. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nors jis dirba. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką numatytą arešto bausmę, kurios terminas ilgesnis už vidurkį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. P. prisipažino esąs kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam R. P. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, tinkamai individualizuota, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

10. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai galėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau šios aplinkybės yra įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Kaip minėta, apelianto prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgta skiriant bausmę, be to, tai buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti pakartotinai ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę.

11. Skunde apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

12. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

14. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. P. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, kurio vykdymas pirmiau buvo atidėtas, tačiau vėliau atidėjimas buvo panaikintas ir arešto bausmė buvo atlikta, sprendė, kad realiai atlikta arešto bausmė nesulaikė R. P. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įvertino tai, kad jis charakterizuojamas iš esmės neigiamai, todėl padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: nors apeliantas ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jis anksčiau teistas, tarp jų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, ankščiau skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti R. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.